Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ką veikia tavo kūnas begalinėje visatoje?

Spėjama, kad prieš 13,7 milijardų metų įvyko paslaptingas sprogimas, nuo kurio viskas prasidėjo. Šioje pradžioje jau buvo užkoduota informacija apie protingą pasaulio tvarką (Logos), t. y. idealiai anglies pagrindo gyvybei pritaikyti, tiksliai subalansuoti bei matematiškai elegantiški fizikos ir turbūt mūsų mokslams nepasiekiami principai, dėsniai, dydžiai, konstantos, jų tarpusavio santykiai…

Nuo sprogimo jėgos laikas ir erdvė su visu turiniu nenusakomu greičiu lėkė į šalis. Išsiplėtusiame erdvėlaikyje dėl gravitacijos materija ėmė trauktis į grandiozinius gumulus, kurie virto milijardais karštų šviesulių. Jie sukosi ir skriejo, degė ir švytėjo mūsų protui neįsivaizduojamu galingumu. Susiformavo žvaigždės, galaktikos, galaktikų spiečiai…

Masyviausios žvaigždės, santykinai greit sudeginusios savo kurą, sprogo supernovomis ir išmetė į erdvę branduoliuose susintetintus sudėtingus cheminius elementus. Dalis šių elementų susispietė šalia vieno iš milijardų šviesulių – Saulės – ir kažkokiu paslaptingu būdu vandeniu turtingame uolienos gabale – Žemėje – susijungė į pirmąsias gyvas ląsteles, kuriose jau slypėjo naujo tipo vidinė informacija apie ląstelės atsinaujinimą. Truputis materijos virto gyvais kūnais, kurių gebėjimas atsinaujinti garantavo išlikimą, o vidinės informacijos pokyčiai bei natūrali atranka – prisitaikymą prie aplinkos. Prisitaikymas tobulino gyvybės savybes, kol galų gale per 3,8 milijardų biologinės evoliucijos metų atsirado homo sapiens rūšis, savo smegenyse galinti generuoti ir kaupti iki tol neregėto tipo informaciją (apie aplinką ir save pačius) bei jos pagalba priimti moralinius sprendimus – pasirinkti gėrį vietoj blogio, arba atvirkščiai. Tokios būtybės jau ne tik kūniškos (fizinės, materialios), bet ir dvasinės (laisvos ir moraliai atsakingos).

Kas ir kaip lėmė šį kosmologinės, biologinės ir dvasinės evoliucijos šuolį lieka paslaptis, tačiau su dideliu pasididžiavimu ir nemažesniu nerimu būtybes, atsiradusias kaip jo rezultatas, galime vadinti įvardžiu „mes“.

Taigi mes – žmonės – esame materialūs gyvi dvasiniai kūnai. Mūsų dvasinė evoliucija tęsiasi toliau. Per tūkstančius metų be visų kitų gebėjimų išvystėme loginio abstrahavimo, redukavimo ir kitokius mąstymo metodus, kurių pagalba išmokome visumą skaidyti į dalis. Suskaidėme viską aplinkui ir net save pačius – „atskyrėme“ dvasią (pavadinome ją „Aš“) nuo savo materialaus, gyvo kūno. Ir nusprendėme, kad „Aš“ disponuoja savo kūnu, kaip priemone siekti įvairių tikslų. Kūnas nebėra „Aš“, jis yra „mano“. Jis neteko savaiminės prasmės ir vertės, bet „Aš“ savo nuožiūra suteikiu savo kūnui prasmę ir vertę. Tai savotiškai leido pasijusti labiau dvasingiems, nepriklausomiems nuo to, kas vyksta su žemišku, biologiniu, fiziologiškai į kitų gyvūnų kūnus panašiu kūnu…

Kartu formavo požiūrį į savo ir kitų žmonių kūną kaip į atskirą nuo asmens objektą ir „pateisino“ atitinkamą elgesį. Galime laisvai nuspręsti, kaip pasielgti su savo automobiliu, kodėl kažkas turėtų riboti mūsų elgesį su savo kūnais? Kita vertus, kodėl savo kūnui neleisti daryti to, ko jis nori, – juk tai manęs („Aš“) neliečia… Susidaro įspūdis, kad esant pasiūlai leistina ir kito kūną kaip daiktą pavartoti, neprisiimant atsakomybės už jo asmenį.

„Aš“ išsilaisvinimas nuo kūno, o kartu ir kūno išsilaisvinimas nuo „Aš“, labai patrauklus, nes būtent kūne reiškiasi lengviausiai pasiekiami malonumai, kurie paprastai yra saistomi į „Aš“ sąžinę apeliuojančių moralės normų. Nuo „Aš“ nepriklausomas kūnas po truputį slysta anapus moralės ribų. Neatsitiktinai ši „nepriklausomybė“ yra ypatingai išoriškai puoselėjama – ji naudinga įvairių į kūną nukreiptų pramonės šakų pelnui generuoti. Politika, žiniasklaida, kinas ir popkultūra pasistengė, kad įprastomis taptų idėjos: „Aš gimiau ne savo kūne“; „moteris su vyro kūnu“; „parduoda savo kūną“; „turi teisę į savo kūną“; „milijono vertas kūnas“; „seksualiniai santykiai, kuriuose susitinka tik kūnai“… Šios ir panašios idėjos tampa pasiteisinimais seksualinei laisvei, homoseksualiai partnerystei, socialinės ir biologinės lyties atskyrimui, lyties keitimo operacijoms, abortui, surogatinei motinystei, apnuogintų kūnų atvaizdų naudojimui rinkodaroje, įvairiose pramogose, lytiniam švietimui, kuriame mokoma, kaip pažinti kūno fiziologines funkcijas, bet ne savo asmens lytiškumą, ir t. t.

Deja, toks požiūris yra klaidingas nuo pačių savo ištakų. Mes esame dvasiniai kūnai. Mano dvasia nėra kažkur už kūno arba tik smegenyse (o gal širdyje), bet kiekvienoje mano kūno dalyje ir kiekvienoje ląstelėje. Kiekviena mano kūno dalis yra ne tik fizinė (materiali), bet ir dvasinė. Kiekviena savo kūno dalimi esu aš pats (-i). Nujausdami šią realybę mes nesakome – „mano kūnui skauda galvą“ arba „mano koja nuspyrė kamuolį“. Sakome: „Man skauda“, „aš nuspyriau.“

Todėl jeigu turi vyrišką kūną ir kiekvienoje ląstelėje XY chromosomų porą, negali teigti: „Aš ne vyras vyro kūne.“ Matyt, kad ne kūnas yra neadekvatus realybei, bet psichinė būklė neatitinka tikrovės. Būtent ją, o ne kūną, reikėtų koreguoti (net labai norėdamas, kiekvienos ląstelės DNR nepakeisi).

Todėl rytinis dušas nenupraus „vienos nakties nuotykio“, nes ten dalyvavo ne tik tavo kūnas, bet ir tu pats bei kita kūniška dvasia.

Todėl mokėdamas už prostitucijos paslaugas, perki ne kūną, bet kitą žmogų su visu jo asmeniu.

Todėl viešai už pinigus demonstruodamas apnuogintą kūną rodai visą save. Kūną galbūt iš gražiosios pusės, o dvasią…

Todėl abortas reiškia ne moters kūno išvalymą nuo svetimkūnio, bet labai mažo vaiko nužudymą, kurį užsako jo mama.

Visoje visatos erdvės ir materijos begalybėje mums duotas tik vienas kūnas. Visatos amžiaus mastais jis gyvens labai trumpai. Vis dėlto šios begalybės yra mūsų namai ir mūsų istorija – mes esame dvasiniai kūnai, kuriuos suformavo ilgas, sudėtingas ir paslaptingas kosmologinės, biologinės ir dvasinės evoliucijos procesas. Tokios būtybės, gebančios pažinti aplinką milijardus metų ir šviesmečių visomis laiko ir erdvės kryptimis bei elgtis su ja, savimi ir vienas su kitu atsakingai – įprasmina pačią visatą. Teisybė – net ir visi kartu mes esame nesuvokiamai maži. Nepaisant to, kiekvienas iš mūsų yra nenusakomai svarbus. Tai ne kvailas susireikšminimas, bet protingas didžiulės atsakomybės už save ir kitus priėmimas. Įsisąmoninta ir praktiškai įgyvendinama ši atsakomybė yra esminė tikro žmogiškumo sąlyga.

Kūno ir „Aš“ pseudolaisvė iš tiesų tapo liūdnu „Aš“ vergavimu kūno įgeidžiams, kuriuos „Aš“ turėtų valingai kontroliuoti. Nepagarbus, vartotojiškas, žalojantis ar žmogiškai prigimčiai prieštaraujantis elgesys su savo ar kitų žmonių kūnais žeidžia dvasią ir negali suteikti ilgalaikės laimės. Juk per mūsų kūnus reiškiasi mūsų dvasia; mes darome tai, ką daro mūsų kūnai; mums nutinka tai, kas nutinka mūsų kūnams. Ir tai lieka su mumis visam laikui.

Priešingu atveju, kalėjimai pilni nekaltų žmonių, nes ne jie, bet tik jų rankos sumušė, pavogė, nušovė…

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
74 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Taigi

Čia jau Juozapo tema apie dvasias ir kūnus.

Jega

Labai grazu ir idomu. Aciu

Jega

idomu ir teisinga. aciu

Ačių p.Kristinai

už gerą straipsnį.

šaunuolė

Kabai protingai ir teisingai parašyta. Šaunuolė autorė – bravo

turiu klaustkų

Šiaip man patinka autorės straipsniai.
Bet va – „Kiekviena mano kūno dalis yra ne tik fizinė (materiali), bet ir dvasinė”. Na sunku man tuo patikėti, bet vis tiek gerbiu mąstančius…

to turiu klaustuku

siaip toks poziuris apie kuna yra labai katalikiskas. Mums norisi atidalinti ta siela nuo kuno, bet tai imanoma tik teoriskai. realiai zmogus yra vientisas darinys…

> to...

katalikiškas – nekatalikiškas… bet siela atsidalina nuo kūno; na dar būna, kad ir inkstą išima, ar kito įdeda…. 🙂 Bet vis tiek man patinka mąstantys žmonės!

Labai

miela,įdomi,turtinga autorė.Ačiū.
Neužmirškit skaitančių:)

to to ..

Buna visokiu kuno ir dvasios pazeidimu.. bet vienas ir tas pats zmogus tai patiria.. 🙂

 Taigis

Kadangi jau pralėkė 13,7 milijardų metų, šiandien man viršininkas leido pranešti, kad tas paslaptingas sprogimas buvo mūsų, t.y. rusų, darbas!

Taigi

Autorė skraido padebesiais ir pasakas skaitytojams seka apie žmogaus atsiradimą. Šiuolaikinis žmogus vadinamas homo sapiens sapiens, t.y. du kartus sapiens. Bet esmės tai nekeičia, kadangi yra toks pat gyvūnas, kaip ir visi kiti žemės gyvūnai su savo sielomis ir dvasiomis. Žmogus save laiko protingesniu už kitus gyvūnus, nors homo sapiens sapiens nemažai ko iš jų išmoksta ir perima, iš kai kurių nesugeba perimti. Štai salamandra sugeba atauginti prarastas galūnes ir organus, žmogus savarankiškai (be mokslininkų išradimo) to padaryti negali. Tiesa, vienam jaunuoliui, vaikystėje daug stebėjusiam salamandras, pavyko atauginti savo prarastą koją. Kažkada Lietuvoje buvo nepriimtina savo kūno tepliotis tatuiruotėmis, jas darėsi žemiausio visuomenės sluoksnio atstovai. Šiandien tai priimtina ir net madinga tarp žiniasklaidoje vadinamo elito. Visi žinome, kaip kūnus išsidarko… Skaityti daugiau »

Liolka

Deja,autore toli atsilikusi nuo siulaikinio mokslo.Begalineje Multivisatoje yra begaliniai musu „antrininkai”,kurie arba niekuo arbalabai mazai skiriasi ir elgiasi nuo sito „as”.Ir jokie nei dievai nei dvasios cia niekuo deti!

Liolkai

🙂 ka Jus rasote, tai ne mokslas, o kol kas labai silpnos, bet kai kuriu fiziku keliamos hipotezes, kurios nepasiekia moksliniu teoriju lygio, nes nera tai patvirtinanciu duomenu.
Vieni fizikai sutinka su multivisata, kiti vadaina tai absurdu be jokio mokslinio pagrindo. Vieni teigia, kad nezemisku gyvybes formu apstu, o kiti – kad tai labai unikalus fenomens, nes tam reikia ypatingai ypatingu salygu.

O jeigu komentatoriui Taigi atrodo, kad salamandros ir kiti gyvunai panasiai protingi, kaip zmones, tai kam tas dvigubas „sapiens” uzdetas salia siuolaikinio zmogaus? :))) Kaip bebebutu, kalboje ir tekstuose paprastai naudojamas tik viengubas „sapiens”. O tatuiruotes nera labai jau blogas dalykas – nesupratote straipsnio esmes 🙂

Taigi

Na, štai tatuiruotės jau nėra labai blogas dalykas, nors prieš 30-40 metų taip žmonės nemanė. Praeis dar 30-40 metų ir po atitinkamo smegenų plovimo naujos kartos visai kitaip žiūrės – kaip į natūralų reiškinį- į homoseksualines partnerystes (jau dabar kitaip žiūrima nei prieš 20 metų), lyties keitimo operacijas (tiksliau reikėtų sakyti plastines operacijas, lyties nepakeisi, kas Dievo duota, tai duota, tik savo kūną norintys darkyti tai turėtų daryti ne už valstybės, tačiau už savo pinigus). Abortai jau seniai daugumos visuomenės yra toleruojami, kur jie nepraktikuojami ir gimdoma kiek tik galima, kaip Afrikoje, tai ir vargsta žemėje visą savo trumpą gyvenimą išsaugotos gyvybės. Surogatinė motinystė geras išradimas šeimoms, kurios negali ar nenori gimdyti vaikų. Tai natūralus vaiko gimimas, ateityje bus sukurtos… Skaityti daugiau »

To taigi

Taip, zmoniu ziurejimas i ivairius reiskinius keiciasi, bet tai nereiskia, kad kaip dauguma ziuri, taip ir yra teisinga. Pvz., naciai i duju kameras ziurejo teigiamai, bet tai nereiskia, kad sis ju ziurejimas toje vietoje ir tame laikotarpyje padare ju veiksmus moraliais.
Todel reikia sviest visuomene, kad ju moralinis atitinkamu reiskiniu vertinimas butu kuo teisingesnis bei po truputi formuotu zmoniu elgesi. Jei morale kildinsime is kintancio „ziurejimo”, bus palaida bala. Morale turi atitikti objektyvia tiesa ir dalyku prigimti. O tokie straipsniai kaip sis yra labai reikalingi.

Raigerdas

Gal būt, nėra tokios šalies Europoje, kur būtų tiek košės privirta, nei tai yra Lietuvoje. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad humanitarijų srityje mes turime kažkokių tai nevykėlių brigadą, apsimetusių mokslininkais, kurie net nesugeba atlikti paprastos diferencijavimo operacijos savo prote. Dėl šito atsilikimo humanitarinių mokslų srityje, mūsų politikai iš viso blūdyja tokiose džiunglėse, kokias galima pamatyti tik labai silpną protelį turinčiose galvose. Nors autorė tvirtina, kad „Per tūkstančius metų be visų kitų gebėjimų išvystėme loginio abstrahavimo, redukavimo ir kitokius mąstymo metodus, kurių pagalba išmokome visumą skaidyti į dalis”. Taip iš tikro, tai įvyko su kitų šalių mokslininkais, bet to neįvyko su mūsų Lietuvos humanitarijais, todėl viskas kol kas verda tame chaoso katile, koks buvo iki Dievui pradedant lipdyti šią planetą, gamtą… Skaityti daugiau »

Raigerdas

Įdomūs tie Vilniaus Universiteto studentai, nes jie, gal būt, net nežino, kad tai visiškai prieštarauja tam į ką yra tikima Baltų religijoje, nes joje yra teigiama, kad net medis turi dvasią. Jeigu Vilniaus Universiteto studentai nebūtų tokio beždžionės lygio, tai jie patys galėtų atlikti mokslinius tyrimus ir patys galėtų patvirtinti moksliškai, kad Baltų religija šiuo atveju, pralenkė mokslą labai labai žymiai. O štai krikščionybė, kuri aklai neigė mokslą, patyrė visišką pralaimėjimą mokslui, ir dabar ji mokyklose ir aukštosiose yra tik svečio teisėmis, nes pagrindinę karališką vietą, o jeigu palyginti su ŽYNIAIS, tai ir jų vietą, užėmė materialistiniai-marksistai-psichologai, kurie ir diriguoja šiandien mūsų dvasiniam šalies gyvenimui. Jeigu palyginti juos su krikščionybės aukštesnio lygio kunigais arba su Baltų religijos Žyniais, kurie, deja,… Skaityti daugiau »

Raigerdas

Ko pirmiausia turi išmokti Vilniaus Universiteto studentai? Jie turi išmokti gerbti mūsų tautą, papročius, tradicijas ir gerbti ne tik mūsų pilietį bet ir patį žmogų. Deja, šito paprasto dalyko Vilniaus Universitetas išmokyti nesugeba. Juos pagrindinai moko makaronų kabinimo technikų, visokių rūšių PR (piarų)ir kitų jiems niekam nereikalingų dalykų, kurias jiems įbruka psichologai su savo materialistinėmis-marksistinėmis idėjomis. Todėl mūsų mokslininkai tampa melagiais, nes pati psichologija yra iš tokių mokslo rūšių, kuri gimė, liaudiškai tariant, pagal „blatą”. Kadangi tuo Nitčė paskelbė, kad Dievas mirė, nes mes jį užmušėme, tai šią atsilaisvinusią Dievo vietą, užėmė psichologija su savo marksistiniu požiūriu į žmogų, kaip į išsivysčiusią beždžionę. Ir tą išsivystymą apsprendžia ne kas nors kitas, o būtent smegenys. Apie smegenis kalba ir straipsnio autorė:”Prisitaikymas… Skaityti daugiau »

ale,

Geras straipsnie, gilios įžvalgos. Visa tai yr aprašyta Šv. rašte: http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_1 Kor_12 1 Broliai, aš noriu, kad jūs išmanytumėte apie dvasines dovanas. 2 Kai dar tebebuvote pagonys, kaip žinote, jus traukte traukė prie nebylių stabų. 3 Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasios skatinamas, nesako: „Prakeiktas Jėzus!“ Ir nė vienas negali ištarti: „JĖZUS YRA VIEŠPATS“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina. Dovanų įvairovė ir vienybė 4 [i1]Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. 5 Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. 6 Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visur kur. 7 Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. 8 Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, 9 kitam… Skaityti daugiau »

Raigerdas > ale

Štai pats pacitavai daugybę žodžių iš Biblijos. Bet ar išmokai tu ko nors? Pagal tavo atsakymus – nieko. Lyg būtum jos neskaitęs. Štai tavo žodžiai:”Visos mados ateina ir praeina ir tik amzinos tiesos iskaltos akmenyje ir zmoniu sirdyse gyvuos tol, kol gyvuos sis pasaulis”. Kodėl krikščionys pastoviai demonstruoja savo pasyvumą ir neįgalumą, o kas dar blogiau, jie visą tą pateisina Šv. Raštu. 2-as Pasaulinis karas, nusinešęs virš milijonų gyvybių jūsų nieko nepamokė? Ar jūs žinote, kad tas pasyvumas buvo žydų tautos pagrindinė bėda? Ir kokią kainą jie už tai sumokėjo? Ar dar reikia aiškinti? Vaikeli, apie kokias tu madas čia kliedi? Jeigu bus įstatytas ČIPAS tavo galvoje, tai kas tave išgelbės? Niekas. Ar tu užtikrintas, kad tarp milijardų planetų, panašių… Skaityti daugiau »

Raigerdas

Kas vyksta su tuo kūnu iš tikrųjų. Kūnas parodo, kad mes randamės tokioje Visatoje, kurios dėsniai yra sudaryti vienu pagrindu:priešingybių pora ir jų vienybė. Kitose Visatose gal yra kitaip, bet šitoje yra būtent taip. Dvasia yra belytė, nes ji nėra šios Visatos sutvėrimas. Ji yra priešingybė šitai materijai, o sudarydama vienybę su šita materija, ji įkvepia gyvybę. Todėl dvasia be kūno, pavirsta nieku, o kūnas be dvasios pavirsta gryna materija. Egzistuoja dvi skirtingos sistemos – laikinoji ir amžinoji. Mirus laikinam kūnui – pasitraukia ir amžinoji dvasia. Ji nebeturi pagrindinio instrumento, kad galėtų atlikti savo misiją šioje Žemėje. Tačiau, pagal vaikų pasakojimus ir atliktus patikrinimus, pasirodo, kad tai atitinka tikrovę, kad vaikas gyveno iki šiol, ir dabar gyveną sekantį gyvenimą. Tai… Skaityti daugiau »

Liepa-Raigerdui

Mielas bičiuli Raigerdai,man nepaprastai įdomūs visi Jūsų pasvarstymai apie Dievą, tikėjimą,tikrąsias dvasines vertybes.Ačiū Jums!// Kad nepamirščiau, noriu patikinti,jog palaikau Jus pagoniškuose reikaluose: prieš gerą savaitę diskutavote apie tikėjimą su Juozapu ir Letu. Na, jei mes nesugebame gerbti savo protėvių papročių, religijos, pasaulėžiūros, semtis iš jų stiprybės, išminties, tai yra tik mūsų pačių didelė didelė problema! // Juk tikrosios vertybės yra tos, kurios atlaiko tūkstantmečių išbandymus.// Taigi, žinokit, kad visada esu kartu su Jumis už mūsų Protėvių palikimą.// Gaila, kad iki mūsų dienų neišliko pagoniškų maldų, mantrų, užkalbėjimų.Tenka tokius dalykus”skolintis” iš krikščionių, budistų…// Nebūkite, Raigerdai, toks griežtas šio straipsnio autorei Kristinai: ji dar labai jauna. Svarbu, kad turėtų teisingą kryptį,-tai leis jai nenukrypti nuo tikrojo Kelio.// Pamatysit,su laiku jos žinios, išmintis… Skaityti daugiau »

Jota

Geras straipsnis, geras požiūris į žmogaus paskirtį ir jo esmę.

Komentatorius Raigerdas nepažįsta nei dvasios, nei krikščionybės, todėl savo ilguose samprotavimuose gerokai painiojasi (kad dvasia „pavirsta nieku”, kad krikščionybė neva pralaimėjo mokslui, t.p. pažodinės Biblijos sampratos apie žmogaus sukūrimą, pagonybės liaupsinimas ir pan.), tačiau vietomis pažeria visai neblogų minčių, tarkim, apie šiuolaikinį žmogaus žlugdymą.

Raigerdas Jotai

Gerbiama Jota, Lietuvoje yra paleistas toks virusas:”Aš su jumis nesutinku ir jūs esate durnius. Štai vot, aš esu toks protingas arba protinga, nes jūs esate durnius. Štai vot, ką aš pasakiau”. Tas virusas vadinasi – KRITIKA. Taigi, tas kritikuotojas, ne tik, kad yra nepraustaburnis, bet netgi su didybės manija. Ta kritika pareina iš „Gyvulių ūkio”. „Gyvulių ūkyje” tai yra pats mėgstamiausias metodas. Štai ir Jota porina: „Raigerdas nepažįsta dvasios”. Na, kurgi Raigerdui lygintis su Jota, nes jį pažįsta dvasią. Tiesa, ji neparašė, kur su ja susipažino: restorane, kavinėje, miške ar troleibuse. O gal kaimynas ją supažindino? Lieka neaišku. Matote, Jota turi gerą pažįstamą – dvasią. Tada kyla klausimas: o pati Jota, nejaugi ji yra bedvasė? Padariusi šitą kvailą pareiškimą, toliau… Skaityti daugiau »

Laima

Kartais jauni kalba aiskiau ir teisingiau, nei vyresni 🙂 Autore niekur nebega nuo dvasios, bet pabrezia, kad reikia nepamirsti, jog esame ne vien dvasia, bet ir kuna, per kuri ta dvasia reiskiasi. Neisizeiskite, kad tenka pripazinto tokia akivaizdzia tiesa 🙂

Laima

Kartais jauni kalba aiskiau ir teisingiau, nei vyresni 🙂 Autore niekur nebega nuo dvasios, bet pabrezia, kad reikia nepamirsti, jog esame ne vien dvasia, bet ir kunas, per kuri ta dvasia reiskiasi. Neisizeiskite, kad tenka pripazinto tokia akivaizdzia tiesa 🙂

Laima

Kartais jauni raso aiskiau ir tiksliau, nei vyresni 🙂 Autore niekur nebega nuo dvasios, bet pabrezia, kad reikia nepamirsti ir kuno. Ji teigia, kad esame – dvasinis kunas, o ne siaip biologinis, gyvuninis kunas. Argi vyresniems sunku pripazinti tokia akivazdia tiesa? 🙂

Raigerdas Jotai

Ir tai vyks tol, kol žmonės nuo pat vaikystės neišmokys savo vaikų atskirti MELĄ nuo TIESOS. Aš jau minėjau, kad dvasia turi tendenciją gesti. Ir pagedusi dvasia pasaulį mato piktomis, pavydu ir neapykanta degančiomis akimis. Ir dvasia gali pagerėti tiek, kad žmogus įgauna tokias jėgas, kad net prisiliesdamas jis suriša, kaip virvę metalinį šaukštą. Materialiame pasaulyje to padaryti negali niekas. Štai tame ir yra tas įrodymas, kad mes turime reikalą su kažkokia fenomenalia substancija, kuri nėra šio materialiaus pasaulio ir šios Visatos produktas. Bet po žmogaus mirties ji pavirsta į nieką, nes ji nebeturi jokių materialių formų. Tačiau ji turi tai, kas,lyg tai, nepriklauso šitos Žemės ir Visatos dėsniams: ji turi to žmogaus paliktus gyvenimo pėdsakus, ji turi jo jausmus,… Skaityti daugiau »

Raigerdas Jotai

Raigerdo „kritikė” Jota rašo, kad, neva, jis „savo ilguose samprotavimuose gerokai painiojasi (kad dvasia “pavirsta nieku”…). Deja, „kritikė”, sukritikavusi Raigerdą, taip ir nesugebėjo paaiškinti, o į ką pavirsta ta dvasia po žmogaus mirties? Į arbūzą? Į pelę? Į anglį ar į maluną? „Kritikė” Jota net nesuvokia, kad tik DVASIOS dėka žmogus turi vardą ir tokiu būdu jis bendrauja su kitais žmonėmis. „Kritikė” Jota net nesuvokia, kad tik dvasios dėka, kažkas gali tapti vairuotoju, kepėju, elektriku, filosofu, rašytoju, dailininku ir t.t. „Kritikė” Jota taip ir nesugeba suvokti, kad miręs žmogus nebegali būti nei šaltkalviu, nei santechniku, nei vairuotoju, nei policininku, nei vyru, nei moterimi, nei mama, nei tėčiu. „Kritikė” Jota nesugeba suvokti, kad miręs žmogus nebedainuoja ir nebegeria šampano ir niekas… Skaityti daugiau »

Jota Raigerdui

Pats klausiate, pats atsakote. Tai man jau kaip ir nebėra reikalo kištis. Turbūt gyvenate vienas ir neturite su kuo pasikalbėti?;)

Raigerdas Lotai

Eikite velniop! Kelią žinote? Ar parodyti?

Laima

Aiajaj, Raigerdai.. nu kaip sitaip.. matesi is komentaru, kad esate piktas, bet cia jau visai negrazu… NU nu nu 🙂

Raigerdas Laimai

Taip, Laima, a6 esu piktas, o jūs esate ta „gerutė”. Štai jūsų tas „gerumas” ir „nepiktumas”:”Aiajaj, Raigerdai.. nu kaip sitaip.. matesi is komentaru, kad esate piktas, bet cia jau visai negrazu… NU nu nu”

Raigerdas Laimai

I. Krylovo pasakėčias anksčiau mokykloje skaitydavo. Dabar nežinau. Bet nežiūrint į nieką, vis vien reikia nors pačiai pabandyti nors kartą perskaityti:
Beždžionė ir veidrodis
Veidrody save pamačiusi, Beždžionė
Bakst iš tyko Lokiui į pašonę:
“Pažiūrėk, – ji sako: – mielas pone,
Kas per baidyklė ši?
Kaip ji kraipos? Kaip ji vaipos!
Būčiau aš seniai nuleipus,
Jei nors kiek į ją aš būčiau panaši!
O jei tiesą pasakyčiau,
Tai yra ir tarp manų sesyčių
Kokios penkios, o gal šešios
Į šią giltinę panašios, –
Aš tuoj pirštais jas čia suskaityčiau.” –
“Kam čia skaičiai ir tas vargas pirštam,
Būt geriau, kad į save pažvelgti nepamirštum”, –
Jai Lokys atsakė patylėjęs,
Bet jo patarimas nudulkėjo vėjais.

Laima

Aciu, Raigerdai. Labai smagus kurinelis 🙂

Raigerdas Liepai

Miela Liepa, tai ne griežtumas šios autorės Kristinos atžvilgiu, nes tai nėra kalba apie vanilinius ar kitokius ledus. Kalba eina apie labai rimtą dalyką. Apie dalyką, kuriam yra minimum 10 000 metų. Tai yra sveikintina, kad Kristina stengiasi, kad pas mus šeima ir vaikų auklėjimas vyktų kaip civilizuotoje visuomenėje. Aš ne prieš, kad ir ji toliau tai darytų. Bet tos jėgos, kurios siekia sugriauti šitą sistemą, yra kur kas stipresnės. Bet netgi ne tame dalykas, kad jos yra finansuojamos psichofarmos, bet tame, kad jų teiginiuose nebus tiesos. Jie savo tikslus labai užmaskuoja, bet tikslas jų yra griovimas. Supranti Liepa, tai yra labai brangi kaina žmonių aklumas. Štai Kristus pasakė:”Jūs žiūrėsite, bet nematysite, jūs klausysitės, bet negirdėsite, kas žiūri – temato,… Skaityti daugiau »

Raigerdas Liepai

Dabar žiūrėk, aš pacituosiu tas vietas, kur Kristina peržengia leistinas mūsų įstatymo ribas. Ankstesniame komentare tau aš rašiau, kad aš nieko prieš, kad kristina stengiasi. Tai jau gerai, bet tai yra per mažai, kad galima būtų pakeisti kažką šitame realiai egzistuojančiame blogyje. Cituoju:”Politika, žiniasklaida, kinas ir popkultūra pasistengė, kad įprastomis taptų idėjos: „Aš gimiau ne savo kūne“; „moteris su vyro kūnu“; „parduoda savo kūną“; „turi teisę į savo kūną“; „milijono vertas kūnas“; „seksualiniai santykiai, kuriuose susitinka tik kūnai“… Šios ir panašios idėjos tampa pasiteisinimais seksualinei laisvei, homoseksualiai partnerystei, socialinės ir biologinės lyties atskyrimui, lyties keitimo operacijoms, abortui, surogatinei motinystei, apnuogintų kūnų atvaizdų naudojimui rinkodaroje, įvairiose pramogose, lytiniam švietimui, kuriame mokoma, kaip pažinti kūno fiziologines funkcijas, bet ne savo asmens lytiškumą,… Skaityti daugiau »

Liepa-Raigerdui

Sutinku, Raigerdai, su Jūsų išsakytomis mintimis.// Kas yra „politika” žmonių kalba? Tai gyvenimo būdas. O koks diktuojamas gyvenimo būdas šios šalies gyventojams?..// Gerai pastebėjot -„gyvi lavonai” yra didžiulė problema mūsuose. Tai vat tas užkratas iš valdžios pareina.// Kai postuose sėdintys garbina tik pinigus, pelną ir kažkokią suknistą konkurenciją, tai karaliauja chaosas.// O tą Jūsų dėsnį -„klevas yra klevas” labai dažnai pritaikau…

C-fam

Dear Colleague, We report today on how the UN bureaucracy promotes their own ideology and ignore the wishes not only of the UN General Assembly but the Security Council as well. I report on how the UN Office of High Commissioner for Human Rights falsely claimed that “sexual orientation and gender identity” is a protected category in human rights law. In fact, no UN human rights treaty even mentions “sexual orientation and gender identity.” The office made this claim in the context of the Singapore High Court upholding a ban on homosexual sodomy. Susan Yoshihara reports on the false claims of the Secretary General that women in any conflict situation have a right to abortion. This is simply and categorically… Skaityti daugiau »

Jota

Oo, nežinojau, kad Raigerdas yra gidas Velniop:). Gal ten ir gyvenate su raguotaisiais? Aš ir galvoju, kodėl jūsų korpusas taip paniręs aukščiau vaterlinijos. Štai vot klausimas: kadangi jūs taip gerai pažįstate dvasinį pasaulį, tuomet atsakykite, ar velniai turi kūną, ar ne? Jūs tvirtinat, kad dvasia žūsta kartu su kūnu. Išeitų, kad mes juos arba turėtume matyti, arba jų nebėra. Tai kur jūs kitus siunčiat?

Raigerdas Jotai

Vaikeli, pačiai reikia sugrįžti į mokyklą ir mokytis skaityti. Pasirodo tu nemoki skaityti. Nes aš parašiau, kad „dvasia pavirsta į nieką”, o tu perskaitei, kad „dvasia žūsta su kūnu”. Tu man pasakyk, kaip gali būti parašyta vienaip, o tu sugebi perskaityti kitaip? Pati parašai, kad „dvasia žūsta su kūnu” ir teigi, kad aš taip parašiau. Kokios įdomios pas tave „interpretacijos”, bet kodėl jos tokios pnašios KGB-istinių laikų interpretacijas? Kodėl tau nepasisiūlyti padirbėti Rusijos juodosios propagandos frontuose? Tu gi atitinki visus jų reikalavimus, kurie yra taikomi „Gyvulių ūkio” sostinėje Maskvoje. „Gyvulių ūkyje” yra priimta už normą sakyti, kad „Melas – tai Tiesa ir atvirkščiai”. O pasiunčiau tave velniop tik todėl, kad ten tu surasi savo giminaičius. Tu Bibliją tai skaitei, bet… Skaityti daugiau »

Raigerdas Liepai

Miela Liepa, pacituosiu tau vieną frazę iš vieno straipsnio „Psichiatrų planas – sunaikinti blogio ir gėrio sampratas”: „Psichiatras Dž. B. Čizholmas palaikė 1940 -ųjų Dž.R. Rizo planą ir pats kvietė įgyvendinti pagindinį šio plano tikslą : „Naujas interpretavimas ir galų gale tokių sampratų, kaip Gėris ir Blogis sunaikinimas“. Jis teigė, kad, neva, norint išvengti karo reikia sunaikinti DOROVĘ. Tad psichiatrų taikinyje atsidūrė ŠEIMOS IŠTIKIMYBĖS TRADICIJOS, PATRIOTIZMAS IR RELIGIJOS DOGMOS”. Deja, daugelis žmonių skaito ir netiki tuo, kad tai bus vykdoma. Ir kol jie abejoja, šis planas yra vykdomas per psichologus ir psichiatrus. Jie dėsto universitetuose, o ten, tarp kitko, mokosi ir žurnalistai. Pastarieji ir tampa šių dalykų daugintojai. Štai „nekaltas” straipsnelis žurnalistės Kristinos Aksamitaitės: „Išsivaduokime iš lyčių stereotipų”. Faktas yra… Skaityti daugiau »

Jota Raigerdui

Kol man dar neapribojo laisvės ar kaip kitaip nenubaudė, ar nepaaiškintumėte, koks yra skirtumas tarp to, kai dvasia žūsta ir kai pavirsta į nieką?

Raigerdas Jotai

Tokie dalykai nėra aiškinami. Juos privalo išsiaiškinti pats žmogus. O be to, savo komentare aiškiai parašiau, kad dvasia nėra šios Visatos ar šios Žemės pagamintas produktas. Reiškia ji nepaklūsta šitiems dėsniams, kuriems paklūsta materialusis pasaulis. Reiškia ji žūti negali. Ji yra materijos priešingybė. Ir apie tai parašyta mano komentaruose. Dvasia yra nemirtinga. Tai, apie ką jūs kalbate? Apie kokią žūtį? Žmogus gali žūti, žmogus gali mirti. Bet, jei nėra žmogaus, tai nebėra ir to, kuo jis buvo. Ten viskas aiškiai parašyta mano komentaruose, kodėl aš privalau kartoti vėl tą patį, apie ką jau rašiau? Ar jūs nesuprantate lietuvių kalbos?

Liepa-Raigerdui

Mano mielas bičiuli, neimkit į širdį to nemalonaus Jotos komentaro: jei įžeidžia Jus, tai įžeidžia ir mane.// Aplinkui pilna arogancijos ir proto bokštų. Padorus žmogus suklydęs atsiprašytų. Deja, kai kam mandagus atsiprašymas reiškia”silpnumą”.// Prisiminkit, kiek kartų mus yra bjauriai apšaukę neprieteliai: nuolat užkliūnam visokiem agentėliam ar piktiem komentatoriam.// Diedukas neteko kantrybės bekovodamas su taigiais, Juozapo ir Jūsų, Raigerdai, komentarai irgi sulaukia”giliai pasipiktinusių” ir nepatenkintų kažkuo.Aš mažiau rašau, tai mažiau ir”gaunu”… Raigerdai, Jūsų paminėta žurnalistė ne iš lyčių stereotipų vaduojasi, o šokinėja nuo proto. Bet žinote, dabar gi laisvė visame kame. Tai netrukdykime jai atsiprašant durniuoti.// Tik vat įdomu, ką ji veiks po”išsivadavimo”: keis lytį į priešingą, taps „du viename”, o gal išvis išsižadės žmogaus vardo?// Baisu, kas darosi!Pasaulis i-š-p-r-o-t-ė-j-o.. Sakykit,… Skaityti daugiau »

Jota

Na, tai jau dabar viskas aišku. Dvasia yra nemirtinga, bet pavirsta į nieką.

Raigerdas Jotai

Na, bet jūs išskirtinio bukumo moteriška ir dar plius velniškai įkyri. Aš gi jums rašiau:”Kritikei” Jotai tai yra tokie sudėtingi dalykai, kad ji nepajėgia suprasti, kad tas Petras, Antanas ar Jeronimas, mirė ir dabar tai yra niekas, nes jis nebėra, nei Petras, nei Antanas, nei Jeronimas”. Jūs ką iš tikro nepajėgiate suprasti, kad dvasia yra tik tada, kada žmogu gyvas? Jūs ką, tikrai nepajėgiate suprasti, jeigu dvasia būtų kažkuo tai, tai negalėtų būti, tiksliau tapti nei Petru, nei Antanu, nei Jeronimu. Tik tada, kada ji yra niekas, būtent tik tada ji gali tapti Petru, Antanu bei Jeronimu. Būdama nemateriali, ji tampa, sąlyginai, iki to žmogaus mirties, kaip ir materija, nes ir Petras, Ir Antanas, ir Jeronimas turi kūna. Ir pagal… Skaityti daugiau »

Raigerdas Jotai

Todėl lietuviai su savo kūno deginimo papročiais, elgėsi visiškai teisingai, tuo tarpu egiptiečiai su savo mumijom, pasielgė visiškai atvirkščiai, nes miręs kūnas, jis turi išnykti, pavirsti pelenais. Tuo tarpu egiptiečiai manė ir apie gyvenimą po mirties, todėl mumifikavo savo faraonus. Gal tiesa, gal ne, tačiau jeigu tikėti VEDŲ knygomis, tai mumifikuotas kūnas neleidžia dvasiai „įsigyti naujo kūno”, t.y. reinkarnuotis. Hipotezių yra įvairių, tačiau ši labai vaizdžiai pavaizduota ir atrodo, kad taip yra iš tikrųjų. Nors faktiškai, tai yra tik hipotezė: http://www.youtube.com/watch?v=iQTmODXVBMU
Šiame filme bent jau kalbama skirtingas materijos formas ir kalbama apie tai, kas nėra matoma žmogui.

Raigerdas Liepai

Miela Liepa, aš jau rašiau savo komentaruose, kad šis XXI amžius yra genetinės inžinerijos amžius. Todėl milijardieriai nenorės mirti, o norės klonuotis, t.y. tapti amžini. Kiti norės susigrąžinti savo mylimasias, kaip dabar tai daro vienas milijardierius statydamas idealiai identišką Titaniką, kuriame žuvo jo mylimoji. Šis Titanikas turės pakartoti identišką kelionę.
Apie surogatines motinas, tai čia ta pati vaterlinija. Aš jau rašiau, kad peržengus šitą liniją, kinta žmogaus mąstymas. Todėl iš jo galima tikėtis pačių šlykščiausių dalykų. Bet jeigu sekančiame gyvenime ji neturės vaikų, tai, manau, bus jai pelnytas atpildas.

74
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top