Rimantas Varnauskas | Alfa.lt
Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė sprendimą dėl pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo išaiškinti kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl teisėjų teisės susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia ar kita įslaptinta informacija.
KT išaiškino, jog jo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimo nuostatos reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) visais atvejais turi teisę susipažinti su byloje esančia ir (arba) bylai reikšminga valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą išduodamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.Sprendime KT pažymėjo, jog tam, kad teismas galėtų tinkamai atlikti savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą, realiai ir veiksmingai, o ne formaliai ginti pažeistas asmens teises ir laisves, pagal Konstituciją turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų užtikrinta bylą nagrinėjančio teismo (teisėjo) teisė visais atvejais susipažinti su visa byloje esančia ir (arba) bylai reikšminga informacija. Todėl pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad teismas, atlikdamas savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą ir privalėdamas išnagrinėti bylą objektyviai ir teisingai, būtų priverstas priimti sprendimą neturėjęs galimybės susipažinti su visa byloje esančia ir (arba) bylai reikšminga informacija, net jei ji sudaro valstybės paslaptį, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi įstatymo nustatyta tvarka išduota leidimą. Jeigu teismas turėtų priimti sprendimą visapusiškai neįvertinęs visos byloje esančios ir (arba) bylai reikšmingos informacijos, taip pat ir sudarančios valstybės paslaptį, priimtas sprendimas negalėtų būti tinkamai pagrįstas, būtų sudarytos prielaidos priimti neteisingą sprendimą.
Susidorojimo su FNTT vadovais istorija
Kaip primena BNS, su slapta informacija teisėjai susiduria nagrinėdami kai kurias administracines bylas. Dėl vienos jų – dėl Vitalijaus Gailiaus atleidimo iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo pareigų – LVAT teisėjų kolegija yra kreipusis į KT. LVAT prašė Valstybės saugumo departamento bei Antrojo operatyvinio departamento pateikti su byla susijusią įslaptintą medžiagą, tačiau šios institucijos teismui pateikė tik dalį.
V.Gailius iš pareigų buvo atleistas 2012 metų vasarį kartu su pavaduotoju Vytautu Giržadu. Juos atleido tuometinis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis, šį žingsnį motyvavęs Valstybės saugumo departamento medžiaga. Anksčiau šie pareigūnai tikrinti poligrafu dėl informacijos apie banką „Snoras“ atskleidimo.
LVAT pirmininkas R. Piličiauskas nesutiko su VSD įpareigojimu
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas R. Piličiauskas 2013 m. birželio 12 d. skundu kreipėsi į KT dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadų, surašytų LVAT atlikus patikrinimą dėl įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo, teisėtumo įvertinimo.
LVAT Pirmininkas: VSD negali spręsti, kuris konkretus teisėjas gali ar negali nagrinėti bylą
Patikrinimas LVAT buvo atliktas šių metų balandžio mėnesį. Jis buvo atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad LVAT patvirtintame pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąraše nėra įrašytos teisėjų pareigos. Papildyti minėtą sąrašą bei tuo pačiu organizuoti Leidimų išdavimą visiems LVAT teisėjams nurodyta iki 2013 m. liepos mėn. 3 d.
R. Piličiauskas pažymėjo, kad ,,po atlikto patikrinimo VSD mane, LVAT pirmininką, įpareigojo organizuoti leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą teisėjams. Su šiuo VSD sprendimu nesutinku“. R. Piličiausko teigimu, pagrindines žmogaus teises mūsų valstybėje įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jų apsaugą užtikrina Lietuvos Respublikos KT, kurio nutarimai turi būti gerbiami. KT yra pažymėjęs, jog iš Konstitucijos 109 str. 1 d., pagal kurią teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, todėl negali būti tokios teisinės situacijos, kad teismas, nagrinėdamas bylą, negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. KT yra konstatavęs, kad teisėjo, nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi pagrindžiamas Konstitucijos 109 str. ir 117 str., taip pat kad teisėjo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį, nulemia ne teisėjo pareigų įrašymas į tam tikrų pareigų sąrašą, bet teismo kaip valstybės institucijos funkcija vykdyti teisingumą.
Vienas iš svarbių Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo nepriklausomumo aspektų yra tai, kad visi teisėjai, vykdydami teisingumą, turi vienodą teisinį statusą tuo atžvilgiu, kad negali būti nustatomos nevienodos teisėjų nepriklausomumo, vykdant teisingumą (sprendžiant bylas), savarankiškumo garantijos. KT yra ne kartą pažymėjęs, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, nėra ir negali būti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar teismo, kuriame dirba, taip pat aukštesnės grandies ar instancijos teismo pirmininkui. „Esu tvirtai įsitikinęs, kad norint užtikrinti žmogaus teisę į nepriklausomą teismą, visų pirma, privalo būti realiai užtikrinamas teisėjų nepriklausomumas ir nuo įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžios, ir nuo teismo administracijos,“ – teigė R. Piličiauskas.