KTU ekonomistas: staiga grąžinus šauktinių kariuomenę, šalies ekonomikos laukia momentinis šokas

Alfa.lt

Seimui nusprendus, kad Lietuvoje grąžinama šauktinių kariuomenė, šalies ekonomikos laukia neramūs laikai, o dabartiniai motyvaciniai pasiūlymai savanoriams norimo efekto tikriausiai neduos, teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorius Rytis Krušinskas.

Ketvirtadienį šalies Seimui beveik vienbalsiai nusprendus, kad būtina grąžinti šauktinių kariuomenę, jau šiais metais planuojama pakviesti 3–3,5 tūkst. jaunuolių. Remiantis dabar galiojančiais įstatymais, pirmieji bus imami savanoriai. Nesurinkus reikiamo jų, bus kviečiami 19–26 metų vaikinai. Kareiviškų batų gali neišvengti ir vyrai iki 38 metų.

Išsilavinę, dirbantys 19–38 m. žmonės yra šalies ekonomikos šerdis, ant savo pečių nešantys didžiąją mokesčių naštos dalį, kuriantys vertę versle, formuojantys viduriniąją klasę.

Kauno technologijos universiteto (KTU) EVF profesorius R. Krušinskas neabejoja, kad iš darbo rinkos kasmet išiminėjant po kelis tūkstančius vyrų, šalies ekonomikos gali laukti ne itin geros ilgalaikės pasekmės, mat šauktinių kariuomenė grąžinama tam deramai nepasirengus.

Kaip Lietuvos ekonomikai atsilieps šauktinių – 19-38 m. vaikinų ir vyrų – kariuomenės grąžinimas?

Tam, kad galėtume kalbėti šia tema, reiktų suvokti, kokiame politiniame ir ekonominiame kontekste visuomenei buvo pateikta ši žinutė apie šauktinių grąžinimą. Šiandien tiek įvykiai Ukrainoje, tiek ekonominis sąstingis Europoje formuoja neigiamą visuomenės nuostatą karo tarnybos atžvilgiu.
Šis sąstingis pasireiškia ne tik per dabartinę Graikijos padėtį, bet ir per planuojamus mažesnius ekonomikos augimo rezultatus, tad ši žinutė išėjo labai nepalankiu geo-eko-politiniu laiku. Ši žinutė galėjo būti ištransliuota su papildomais informaciniais signalais: kokią naudą šauktiniui suteiks jo kvietimas atlikti konstitucinę pareigą, kokią naudą tai duoda valstybei ir ekonomikai. Deja, taip neatsitiko.

Be abejo, jei modeliuotume situaciją, kai jau pradėjęs savo verslą ar neseniai įsidarbinęs žmogus išimamas iš darbo rinkos, valstybės lauktų ekonominis šokas. Kokio lygio – kol kas sunku prognozuoti.

Tačiau čia galėtume įžvelgti ir teigiamų dalykų – ekonomika tuo pačiu gaus ir naudos. Bus pateiktas valstybės užsakymas, kuris didins vartojimą, t.y. šauktiniams reikės batų, uniformų, maisto, atlyginimo. Tad nereikia žiūrėti į šaukimo grąžinimą tik kaip į neigiamą veiksnį.

Ekonominės pasekmės bus jaučiamos, tačiau gal jas galima sušvelninti?

Tokiam sprendimui, kokį priėmė Seimas, reikia pasiruošti – sukurti taip vadinamus gerovės paketus šauktiniams. Tokie, apie kuriuos kalbama šiandien – nėra pakankami.

Vienas galimų paketų – leisti mokyklą baigusiam žmogui pačiam susidaryti karjeros grafiką, kas leistų pasirinkti, kada jis norės eiti tarnauti iki sulaukdamas 26 m. Gal jis, įstojęs į aukštąją mokyklą, pasirinks tai daryti trejų metų vasarų laikotarpiu. Taip jis įgytų ne tik visas būtinas karines žinias, užsidirbtų šiek tiek pinigų, bet ir sustiprintų savo sveikatą. Siūlyčiau pagalvoti apie tokius lanksčius tarnybos grafikus ir mokslus pabaigusiam bei dirbančiam jaunimui.

Būtina akcentuoti, kad šauktiniai, atlikę tarnybą, turės ir geras įsidarbinimo galimybes – tai svarbu jaunam, karjerą pradedančiam žmogui. Toks besidarbinantis jaunuolis bus darbdaviui patrauklesnis, nes pastarasis nebijos, kad jo darbuotoją vieną dieną gali pakviesti į kariuomenę.

Kitas galimas variantas – mokestinės lengvatos po karinės tarnybos. Tai būtų ne tik paskata verslui, bet ir tam tikras jaunuolių pritraukimo metodas į kariuomenę. Dar viena galima privilegija einantiems tarnauti – lengvatinės palūkanos pirmajam būstui po tarnybos. Juk valstybė tokią paramos priemonę jau turėjo, tik atsisakė jos dėl ekonomikos sunkmečio.

Ministras Pirmininkas jau kalba apie šauktinių algos didinimą, tačiau jei šiems paketams nebus pritarta?

Jei valstybė veiks be šių paketų ir, trūkstant darbo jėgos, iš rinkos tiesiog išims dalį jaunimo, bus susidurta su didžiuliu pasipriešinimu. Net neabejoju, kad keletas, o gal net keliolika tūkstančių ekonomiškai našiausių žmonių emigruos. Jie pabėgs pas jau emigravusius draugus, kad tik nepatektų į kariuomenę – tai bus dar vienas smūgis ekonomikai.

Be abejo, sprendimas emigruoti bus emocinis sprendimas. Kodėl dabar visuomenė susipriešinus? Ogi todėl, kad šaukimas pateikiamas kaip prievolė, arba, kitaip tariant, prievartinis būdas. Jei mes jaunuoliams leistume rinktis ir juos motyvuotume, ši socialinė įtampa sumažėtų.

Alfa.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
ruta

Nuo kada populiste prezidente buvo sejusi savo sukius , sprendimus , su sveiku protu , priminkite ? Na , nepabegsi nuo sovietinio komunistinio mentaliteto – ‘pakazuha’, propaganda , dezinformacija arba izulus melas , represijos , cenzura . Demokratija , kur tu ? Susidaro ispudis , kad panelei Grybauskaitei patarineja Putlerio aplinka .Nesvarbu niekas , tik noras isisokti , pasireklamuoti ir vel uz prezedenturos sienu su pulku apsauginiu .Ar kada nors menka mintis buvo uzklydusi i galva apie savo piliecius , ju gyvenima , tikra , ne delfi ir kitu propagandos grantus edancius info , ar tikslas pateisina priemones , kaip sakydavo , berods / prezidentei geriau zinoti , gi baige sovietu partskolas / Leninas .O koks tikslas , nes kol… Skaityti daugiau »

Atplėš

jaunimą nuo komputerių.

Manau ,

del ekonomikos šoko nera ko nusigasti ,nes išmirus pensininkams, kuriu nusavintu pensiju, o neišmirusiu dar ir „suestos” infiliacijos pensiju , numatytiems penkiems metams , šauktiniams tikrai pilnai pakaks, nes kiek reikes prideti šauktiniams tiek išmirdami papildys pensininkai.

3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top