Krescencijus Stoškus. Politiniai gudravimai ir chroniški negalavimai. Apie paskutiniuosius savivaldos rinkimus

Paskutiniai savivaldos rinkimai sužadino gerokai didesnį visuomenės dėmesį, nervingesnį politikų šurmulį ir karštesnius debatus žiniasklaidoje negu ankstesnieji. Mat buvo „išbandomi“ tiesioginiai mero rinkimai ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Sužadintos valstybės demokratizacavimo viltys žymiai padidino rinkimuose dalyvavusių žmonių skaičių. Tačiau gausūs pirmojo turo rinkimų rezultatų aptarimai atrodė apgailėtinai – jie grojo tik politikų užsakytą muziką. Kitaip sakant, buvo apsiribota nuobodokais svarstymais, kas ir kodėl tuos rinkimus laimėjo bei kas ir kodėl juos pralaimėjo, todėl per daug priminė krepšinio varžybų aptarimus. Buvo sudaromas įspūdis, kad žiniasklaidai ir politologams rūpi tik komandų… atsiprašau, partijų meistriškumas ir apskritai mokėjimas įveikti savo priešininkus. Kitaip sakant, tik atrakcija. O „geriausi“ (t.y. madingiausi) Lietuvos politiniai apžvalgininkai jau taip yra įsitraukę į šį sportinį šėlsmą ir nuėję taip toli, kad juos ima piktinti vos retkarčiais partinių politikų parodomi teisingumo bei sėkmingų kompromisų gestai. Jie jau sutartinai puolami kaip politinis neįgalumas, kurį jie vadina pažiūrų neturėjimu.

Netikėta išimtis – kovo 6 d. „įvykis“: po „Žinių radijo“ pokalbio su Nagliu Puteikiu vienas iš madingųjų apžvalgininkų pripažino, kad valdančiosios partijos nevykdo visuomenės interesų derinimo politikos ir dėl to pateko į krizę. O gal taip buvo ir drąsa parodyta. Bet mintį jis užbaigė visai tradiciškai ir automatiškai: partijoms reikėsią daugiau dirbti. O tai jau naiviai juokinga: negi kuri nors partija to nedaro? Šioje situacijoje galimas tik vienas prasmingas patarimas: būtina keisti partijų santykį su savo valstybe ir jos visuomene. Bet kaip tik tam jie yra mažiausiai pasiruošę.

Tačiau pirmas ženklas yra. Bent taip oficialusis politologas parodė, kad prisijungia prie sveikosios visuomenės dalies, kurios nepavyko užprogramuota lošimų azartui. O šios dalies nedomina politiniai žaidimai. Ji daug rimčiau žiūri į rinkimus net tada, kai juose nemato prasmės dalyvauti. Ir jai iš savivaldos rinkimų buvo nepalyginamai svarbiau sužinoti, kokia galėtų būti tų rezultatų įtaka jų galimybėms tvarkyti valstybėje savo savo pačių reikalus. Nes ji pati prieš tradiciškai valdančių politikų valią ir norus jau yra įdėjusi nemaža pastangų, kad sovietmečio paliktoje susvetimėjusių santykių dykynėje būtų išauginti pirmieji bendruomeninio gyvenimo daigai ir šalyje imtų formuotis tikroji savivalda iš pačių apačių.

Privalome pasakyti tiesiai: įvykę rinkimai visiškai negali būti priskirti savivaldos rinkimams, kadangi Lietuvoje apskritai nėra savivaldos. Iš esmės tai yra tik iš tarybinių laikų likusi žemesnioji centralizuoto valstybės valdymo grandis. Nesvarbu, kad formaliai jai suteikta autonomija. Valdančiosios partijos ją lengvai paverčia grynai simboline regimybe. Dėl to jos taip ir grumiasi už dominuojančią padėtį toje žemesniojoje valdymo grandyje.

Turime dėkoti Konstitucijos autoriams, kad dar siekiant Nepriklausomybės įteisinimo, jiems užteko nuovokos įrašyti tiesioginės demokratijos nuostatą. O pagrindinė tos nuostatos įgyvendinimo forma kaip tik yra savi-valda. Tai reiškia, kad savivalda yra ne centro kuriamas ir partijų kontroliuojamas padalinys apačioms valdyti, bet pačių žmonių iš apačios kuriamas kelių pakopų darinys, skirtas savo reikalų tvarkymui. Yra likę liudijimų, kad Lietuvoje nuo seno yra buvusios bent trys tokios pakopos. Jų vadovai savivaldos įstatyme ir dabar išskaičiuoti: meras, seniūnas, seniūnaitis. Bet simbolinė savivalda yra tik viršutinėje dalyje, o žemesnės grandys skirtos tik tam, kad vykdytų rajoninės administracijos nurodymus. Todėl joms jokia autonomija nenumatyta. Tai tik primityvi savivaldos pakopų karikatūra. Tik reali savivalda gali pilietiškai užangažuoti ir suaktyvinti žmones, padaryti juos tikrais savo likimo kalviais. Vadinasi, jiems reikia ir atitinkamų rinkimų.

Visuomeninės organizacijos ir atskiros grupės jau seniai imasi iniciatyvų, kad toji karikatūra būtų pakeista pilietinę visuomenę formuojančia savivalda. Žinoma, tam reikalinga rimta reforma. O dabartiniai rinkimai, savaime suprantama, negalėjo turėti didelės įtakos tokioms permainoms. Bet vis dėlto buvo gera proga kalbėti apie tokias permainas, orientuoti opiniją ta kryptimi, o po to aptarti tokio orientavimo padarinius. Juolab kad impulsą tam davė pats Seimas, atsiliepdamas į senus žmonių lūkesčius. Ir tai padėjo įvykti tam tikroms permainoms. Sunku nuspėti, kaip procesai judės toliau, bet rinkimai yra akivaizdi reakcija į „nepakeičiamų“ partijų demonstratyvų naudojimąsi valdžia. Todėl negalima nutylėti to esminio dalyko, kad nepartiniai komitetai nuolat užmirštamus bendruosius ir svarbiausius miestų reikalus iškėlė virš savanaudiškų partinių įsitvirtinimo interesų. Svarbu pastebėti, kad tuo pačiu keliu patraukė ir Vilniuje sukurta naujoji partija „Lietuvos sąrašas“, surinkdama į miesto tarybos kandidatus daugiausia nepartinius asmenis. Bet įdomiausia tai, kad beveik visuose didžiuosiuose miestuose nepartiniai komitetai suteikė galimybę ateiti arba visai priartėti prie merų kėdės gana garbingiems žmonėms: V. Grigaravičiui, R. Račkauskui ir kt. Žinoma, taip nebus, kad dauguma nežinomų žmonių, kurie ateis su jais, bus teisingesni ir sąžiningesni už visus žinomus. Svarbiausia, kad nepartiniai komitetai parodo demokratizavimo perspektyvą savivaldoje ir pirmąsyk taip įsakmiai perspėja valdančias partijas nespekuliuoti savo partiečių balsais.

Šios permainos turėtų paskatinti ir atsiradimą sąžiningesnių analitikų, kurie atskleistų esamos „savivaldos“ sukeliamas iliuzijas ir detaliau išsiaiškintų progresyviausias civilizuoto pasaulio savivaldos formas, nekalbant jau apie pačios Lietuvos istorinį patyrimą. Reikia turėti galvoje ir tai, kad tokie svarstymai jau yra įgavę pagreitį įvairiose nevyriausybinėse organizacijose ir kitose pilietiškai užsiangažavusiose žmonių grupese. Čia nebūtų galima nutylėti bene solidžiausio savivaldos reformų projekto, kurį pasiūlė inžinierius ir technikos mokslų daktaras Jonas Punys ir jo bendraminčiai. Jis labai teisingai sako, kad 1994 metais buvo visiškai nepagrįstai įstatymais atmesta galimybė apylinkių vietose atstatyti tarpukario Lietuvoje gana efektyviai veikusią „žemutinę ūkiškai savarankišką savivaldos grandį“, t.y. valsčių, ir sukurta gana toli nuo žmonių bendrabūvio, jų kasdienių reikalų tvarkymo ir jų interesų atitraukta rajoninė „savivaldybė“. Toks institucinis susvetimėjimas sunkiai galėjo būti paaiškinamas sveiku protu ir gerais norais. Nė kiek ne mažiau trukdo savivaldos sklaidai ir tai, kad „Dabartinės savivaldybės tarybos nariai, išrenkami pagal partinius sąrašus neatstovauja savivaldybės teritorijos gyventojams, bet tik savo partiniams/grupiniams interesams.“ O tie interesai vis labiau ir labiau primena luominių visuomenių klaninius interesus. Iš tikrųjų šiandien „Žmonės mato, kad praktiškai niekas nebepriklauso nuo jų valios: nei seniūnijoje, nei rajone, nei valstybėje. Todėl pradėjo masiškai nebeiti į rinkimus“ („Respublika“, 2015 m. vasario 27 d.).

Čia beveik nėra ką bepridėti. Iš tikrųjų, jeigu reikia asfaltuoti miestelio gatvę, statyti tiltą, remonuoti mokyklą ar išlaikyti ambulatoriją, žmonėms rūpi kaina, sąžiningas pinigų panaudojimas bei teisingas išlaidų paskirstymas. Kitaip tariant, čia tenka rūpintis bendrais miestelio gyventojų interesais ir vykdytojų padorumu. Partiniai interesai (kairumas, dešinumas ar kitoks pasirinkimas), kurie Lietuvoje pirmiausiai reiškia saviškių įdarbinimą, protegavimą ir kitokį rėmimą, gali tik apsunkinti ar net sužlugdyti darbų atlikimą, nukreipti dėmesį į šalį nuo tų uždavinių, kuriuos jiems visiems privalu išspręsti.

Premjeras A. Butkevičius džiūgauja, kad įvedus tiesioginius merų rinkimus, suaktyvėjo visuomenė. Bet kodėl tada Seimas leido rinkti vien merus? Juk savivaldai ne mažiau svarbios ir kitos grandys. Akivaizdu, kad Seimui rūpėjo ne tiesioginė demokratija, o tai, kaip suaktyvinti rinkėjus ir kartu išlaikyti partijų kontrolę dabartinėms „savivaldybėms“. Tiesioginiais mero rinkimais buvo sukurta iliuzija, kad merai vykdys rinkėjų valią. Bet iš tikrųjų to nebus ir negalės būti, jeigu tie merai bus partiniai ir toliau gins tik partinių grupių interesus.

Žmonės negali nematyti, kad tik politikai suinteresuoti kelti rinkimų šurmulį, jog išliktų valdžioje, joje įsitvirtintų ir ja piktnaudžiautų. Tam jie meta visus savo resursus ir jėgas. Išsitraukia svarbiausius ginklus ir skuba aštrinti, kad juos nukreiptų vieni prieš kitus. Ar bent įtikinamiau suvaidintų karą, o mes išrinktume tuos, kurie jame pasirodė… pranašesni.

Taip, taip… Opozicija „mes ir jie“ ne koks apsirikimas, o socialinės atskirties padarinys. Susikurdami tarpusavio interesais ir gyvybiniais įsipareigojimais pagrįstą klaninę partinę sistemą, prisidengdami tik jų interesų saugojimui pritaikytais įstatymais, disponuodami mokesčių mokėtojų turtu, jie pasijunta ne valstybės tarnautojais, o tik savo gerovei gyvenančiais jos valdovais ir mūsų kuriamų gėrybių vartotojais, nesaistomais jokių pareigų nei visuomenei, nei tautai. Tuo tarpu mes tampame parankinėmis priemonėmis, reikalingomis vien rinkimams. Todėl taip atkakliai ir įkyriai jie mus ragina balsuoti ir išsirinkti „geriausius“. Nuostabu! Tik kaip tą padaryti? Ir kuo reiškiasi tie „geriausieji“, kad būtų galima juos atpažinti?

Gal partijų pavadinimais? Bet partijų pavadinimai turi mažai ką bendra su jų realiais darbais.

Deklaruojamomis idėjomis ir pažadais? Taip, politikai be paliovos kalba apie tuos dalykus, bet retai kada parodo, kad patys jais tiki.

Pasigyrimais? Kandidatų gyrimasis geru išmanymu ir profesionalumu tik sukelia nepasitikėjimą ir verčia galvoti atvirkščiai: juk niekas niekada nepasakys, kad dirba diletantiškai, neatsakingai ir nesąžiningai.

Lyderių charakteriu, elgesiu ir išvaizda ar, kaip dabar mėgstama sakyti, charizma? Taip, kai kuriems balsuotojams ir to užtenka, bet taip jie labai rizikuoja, nes lyderių charizma dar neparodo jų padorumo ir teisingumo.

Autoreklama ir gera iškalba? Autoreklama visada kelia įtarimą ir nepasitikėjimą. Bet jų atakos tik tam ir yra reikalingos, kad mes pasiduotume įtaigai ir nepadarytume nešališko bei protingo pasirinkimo.

Smulkiomis dovanėlėmis? Tai vaikiški gundymai, kuriems neretai pasiduoda lyg ir visai subrendę žmonės.

Ar tiesiog finansinėmis galiomis sukelti patį rinkimų šurmulį? Bet iš to mes sužinome tik tai, kas yra turtingiausias, bet ne kas geriausias, o juolab teisingiausias?

Atidesni ir kritiškesni žmonės iš tokių „visada gerų“ kandidatų prisistatymų nieko negalės pasirinkti. Todėl gana daug žmonių nebalsuoja. Kiti sąmoningai pasiduoda įtaigai. Dar kiti ieško pašalinės informacijos, ketvirti renkasi ne „geriausius“, bet mažiausiai pavojingus kandidatus. Kaip nustatyti, kuo pasitikėti, kai visi „geri“ ir apsimetinėja ne tuo, kuo yra iš tikrųjų, ir jau niekas nedaro kvalifikuotų ir maksimaliai nešališkų ekspertizių? Žodžiu, šioje kriterijų maišalynėje pasirinkimai taip išsibarsto, kad netenka jokios prasmės. Kai mes balsuojame nežinodami, ar kandidatai tikrai teisingi ir sąžiningi, mes visada pasmerkti šaudyti pro šalį. O jie paskui ciniškai gali demonstruoti, kad mielai apsieina ir be mūsų. Ir net pyksta, kai mes įsikišame bei mėginame dėl ko nors patarti ar perspėti. Jie laiko mus nesubrendusiais, neįgaliais ir nepajėgiais suprasti, ko reikia mums, kaip piliečiams, ir ko reikia valstybei. Kitaip sakant, uzurpuoja Konstitucijoje įtvirtintą suvereno teisę, neleidžia rūpintis savo valstybe ir jaustis jos šeimininkais. Kartais net susidaro įspūdis, kad jie nori, jog po rinkimų mūsų iš viso nebūtų. Todėl ir nelieka vietos klausimams, kas bus po jų valdymo. Nes jie gerai žino, kad po to visada bus galima atsakomybę suversti net ir oponentams. O jeigu kas tos atsakomybės rimtai pareikalaus, vėl bus paaiškinta: „Kai ateis rinkimai, galėsite pasirinkti“. Štai ir viskas… Tikriausiai dėl to jie tokie abejingi masinei emigracijai, alkoholizmui, beprecedentiniams žudymams, savižudybėms ir kitiems destruktyviems procesams, griaunantiems pačius mūsų tautos, o kartu ir valstybės pamatus. Jie vis dar apsimeta nesuprantą, kad šitaip yra tiesiai signalizuojama, jog taip stipriai visų mūsų branginta valstybė daugeliui tautiečių iš tikrųjų jau pasidarė visai svetima. Todėl net tie, kurie dar yra likę gyventi savo krašte, išgirdę apie privalomą karinę tarnybą, jau visais įmanomais ir neįmanomais būdais ima išsisukinėti nuo tos pareigos. Čia nieko nedomina tokie dalykai, kaip žmogus jaučiasi šioje valstytbėje ir koks jo likimas. O juk dėl jo užtikrinto gyvenimo pati valstybė yra kuriama. Kadangi juos tedomina ūkis ir tas tik nuo vienų rinkimų – iki kitų, jie naiviai to gyvenimo užtikrinimą tapatina vien tik su šilumos kainomis, termobranduolinės elektrinės statyba ar net skalūninių dujų paieškomis, nieko nesugebėdami pasakyti net apie ekonominius bei ekologinius padarinius, kurie jau dabar griūva ant mūsų galvų.

Bet užtat susipriešinusių, nusivylusių, pavargusių ir ligotų piliečių aplinkoje jie vis dar moka palaikyti palankias sąlygas, kad ne tik gerai jaustųsi klaninės partijos ir su jomis susisaisčiusios žmonių grupės, bet ir atiduotų pakankamai balsų, būtinų jų koaliciniam valdymui.

Šių žodžių jokiu būdu nereikėtų laikyti kokia antipartine agitacija. Savaime suprantama, partijos demokratijai būtinos, kad susidarytų galimybė išreikšti skirtingų socialinių sluoksnių interesus ir reguliariai keistųsi valdžia. Bet jos tampa didžiule bėda, kai dėl žemos politinės kultūros jos virsta gana uždarais bei savanaudiškais klanais, gyvenančiais tik savo interesais, atitrūkusiais nuo visuomenės ir apeinančiais svarbiausius tos visuomenės ir visos valstybės rūpesčius.

Bet paskutinieji savivaldos rinkimai vėl duoda ženklus permainoms. Todėl privalome juos pastebėti ir kuo adekvačiau reaguoti, kol nesame praradę tokių galimybių ir su jomis susijusių vilčių. Tik visad atsispirkime nuo to, kas jau pradėta ir neblogai padaryta…

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
22 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Miestas daug

netenka,nes šiandien nematė,kaip miesteliuose,kaimuose,kapinaičių tyloje bunda snieguolė,šnara alyvos…Bunda gyvybė,bunda gamta.Ar daug žmogui reikia?Tiesos,meilės,bičiulystės,artimo…gamtos..

Arguss

Nesijaudinkite, gerbiamas Krescencijau, gerai nebus. Partiniai fariziejai neužilgo sugalvos kaip apeiti arba numarinti šiuos lyg ir demokratiškus daigelius. Atsiras įstatymo pakeitimas, po to pakeitimo pakeitimas ir galų gale nieko neliks. Tokia partijų „gudručių” taktika, o strategija – visiškai užzombinti tuos, kurie dar sugeba savarankiškai galvoti.

Tikrai nepartiniai

išgąsdino sugedusias partijas.

Trupmenas to Tikrai

Nemanau. Kur kas labiau jie buvo išsigandę referendumininkų parašų. Pasiskiepijo. dar visai neaišku, kas tie nepartiniai ir kiek jų tarpe yra tų pačių partijų atsarginių klonų. laikas parodys.

Ryt'as

K.Stoškus , V.Radžvilas ir panašūs protai su savo mintimis yra patys tikrieji „rakštys ir pūliniai” monolitinei (nepriklausomai nuo pavadinimų)valdžiagyvių sistemai. Prasmingą žodį supranta (ar bent juo vadovaujasi} ir suvokimą kaip elgtis paskutiniuose rinkimuose pademonstravo septyni procentai vilniečių ir apie dvidešimt procentų panevėžiečių. Visi kiti tūno baimėje arba aklai tiki beveik šimtu procentų valdžiagyvių kontroliuojama „dėže”. A.Klivečka kiekvienos laidos pradžioje vis baiminasi , kad jį iš „dėžės” išvarys už neva tai dingusių šimtų milijonų paiešką . Ko gero , greitai taip ir atsitiks . Geriausiu atveju nepakeičiamais pašnekovais gaus Sysą , abu Masiulius ir Šimašių.

simasiu remti yra baisus nusikaltimasTIESAI !

Jei Lietuvos sarasas,susikures ant Klonio mergaites kancios ir asaru antram ture rems Simasiu,prisidejusi prie sios kraupios tragedijos,kurio partijoje triumfuoja Uso pusbrolis,tai -kosmaras,kas vyksta Lietuvoje,pasitiketi niekuo nebegalime,keiciasi visi kaip chameleonai,pamirse ka jie gina ir kam atstovauja.

nusiramink > to 9:05

nerems.
gal koks „naglas”klano projektinis buratinas ir labai norėtų remti, bet LS partija nerems.

Kodėl

Drąsos Kelias nekovoja dėl mergaitės?

Lietuvos Sąrašas neturėtų

apsiriboti tik Vilniaus problemomis.Dabar susidaro toks įspūdis.Tai siauras kelias,kelkit visos Lietuvos problemas.

Kad didėtų gimstamumas Lietuvoje,

reikia ištaisyti vieną begalinę klaidą,-rajonų ligoninių sunaikinimą.Reikia gaivinti chirurgiją ir ypač akušerinius-ginekologinius skyrius,padaryti nors mini skyrius,kur moterys galėtų gimdyti,jaustųsi saugios,būtų operuojamos.Visa tai jau turėjom,bet buvo sugriauta,-liko tik gydytojos pensininkės.Reikia įsileisti gydytojus iš užsienio.O Kauno klinikose ar Vilniuje amžinai nėra talonų,nors kaip sakė viena ginekologė,kad jie ir susigrobė visas operacijas,o dabar vengia pacientų.

Viskas parašyta teisingai

kas liečia rinkiminę beliberdą ir partines kraujasiurbes. Bet gi yra ir kita pusė – rinkėjai. Kodėl rinkėjai metai iš metų renka vis tas pačias dykaduonių gaujas, kad jos ir jų giminaičiai gyventų sočiai ir laimingai. Šitos gaujos mus trypia, veržia diržus ir čia pat peni monopolijas, o jie, kaip visada, prieš rinkimus išdalija otkatus jų melo kompanijoms, saldžialiežuviams žadančiams gerą gyvenimą prieš kiekvienus rinkimus, o po rinkimų lieka tos pačios siurbėlės, tie patys konservatorių, libersąjudistų, zuokininkų klanai . Valstybė sukurta ant melo ir korupcijos pamatų. Ar mes tam ėjome į Atgimimo mitingus, stovėjome „Baltijos kelyje“., kad maitintume monopolistus ir kitas kraujasiurbes? Mūsų gi milijonai, tai kodėl leidžiame, kodėl nesusitelkiame, kur mūsų aktyvus savos , paprastų žmonių visuomenės palaikymas? Va čia… Skaityti daugiau »

Jaja

Tarybinės Lietuvos žmonės, prieš 25 metus, kai gražbyliaujančių politikų vedama tauta tikėjo, kad iškovojus nepriklausomybę gyvens daug geriau, nei „sovietmečiu“, postringavo, kaip jie myli Lietuvą – tėvynę. Tačiau ta meilė greitai išgaravo, nes, besistumdydami prie saldumynais kvepiančio valdžios lovio, vedliai politikai nusisuko nuo tautos, ne tik palikdami ją likimo valiai, bet paversdami ją savo melžiama karve ir tuo skuduru, į kurį valomos kojos. Nes sovietmečiu buvę paskutiniai kaimo, ir ne tik, kvailiai patapo partinės organizacijos sekretoriais, o dabar net partijų vedliais. Argi šie vedliai prieš ketvirtį amžiaus nebuvo panašiais į tuos sekretorius, kuriems po Sąjūdžio vėliava kelias į valdžią buvo atviras. Greit ateis 25-oji nepriklausomybės atkūrimo diena, bet daugelis klausimų taip ir lieka be atsakymų. Tad kyla pagrindinis klausimas, kada… Skaityti daugiau »

Ką "nuveikė" liberalų sąjūdžio ministrai

Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui buvo keliami penki klausimai – dėl per lėtai vykstančios teismų sistemos reformos, dėl padėties teismo medicinoje, dėl situacijos laisvės atėmimo įstaigose, dėl įvykių Garliavoje vykdant teismo sprendimą perduoti mažametę mergaitę motinai. Taip pat teiraujamasi, kokių žingsnių Teisingumo ministerija ėmėsi, kad nepasikartotų pernai vasarą nutikęs incidentas, kai Baltarusijai buvo perduoti duomenys apie žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį Susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui pareikalavo atsakyti į 33 klausimus, susijusius su Lietuvos pašto informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklos reguliavimo sritimi, oro bei jūrų uostų, laivininkystės, geležinkelių ir kelių valdymo sektorių veikla, kadrų politika. Ministras E.Masiulis į opozicijos pateiktus 33 klausimus atsakymus raštu Seimui jau yra pateikęs. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui pateikiami 23 klausimai. Ministro teiraujasi, kodėl mokslo ir… Skaityti daugiau »

TO Ką "nuveikė" liberalų sąjūdžio ministrai

Jei norite būti objektyvus, turite išvardyti, ir ką nuveikė Zuokas ir kartu su juo į Vilniaus tarybą jau patekę Čaplikas, Nėnius

Vakaras to Ryt'as

paksistas Klivečka su Janutiene tiek persistengė bemeluodami, kad išėjo tik atvirksčias rezultatas. Tautai tapo aišku pagaliau, kas yra tie vidiniai Lietuvos priešai. Tad ir jo baimė, kad Pakso partija jo daugiau nebefinansuos, gana pagrįsta.

hmm..

kažin ką Stoškus veikia toj „respublikos” komandoj?

to ką nuveikė...

oo klausimai Zuoko partiečiams Meljanui su Palaičiu nebuvo keliami?

Kaip taip atsitiko, kad mūsų pasienį Rusija saugo? a?

Įtariu, kad ir internetą mūsų taip pat RUSIJA SAUGO. VISAI NEAIŠKI TA KAMPANIJA AMBER TRAST, ATKELIAVUSI IŠ LIUKSENBURGO OFŠORO IR NUSIPIRKUSI TEO AKCIJAS BEI BALTIC TELEVIZIJĄ. Pakso draugai iš Rusijos?

Kritikas Pikčiurna

Puikus, gerai argumentuostas analitinis Krescencijaus Stoškaus straipsnis. Pagarba.
Vienintelis patikslinimas, kad partijos sutelkia ne SAVO, bet MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ suneštus išteklius, kad visą laiką liktų valdžioje.
Visos jų rinkiminės akcijos apmokėtos pirmiausiai iš TAVO pinigų, gerbiamas rinkėjau.
Visai, kaip tame pajuokavime: „Kad tau gerą padaryt, AŠ turiu tave valdyt!”
Su savi-valda tai turi bendro tik tiek, kad mus VALDO kažkam, tik ne mums, mūsų tautai ir valstybei, SAVI.
Tačiau šią padėtį tegalima pakeiti tik Seime, kaip tik mūsų remiama Sąjūdžio dauguma Aukščiausioje Taryboje grąžino Lietuvos valstybingumą ir politinę nepriklausomybę.
Ar esame pribrendę tokiai savivaldai?

Nebeužtenka

konstatuoti, kad blogis klesti, o žmonės blaškosi. Straipsnių autoriai turėtų rodyti kelią, kryptį, pavyzdžius.

Vilnietis

Kai į Vilniaus miesto merus kandidatuoja visaip” garbstomas” A. Zuokas,ir iš kanapių iššokęs lyg tai teisininkas R. Šimašius, kuriam tautybės įrašymas pase yra nereikalingas niekalas, kuriam ekonomikos pažangos variklis yra savanaudiškumas, kuriam valstybinės kalbos įstatymas irgi yra niekalas, tai man labai neramu. Bet turiu vilties, kad vilniečiai, Lietuvos sostinės gyventojai, pasirinks teisingai ir balsuos už, iš visų pusių apšviestą,nuo seno žinomą, A. Zuoką.

stoškaus politinis viduriavimas

numarinęs savo paties vadovaujamą „Lietuvos kultūros kongresą” šis oratorius dabar ėmėsi savivaldos teoretiko ir gelbėtojo vaidmens. Jo nauji paklydimai: rinkti vietos tarybas, o tai, žinoma, nėra blogai, kai per kilometrus nėra žmogaus, tai reiškia nesuvokti esminio kaimo proceso – jo nykros, kurio pirmiausia reikia imtis Naujakurystės programa, nes 70 tūkst. trobų – užkaltais langais. Šis elementarios ekonominės nuovokos neturintis filosofas nekalba apie esminę Lietuvos problemą – bedarbystę – dabar 121 tūkst., taigi, emigracija yra pasekmė. Jam partijos ir partiečiai – vien blogis, lyg ir Lietuvos sąrašas ir kiti komitetai nespręs mokesčių didumo ir nesisluoksniuos pagal ekonomines ideologijas. Jis nesupranta, kad būtina kviesti visą šviesuomenę kliūstelėti į visas partijas ir taip daryti tvarką, o ne jas ignoruoti. Nesuvokta, kad esminis dalykas… Skaityti daugiau »

Kažkam 8:29

Pone, mūsų šviesuoliai kol kas nešviečia ir tamsumų nešalina. Peikiantys viską ir visus yra niurgzliai, o ne šviesuoliai.

22
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top