Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ką duoda santuoka?

„Šeima“ – sunkiai nusakoma sąvoka, bet neabejotinai apima daug gerų dalykų. Todėl šeimos trokšta beveik visi, o draugiškai nusiteikusi visuomenė šio statuso negaili niekam. Kodėl gi ne – juk mes visi žmonės. Net jeigu nesusituokę, net jeigu tos pačios lyties, net jeigu… Svarbu tik meilė (kad ir ką šis žodis įvardytų). O ko verta santuoka prieš meilę? Kur antspaudas pase (šiais laikais net jo nebenaudoja), o kur protą temdantis jausmas!? Juk, kaip įtikino holivudiniai filmai, meksikietiški serialai ir populiari žiniasklaida, šiam jausmui neįmanoma atsispirti, dėl jo viskas galima, jis nenugalimas, nekontroliuojamas, taisyklėmis nepažabojamas ir… trunka apytiksliai trejus metus… Šiuolaikinei šeimai užtenka meilės, o „formali“ santuoka – nebūtina.

Madingi įsitikinimai įsismelkė ir į mūsų teisinę valstybę, žodį „meilė“ pakeitus juridinei technikai artimesniais terminais. Konstitucinis Teismas 2011 m. paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“, ir išaiškino, jog „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, o išorinė santykių forma neturi esminės reikšmės. Rafinuota, tolerantiška, modernu. Tačiau Teismo išaiškinime sąvokos „šeima“ prasmė išsisklaidė kaip užgesusios liepsnos dūmas. Tokios šeimos kvapo gali pauostyti beveik visi, bet ji vis mažiau šildo…

Ar įmanoma išoriškai įvertinti emocinį prieraišumą, atsakomybę, tarpusavio supratimą? Nuo kurio momento prasideda tokia šeima (kada prieraišumas ir kt. tampa pakankami)? Atrodytų, šiuos vidinius santykių aspektus gali žinoti tik patys santykio dalyviai. Todėl santuoka nuo seno buvo visiems suprantama dviejų asmenų deklaracija: mes vienas kitą gerbiame, norime įsipareigoti, būti vienam už kitą atsakingi, kartu auginti vaikus, t. y. norime sukurti šeimą ir prašome valstybės atitinkamų garantijų, o kitų asmenų – nepretenduoti į „bendrą gyvenimą“ (ar pan.) su manimi ar mano sutuoktiniu, nes mes jau pasirinkome. Nuo santuokos sudarymo momento (konkretaus juridinio fakto) ir sutuoktiniams, ir tretiesiems asmenims, ir valstybei tampa aišku, su kokiu reiškiniu turime reikalą. Čia jau yra šeima.

Kita vertus – reikėtų manyti, kad tie asmenys, kurie gyvena kartu, bet nesituokia, neturi intencijos kurti šeimos ir sąmoningai atsisako su ja susijusių teisių ir pareigų. Gal būtent dėl tarpusavio supratimo ir emocinio prieraišumo stygiaus jie nori išvengti šeimoje kylančios atsakomybės? Kodėl mes „per prievartą“ turėtume juos laikyti šeima?

Keista, nes esminis santuokos („senoviško“ šeimos kūrimo) principas yra savanoriškumas. Ši principą pažeidus, santuoka negalioja. Tiesa, nesulauksime sugyventinių pasipriešinimo iš šeimos statuso kylančioms teisėms (jos paprastai priimamos savanoriškai), tačiau susidūręs su nemaloniomis pareigomis ar su „patrauklesniu“ bendro gyvenimo variantu, dažnas atrėš: „Aš niekur nepasirašiau.“ Regis, be santuokos šeima – tik palaida bala.

Virš sveiko proto iškyla (ne)diskriminacijos argumentas – visi esame lygūs ir turime teisę į šeimą, net jeigu tai nepažymėta santuokos liudijime. Tačiau niekam ne paslaptis, kad norėdami šeimos statuso suaugę vyras ir moteris gali labai paprastai sudaryti santuoką: „Abrakadabra“ – ir nebereikia vargti nustatinėjant Konstitucinio Teismo išvardytų „nesantuokinės“ šeimos kriterijų. Panašaus pobūdžio argumentai: „O jeigu aš nenoriu, kodėl turėčiau…“ – švelniai tariant, vaikiški (jei nenori pasirašyti sutarties, tai iš jos kylančios teisės ir pareigos tau negalios). Taigi diskriminacija „ne į temą“, jei iš tiesų kalbame apie vyrą ir moterį – jiems susituokti ir tokiu būdu tapti šeima kliūčių nėra. Tačiau argumentų vingrybės pasidaro suprantamos, kai prisimename homoseksualių asmenų statusą mūsų visuomenėje. Būtent jie (kol kas) neturi teisės sudaryti santuokos, o neretai kartu gyvena ir… Liaudiškai tariant, prie šeimos statuso bandoma prieiti „iš kito galo“. Negalime tuoktis? Ką gi, santuokos pasekmes susikursime be santuokos. O vėliau nebebus prasmės drausti ir santuoką, nes nieko kito be šeimos ji nekuria (Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius, LR Civilinio Kodekso 3.7 str. 1 d.; Santuoka – nustatyta tvarka sudaroma vyro ir moters šeiminė sąjunga, Terminų žodynas).

Tokios intencijos „į vatą nevyniojamos“ Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Pvz., šių metų liepos 16 d. bylos Hämäläinen prieš Suomiją sprendime Teismas išaiškino, kad iš Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos valstybėms narėms nekyla reikalavimas įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokų, tačiau susitariančiosios šalys privalo užtikrinti homoseksualių porų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

Kaip ir galima tikėtis, šeimos be santuokos tendencijas iškilmingai laimina A. M. Pavilionienė: „Akivaizdu, kad moterų diskriminacija Lietuvoje nebus panaikinta tol, kol konservatyviosios jėgos mėgins keisti Lietuvos konstituciją, siekiant suplakti į vieną šeimos ir santuokos sampratas. Kol sąvoka „tradicinė šeima“ bus garbinama kaip neįveikiama tvirtovė, kurią gina Bažnyčia ir armija tikinčiųjų bei visokio plauko prisiplakėlių“. Politikė prisidengia moterų apsauga nuo diskriminacijos, bet žinome – jos interesai platesni. Ji išgąsdinta Konstitucijos keitimo projekto, pagal kurį šeima sukuriama sudarius santuoką ir kyla iš motinystės bei tėvystės. Nenuostabu, kad jos bendrapartiečio vadovaujama Vyriausybė nepritarė tokiam projektui, bet yra vilčių, kad Seimas pasielgs priešingai. Jei nežinojai, Konstitucijos keitimo projektą pasirašė net 107 Seimo nariai.

Sklandant idėjoms, kad giminystės ryšiais nesusieti vyras ir moteris gali tapti šeima be santuokos, išties kyla abejonių dėl santuokos reikalingumo. Ne visi pajėgūs apčiuopti, ką ji realiai duoda dviejų žmonių bendram gyvenimui.

O gal neteisingai keliame klausimą?

Galbūt pirmiausia tu santuokai, o ne ji tau turi duoti? Iš tuščio puodo neprivalgysi. Jei tuoksies su intencija tik imti ir santuokoje lauksi, kol kažkas kažką duos, netrukus nusivilsi. Atrodys vis mažai, ne taip, ne tas… Pradės kirbėti mintis apie netinkamai pasirinktą davėją – turbūt kita(-s) duotų geriau. Todėl pirmiausia į naują puodą reikia kažką įdėti – kiekvienas sutuoktinis pats turi nusiteikti duoti daugiau nei gauna. Būtent davimas suteikia džiaugsmo ir stiprina ryšį, nes žmogus linkęs vertinti, branginti ir mylėti ne tą, iš kurio gauna, bet kuriam duoda. Ėmimas šeimoje nublanksta prieš davimą. Atsiskleidžia santuokos prigimtis: kai du asmenys tampa šeima – „vienu kūnu“ – nebelieka „mano“ ir „tavo“. Santuoka duoda progą peržengti savo egoizmą ir pradėti gyventi dėl kito. Kiekvieną dieną vis iš naujo… Santuoka augina kitokią – veiksmingą meilę, kuri yra vienas dviejų žmonių kelias į tikrą gyvenimą.

Ėmimas labiau būdingas „ikisantuokinei“ draugystei, kai įsimylėjėliai prisiriša vienas prie kito dėl asmeninio malonumo, smagumo ir patogumo. Niekas nenuginčytų įsimylėjimo grožio ir svarbos. Tačiau, laikui bėgant, jis neišvengiamai rimsta, blėsta. Tai tik labai gera įžanga, kurioje natūraliai norisi prisiekti amžiną meilę. Dauguma protu suvokia, kad tokie jausmai praeis (kitaip neįmanoma), bet vis tiek žada viską, ką didžiausio gali įsivaizduoti. Ir jiems norisi apie tai garsiai skelbti, kurti eiles, dainas ar bent palikti įrašų ant sienų, suolelių ir tvorų. Panašios įsimylėjėlių praktikos gyvuoja visais laikais, visuose žemės kraštuose. Ar tai nerodo, kad santuoka, kaip abipusis susitarimas, pasižadėjimas būti kartu iki pabaigos, įrašyta mūsų prigimtyje? Dažnas daužys kumščiu į krūtinę: „Aš ir taip galiu, man popieriaus nereikia.“ Vis dėlto įsimylėjimui praėjus, tas „popierius“ pažadus primins, juos sutvirtins užfiksavimas valstybės ir/ar bažnyčios registruose, bei faktas, kad pažadai buvo ištarti vienas kitam viešai, prieš liudytojus ir Dievą…

Tokie pažadai išskirtiniai, nes jie kuria išskirtinį dalyką žmogaus gyvenime – šeimą. Juk visi svarbūs gyvenimo faktai paprastai yra fiksuojami popieriuje ir registruojami atitinkamuose registruose (gimimas, automobilio ar nekilnojamojo turto įsigijimas, įsidarbinimas, įmonės įsteigimas, mirtis…). Jei manai, kad neverta fiksuoti savo „amžinų“ įsipareigojimų mylimajam(-ai), aiškiai parodai, kur jo(s) vieta tavo gyvenime.

Nors „popierius“ skirtas užfiksuoti santuokos sudarymo (t. y. šeimos sukūrimo) momentą, bet jis nėra pati santuoka. Kaip ir darbo sutartis nėra darbas. Jei pasirašęs sutartį į darbą nevaikščiosi – atlyginimo negausi. Jei manysi, kad „santuoka – tik popierius“ – tiek iš jos ir teturėsi.

Nesantuokinė draugystė visada dvelkia laikinumu ir abejone. Santuoka duoda tikrumo dėl išrinktojo(-osios) intencijų, o tai suteikia pasitikėjimo, stabilumo ir aiškumo. Tačiau tikra teisybė, kad labai didelė santuokų dalis išyra. Nuo įspūdingų statistikos duomenų protas nušvinta – „santuoka tikrai nieko neduoda“! Galima diskutuoti dėl statistinių skaičiavimų ir atitinkamų išvadų patikimumo (paprastai skyrybų statistiką „gadina“ asmenys, kurie tuokiasi kelis kartus per gyvenimą; nutrūkusių draugysčių išvis neįmanoma suskaičiuoti), tačiau bet kuriuo atveju blogai susiklostę likimai neturėtų būti pavyzdys, jei save laikai sąmoningu ir autonomišku žmogumi. Panaši argumentacija galėtų sulaikyti abiturientą nuo stojimo į universitetą, nes didelė dalis studentų gauna neigiamus pažymius, o kai kurie net nebaigia studijų. Kiekvienam santuoka (kaip ir universitetas) duoda pagal jo proto (supratimo, kas yra santuoka, kaip joje dera elgtis) ir valios (savikontrolės, gebėjimo vykdyti įsipareigojimus) lygį. Reikėtų užjausti asmenis, kuriems nepavyko išsaugoti to, kas svarbiausia, tačiau jų nesėkmė neturėtų atgrasyti nuo didžiausių įmanomų pastangų kuriant savo ir savo šeimos narių gyvenimą. Verčiau paklausinėkime vis dar susituokusių žilagalvių, ką jų šeimoms davė „šliūbas“.

Neseniai lietuviškos televizijos laidoje neužmirštamą pasisakymą „skėlė“ viena dizainerė. Po šabloniškų tikinimų apie tai, kad „popierius“ nieko neduoda, ji samprotavo maždaug taip: „Toms mergaitėms, kurioms vestuvės yra vienintelė proga pasipuošti, pabūti dėmesio centre, tai labai svarbu, o aš dažnai einu į vakarėlius ir dėmesio gaunu per kiekvieną kolekcijos pristatymą, todėl man santuoka nereikalinga.“ Sunku atrasti žodžių tokiai išminčiai apibūdinti. Deja, yra ir daugiau panašiai manančiųjų, nes santuokos atidėliojimą jaunimas kartais grindžia tuo, kad neužtenka pinigų „baliui“. Tai rodo, koks neapgalvotas yra šis „maištas prieš tradiciją“, koks nesuprastas santuokos vaidmuo vyro ir moters santykyje. Santuoka ne „balius“, o šeimos gyvenimo lopšys. Ji nesibaigia, kai jaunoji nusirengia baltą suknelę, bet tęsiasi iki mirties. Ji skirta ne pasirodyti prieš gimines, draugus ar žiniasklaidą, bet Jai ir Jam susieti nenutraukiamais saitais. Šie virsmai vyksta jaunųjų viduje, o ne išorėje. Ir jie nieko nekainuoja.

Baisu prarasti laisvę? Taip, laisvė didžiulė vertybė. Tačiau turime apsispręsti, nuo ko norime būti laisvi: 1) nuo socialinių (etikos, moralės, religijos) normų, įpareigojančių elgtis su savimi ir kitais žmonėmis atsakingai bei dėl to valdyti savo kūniškus instinktus; 2) nuo vergavimo instinktams, kurie verčia vartoti kuo daugiau materialių objektų ir asmenų? Santuoka duoda stiprybės pastarojo tipo laisvei.

Juk ne viskas, ko norisi, yra gera. Ne viskas, ką darau, yra moralu. Ne viskas, ką teigia dauguma, yra teisinga. Teoriškai lyg ir suprantama, bet konkrečioje situacijoje neatitikimą pastebėti sunku, kadangi esame linkę nejučia „racionalizuoti“ faktinį savo gyvenimo būdą ir neigti žinias, kurios skamba lyg tam tikras priekaištas. Vis dėlto tiesą atrasti svarbu, net jeigu dabartinėje situacijoje keistis atrodo nepatogu.

Įpratome trokšti kažko materialaus, įvertinamo pinigais ar bent pačiupinėjamo. To negavę nusiviliame, nes nebemokame matyti svarbiausių – dvasinių – dovanų, kurių neįmanoma pasverti, išmatuoti, apskaičiuoti. Tenka išgirsti iš neseniai vestuves atšokusių porų: „Ai – niekas nepasikeitė.“ Nesitikėkite – po santuokos iš dangaus nepradeda byrėti žiedlapiai, neišryškėja skoniai, kvapai ar spalvos. Tačiau sąmoningų sutuoktinių galvose įvyksta dideli pokyčiai, ilgainiui turintys vis stipresnių pasekmių širdims. Vyras ir žmona realiai tampa vienu, kuriame laisvai telpa du, trys, keturi ir daugiau… Bėgant laikui paaiškėja – čia yra tikroji laimė ir prasmė, kurios kitaip nesusikursi.

* * *

Siūlome ir daugiau K. Zamarytės-Sakavičienės straipsnių:

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Įstatymo projektas, kurį būtina perskaityti tėvams

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Atleiskite, bet homoseksualūs santykiai nekuria šeimos

Kristina Zamarytė. Apie tavo pasirinkimą

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
19 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
sutinku..

Tai kaip dabar tuos visus paklydusius jaunuolius itikinti, kokia yra svarbi santuoka? Jie juk jau visi gyvene susimete…

sutinku..

Tik kaip dabar jaunima tuo itikinti? Juk jie jau beveik visi gyvena susimete ir nesupranta santuokos reiksmes.

Šaunu

Jaunas žmogus suvokia kas yra tiesa. O profesorei marijai aušrinei beleika kavotis po lapais – jos sąmonė jau supelijusi.

Šaunuolė

Šaunuolė. Ji ir VVKT dirbdama parodė aukščiausią kvalifikaciją, nustatant didelius klinikinių tyrimų pažeidimus ir su kitais bendradarbiais VVKT viršininko Barcio buvo išmesta iš klinikinių tyrimų skyriaus,- skyrių panaikinant….

teisybe

apie Barci jau girdejom. Sunku isivazduoti, kad toks pasizymejes valdininkas leistu dirbti saziningiems pavaldiniams. Is teksto matyti, kad paneles taip lengvai nepaimsi. Mato,kas yra kas, ir pasako tiesiai.

dėl teisybės

Jo, G.Barcys sėkmingai susidoroja su VVKT darbuotojais, išdrįstančiais pasakyti tiesą. Klinikinių tyrimų skyrius, kurį panaikino, buvo vienas geriausių, užtat jo ir neliko…. Bet jis tai daro saugodamas savo kėdę?

Svarbu,kad

Ukrainos kare pradedama vertinti gyvybė.Santuokoje taip pat.

Raigerdas

Labai gerai, kad autorė stengiasi paaiškinti šeimos prasmę. Tai yra geriau, nei nieko nedaryti. Tačiau vien gerų norų, gerų ketinimų ir pastangų XXI amžiuje neužtenka. Šis pasaulis visas yra judėjime, todėl viskas kinta. Tik kinta arba į gerąją pusę arba į blogąją pusę. Su lietuviais šiandien yra blogai, todėl, kad visas Lietuvos aukštasis išsilavinimas yra prikištas arba materialistinių psichologinių teorijų arba mistikos. Du kraštutinumai, kurie praktiškai sustabdė Lietuvoje humanitarinių mokslų vystymą.Techniniai dalykai pas mus dar evoliucionuoja, o humanitariniuose moksluose pastoviai dominuoja pilstymas iš tuščio į kiaurą, šlykštūs plagijavimai, falšyvi moksliniai laipsniai ir t.t. Todėl Povilionienės demagogijas išklausyti ir dar leistis į ginčus atsiranda ir laiko, ir pinigų, tarp kitko, iš mokesčių mokėtojų kišenės. Tik paklausykit, kokia tai nesąmonė: žmonės, kurie… Skaityti daugiau »

Kona

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tautos likimui neabejingų žmonių (kaip autorė) ir leidinių. Pritariu ir gerb. Reigerdui, kad reikia veikti, nes parazitai ir demagogai baigia užvaldyti normalių žmonių „smegenis”. Jie kaip kompiuteriniai kirminai jaukia žmonių mąstymą, skleidžia klaidinančią destruktyvią informaciją. Visi, dar jaučiantys sąžinės balsą, turi išnaudoti bet kokią progą, padėsiančią eiliniam žmogui būti tikram tiesoje.

Raigerdas Konai

Dėkoju gerbiamai Konai už pritarimą. Mums reikia pagaliau pereiti prie sveiko mąstymo tipo. O sveikas mąstymo tipas yra labai paprastas, tuo tarpu destruktyvus mąstymas yra labai sudėtingas, kad jo net suprasti negali. Tai štai, jeigu mąstyti iš sveiko mąstymo pozicijų, nebūtina akcentuoti šeimos problemas ir kaltinti Povilionienės destruktyvią veiklą. Kokia yra pagrindinė šeimos problema Lietuvoje? Povilionienė? Povilionienė yra neefektyvaus ir nenaudingo Seime darbo problema, nes ten nėra normalių etikos normų. Ten yra „demokratinė pliurpalynė” ir grupiniai interesai. O kokią vietą valstybėje užima ŠEIMA? Paklauskite Švietimo ministro, tai jis nežino. Apklauskite Švietimo ministerijos darbuotojus, tai jie nežino. Tai, kad jūs turite tiek daug nekompetingų žmonių aplinkui, koks bus rezultatas? Šeima bus palikta atsitiktinių įvykių eigai. Ir kiekvienas laikraštėlis, kuriame dirbs problemų… Skaityti daugiau »

Raigerdui

Viskas, ka Jus rasote, yra tikra tiesa. Taciau seimos sampratos problema slypi jau ne vien politiku nekompetencijoje, bet ir visuomeneje. Jaunimas tikrai nebesupranta, kam santuoka yra reikalinga. Mums plaunamos smegenys, kad santuoka tik popierisu ir pan. Kodel? Todel, kad zmones, nezinantys, kur ju vieta, neturintys tvirto atramos tasko, vertybiu ir vieno partnerio, kuriam visa gyvenima pasizada buti istikimi, yra neparankus didziausioms korporacijoms. Juos duog sunkiau valdyti, mulkinti ir, kas svarbiausia, jie nesa mazai pelno kontracepcijos, abortu, farmacijos (pvz., veneriniu ligu gydymo) ir dirbtinio apvaisinimo bizniams. Taigi uz Pavilionienes ir visu ziniasklaidos priemoniu bei kino ir popkulturos pramones stovi didziuliai pinigai, kurie siekia ismusti is musu supratima, kas yra seima ir kokia santuokos reiksme. Pavilioniene atstovauja planuotos tevystos organzacija, kurios tikslai… Skaityti daugiau »

Raigerdui

Del seimos sutvirtinimo oficialiai- cia viskas taip ir turi, pritariu tvirtai. Taciau Raigerdo pavyzdys apie gerbiancia seima Kinija- visiskai netinka. Cituoju ji: „O jūs pažiūrėkite į Kiniją. Visa Kinijos istorija tai tos valstybės valdymas per DINASTIJAS. Ir atitinkama gyvenimo filosofija, kurios dėka šiandien kinų yra 1,351 milijardų (pagal 2012 metų statistiką).” Taigi, tos Jusu issaukstintos Kinijos per amzius valdancios dinastjos ir priima brutalius istatymus, draudziancius susilaukti palikuoniu tiek, kiek Dievas leidzia. Jei „pervirsis” vaiku (rodos 1 ar 2?),- seima patraukiama teisinen atsakomyben, baudziama nepasigailint. Jus, Raigerdai, nustebinot. Ten apstu nepavieniu atveju, kai policija Kinijoje zaloja-sumusa, suspardo- moteris nescias, nuzudydami taip ir negimusius vaikelius,o ir gimusius naikina?- Ogi tokius policijos „reidus” valdzia ziuri, lyg laimindama.- Vertybes issigimsta. Lietuvoje kol kas dar… Skaityti daugiau »

pasitaisau:

…Ir BALSAVUSIEMS uz Grybauskaite.

ale,

Lietuvių patarlė byloja: „Viena bėda, jokia bėda…”. Taigi, ir šeimos problemos nebūtų, jei visi kiti reikalai būtų tvarkomi, kaip pridera. Absurdai prasideda visose srityse iškart, kai šėšėlyje tūnantys priešai į visas valdžios kėdes susodina savo statitinius. Net užuomina, apie neįformintų anoniminių interesų gryupių daromą įtaką visuomenės „nuomonei” per statytinius yra didžiausias papyktinimas tiems statytiniams, nes jie iš tikrųjų, ničnieko nežino, kad ir visi kiti jiems choru pritariantys yra lygiai tokie pat parsidavėliai tiems patiems sukčiams bevelyjantiems išlikti šėšėlyje ir žarstti žarijas svetmomis (statytinių) rankomis. Problemų tame pačiame lygyje, kuriame jos reiškiasi, išspręsti neįmanoma. Problemos labai paprastai sprendžiamos aukštesniu – visuminiu aspektu – apimančiu/apjungiančiu visus žemesnius lygmenis. Tas neįmanoma neturint savos valdžios. O savos valdžios nebus, kol tik žaisime „demokratiją” pagal… Skaityti daugiau »

Raigerdas komentarui  2014-09-11 12:14

Taip, sutinku su jumis, kad tos organizacijos, kurios palaiko Povilionienę turi pinigų daugiau, nei visa mūsų valstybė. Visa tai yra suprantama. Bet jūs nenorėkite, kad šito nebūtų. Tai bus, na ir tegul būna. Bet, ką reikia daryti mums? Ar žiūrėti į tai, kad tos psichofarmacijų kompanijos turi pinigų ir toliau griaus Lietuvoje šeimas? Nėra jokio reikalo į tai kreipti dėmesį. Reikia juos nurungti. Atsiminkite, kad jie yra menkadvasiai, ir jums nieko nereiškia jų nurungti. Niekas neatlaikys to dėsnio, kuris dominuoja šioje VISATOJE. O jis susideda iš skaičiaus DU. Būtent pora yra tas gyvybės, Žemės sukimosi aplink savo ašį, Saulės šviesos rezultatas. Žemė sukasi aplink Saulę. Kas tai daro? Povilionienė suka su psichofarmacininkais? Ne, tas Planetų sukimasis egzistuoja tik dėka to,… Skaityti daugiau »

Raigerdas autorei

Miela autore, pirmiausia, norisi padėkoti už jūsų straipsnį ir iškeltą problemą, kurią reikia išmintingai išpręsti. Tačiau negalima žiūrėti iš to taško – ką duoda santuoka? Tos idėjos pareina iš tos „Laisvos rinkos” klaidinančių duomenų ir klaidingo verslo supratimo. Lietuvoje dėl tų „verslininkų” NAUDOS siekimo, visiškai iškrypo normalaus supratimo apie verslą sąvokos. Niekada nesiekite NAUDOS TIK SAU. Tai vagių mąstymo lygis, o vagys dažniausiai būna dvasiškai nesveiki žmonės. Yra toks dalykas kaip MAINAI. Tada valstybėje atsiras cirkuliacija, nes ji egzistuoja visur aplinkui. Pažiūrėkite kaip cirkuliuoja lietus. Jis gi neišlieka vien tik lietumi? Su ŠEIMA taip pat turi vykti MAINAI. Reikia žiūrėti, kad vyktų SĄŽININGI MAINAI tarp valstybės ir ŠEIMOS. Štai tada ir bus ta realioji NAUDA, kurios mes norime visi, bet… Skaityti daugiau »

komentarui Raigerdui       2014-09-11 12:14

„[…] seimos sampratos problema slypi jau ne vien politiku nekompetencijoje, bet ir visuomeneje. Jaunimas tikrai nebesupranta, kam santuoka yra reikalinga. Mums plaunamos smegenys, kad santuoka tik popierisu ir pan. Kodel? Todel, kad zmones, nezinantys, kur ju vieta, neturintys tvirto atramos tasko, vertybiu ir vieno partnerio, kuriam visa gyvenima pasizada buti istikimi, yra neparankus didziausioms korporacijoms. Juos duog sunkiau valdyti, mulkinti ir, kas svarbiausia, jie nesa mazai pelno kontracepcijos, abortu, farmacijos (pvz., veneriniu ligu gydymo) ir dirbtinio apvaisinimo bizniams“. Jau atleiskite už įžūlų klausimą, bet kas blogai su dirbtiniu apvaisinimu? Ar tėvai tokius vaikus mažiau myli, ar jie mažiau žmonės, ar tėvai kalti, kad savaime vaikutis nesigauna? Arba su venerinių ligų gydymu? Ar manote, kad jų nereikia gydyti? Ar žinojote, kad… Skaityti daugiau »

paskutiniam komentarui

aisku, kad ne vaikuciuose, gimusiuose po dirbtinio apvaisinimo, yra blogis. Ir ne pacioje farmacijoje. O tame, kad farmacijos, kontracepcijos, abortu ir kt pramonei naudinga, kad zmones nesituoktu, bet turetu daug partneriu, sirgtu venerinemis ligomis, masiskai naudotu kontracepcija (nes seimoje nuo nestumo galima apsisaugoti ir naturaliai budais, o normalus seimos vyras i sona neina ir ligu neparnesa), darytu abortus, o po ju daznai reikia ir dirbtinio apvaisinimo proceduru, nes toks reprodukcines sitemos naudojimas i kaire ir i desine neivengiamai daro zala. Blogis tame, kad jiems naudingiau, kad nebutu santuokos, nes santuoka mazina pelnaa. Todel siekiama panaikinti suvokima, kas yra santuoka, per ivairias informacines priemones.

argi ne taip gaunasi

pinigai renka povilionienes. Jų nerenka, bet jos gauna ir atsiduria sąraše. Už sąrašus balsuoja balsuotojai ir pagal eilutę pagal pabalsavusius – povilionienes atsiduria seime. Kada LT atsisakys sąrašų – tada povilionienių seime neliks…. Bet tokią tvarką stengiasi išlaikyti ir konservos – jiems jau nesvarbu povilionienes. Taip ir turime jas – turime ir tokias konferencijas, kurios įvyks rytoj seime:(

19
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top