Tokių aistrų, kurios antradienį, spalio 1 d., Seime antrą kartą svarstant, ar nepritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai, liejosi parlamento salėje, tauta nematė jau seniai. Visiškas opozicijos atstovų – konservatorių – nesitvardymas ir frazės bei replikos verčia dar kartą pažvelgti į kelerių metų senumo įvykius ir pasvarstyti, kas su kuo kariauja: Darbo partija su prezidentūra, prezidentūra su Darbo partija, ar vis dėlto gali būti kitų interesų, kuriuos per šią ganėtinai banalią istoriją – bandymą išmesti iš posto su savo pareigomis nesusitvarkančio (tai sako ir prokurorų profsąjungos atstovai, ir ne vienas politikas) prokuratūros vadovą Darių Valį – bandoma retušuoti?
2011 metų spalis. Seime ir Vyriausybėje – valdančioji koalicija, sudaryta iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Arūno Valinsko vadovaujamos „Tautos prisikėlimo partijos“ bei Liberalų ir centro sąjungos atstovų (ironiška, bet dviejų partijų jau nėra stambiajame politiniame žemėlapyje, nors po aprašomų įvykių jos ir susijungė – Alfa.lt). Daukanto rūmuose – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Istorijos pamokos neišmoktos: kada politikai baigs pardavinėti pareigūnus?
Politikai ir teisėsaugos atstovai susitinka prezidentūroje aptarti prezidentės siūlomo įstatymo projekto, kuris turi uždrausti juridiniams asmenims remti politines partijas. Dienraščio „Lietuvos rytas“ žiniomis, per susitikimą tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vicepirmininkas, parlamentaras Vitas Matuzas sulaukia pastabos (arba, jeigu turėsime mintyje politinį kontekstą ir konservatorių santykį su prezidente, perspėjimo – Alfa.lt) nusišalinti nuo klausimo svarstymo, mat jis partijoje atsako už finansus ir rėmėjų paiešką.
Ką daro V. Matuzas? Jis supranta perspėjimą ir pakomentuoja jį taip: „Prezidentė parodė, kad gerai ruošiasi susitikimams ir yra puikiai informuota. Manau, kad ji teisi. Iš tiesų įstatymai nurodo, kad, jei svarstomas koks nors klausimas, itin artimai susijęs su kokia nors tavo interesų sritimi, privalai nusišalinti.“
Kelios ištraukos iš žurnalistės Rūtos Janutienės knygos „Raudonoji Dalia“: „Tėvynės sąjungos vadovybė, Landsbergio (Vytauto Landsbergio – Alfa.lt) paakinta, kelius į Briuselį ėmė minti 2008 metų pradžioje. Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, dar ir Vitas Matuzas vyko aptarti prezidento rinkimų reikalų. (…) Kubilius nuo pat pirmos dienos Vyriausybėje neslėpė, kad Matuzas jo komandoje yra tūzas.“
„Vilnius, 2009 metų gegužės 17-osios vakaras. (…) Veiksmo vieta – aikštė tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Prezidentūros parko. „Lietuvos ryto“ televizijos operatorius įsitaisė už viešbučio „Artis“ lango. Čia rinkimų rezultatų laukė Dalia Grybauskaitė su artimiausiais žmonėmis. Patys artimiausi susėdo kartu su ja prie apskrito stalo. Filmavimo kamera lėtai slinko jų veidais. Štai Grybauskaitė. Šypsosi. Atrodo patenkinta. (…) O kas ten šalia jos iš dešinės? Jonas Garbaravičius! Iš kitos pusės – jo tėtis konservatorius Ramūnas Garbaravičius. Tolėliau – dar vienas ne toks svarbus sūnus – irgi Garbaravičius. Nugara į paparaco filmavimo kamerą – Rimos Kaziliūnienės, Grybauskaitės asmeninės draugės, oficialiai – „kabineto narės“, raudonas kuodas. Toliau – Andrius Kubilius su Rasa Kubiliene ir Vitas Matuzas. (…) Taigi šitie Garbaravičiai prezidento rinkimų naktį sėdi sau ir visi in corpore švenčia Dalios Grybauskaitės pergalę. Kodėl ji šventė su šia kompanija?“
Kaip toliau tęsėsi ši graži įtakingų konservatorių – prezidentės rėmėjų ir šalies vadove tapusios D. Grybauskaitės draugystė?
V. Matuzas po to, kai prokurorai jam pareiškė įtarimus, 2012 metų gegužę sustabdė narystę TS-LKD. 2013 metų pradžioje pasklido informacija, esą R. Garbaravičiaus sūnaus Jono (to paties, kuris prezidento rinkimų naktį buvo užfiksuotas greta D. Grybauskaitės – Alfa.lt) pavardė minima sukčiavimo stambiu mastu, turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo, nusikalstamo bankroto byloje. J. Garbaravičius kalbėjo apie šmeižtą, žiniasklaidai, prabilusiai apie ikiteisminį tyrimą, grasino teismais. Kauno prokurorai tyrimą nutraukė, tačiau balandžio 12 d. atskriejo žinia – narystę partijoje stabdo ir įtakingas konservatorius, Jono tėvas Ramūnas Garbaravičius. Sutapimas ar ne, bet paaiškėjo, kad Generalinė prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą, kuriame minima J. Garbaravičiaus pavardė.
Vieša paslaptis: šie du žmonės – V. Matuzas ir R. Garbaravičius – ne kartą žiniasklaidoje buvo vadinami partijos iždininkais. Tai po anksčiau minėto susitikimo su prezidente neakivaizdžiai patvirtino ir pats V. Matuzas, kitaip – kodėl jis turėjo nusišalinti nuo diskusijų apie partijų rėmimą? Gal todėl R. Juknevičienės atkirtis, svarstant Generalinės prokuratūros ataskaitą buvusiai konservatorei Aurelijai Stancikienei: „Ponia Stancikiene, Tėvynės sąjunga neturi jokio iždininko. Prašyčiau sapnų nepasakoti šitoje salėje“, atrodo keistokai. Formaliai R. Juknevičienė teisi – pagal įstatus partija iždininko neturi. Realybė, deja, įstatuose neįrašyta.
Žinant, kad du sustabdę narystę partijoje, tačiau, šaltinių teigimu, įtakos nepraradę asmenys ar jų artimieji turi nemalonumų su prokurorais, galima kelti klausimą: ar mainais už besąlygišką D. Valio gynybą nėra duotas pažadas, susijęs su bylomis? Ypač turint omenyje faktą, kad prieš antrą kartą Seime svarstant Generalinės prokuratūros ataskaitą, Alfa.lt šaltinių duomenimis, Generalinėje prokuratūroje vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Panevėžio prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai, o jame tartasi dėl tolimesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų V. Matuzo byloje. Šios informacijos Generalinė prokuratūra nepaneigė.
Iškyla dar vienas klausimas: ar gali būti, kad V. Matuzas ar Garbaravičių šeima kada nors prabils apie tai, kaip jie rūpinosi partijos finansais ir kaip ieškojo rėmėjų? Jis, panašu, kur kas svarbesnis.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
