KUR GERIAUSIA IŠLEISTI 170 MLN. EURŲ – ŠALIES GYNYBAI, SKURDO MAŽINIMUI, MOKYTOJAMS, GYDYTOJAMS AR – KOMERCINIŲ PATALPŲ ĮRENGIMUI MINISTERIJŲ MIESTELYJE ?

Redakcijos eksperto tyrimai

Efektyviai valdomas valstybės nekilnojamasis turtas – gerovės valstybės utopinė vizija. Jeigu ši vizija pavirstų į realybę, tai valstybės turto valdymo ir naudojimo sprendimai būtų racionalūs ir atitinkantys visuomenės interesus. Valstybės nekilnojamojo turto būtų tiek, kiek jo reikia valstybės funkcijoms vykdyti, o nekilnojamojo turto įsigijimas, remontas ar išlaikymas reikalautų tik minimalių mokesčių mokėtojų išlaidų ir duotų maksimalią naudą tenkinant socialinius ir kitus poreikius.

Tokioje gerovės valstybėje visi būtų laimingi, nes valdininkai dirbtų šiuolaikiškuose, patogiuose, ir jų poreikius atitinkančiuose biuruose, o mokesčių mokėtojai nesuktų galvos dėl galimai neracionalių nekilnojamojo turto valdymo sprendimų. Kadangi gerovės valstybėje nebūtų korupcijos ir piktnaudžiavimo, tai teisėsaugos srityje dirbtų tik keli pareigūnai ir tai tik dėl socialinės įvairovės.

Tačiau efektyvaus valstybės nekilnojamojo turto valdymo vizijai tikriausiai taip niekada ir nelemta išvysti dienos šviesos. Taip bus tol, kol sprendimų priėmimą įtakos interesų klanai, noras pasipinigauti, savanaudiškumas, atmestinas pareigų atlikimas, nekompetencija, nepakankama kontrolė, konkurencijos nebuvimas, noras pademonstruoti savo reikšmingumą ar galią.

Kokia situacija Lietuvoje, ar efektyviai valdomas ir kuriamas valstybės nekilnojamasis turtas?

Deja, bet, Lietuvoje didelės vertės valstybės nekilnojamojo turto statybas dažnai apipina korupcijos, neskaidrių pirkimų, piktnaudžiavimo istorijos ar kiti skandalai. Taip buvo su Valdovų rūmų statyba, Kauno pramogų ir sporto rūmų rekonstrukcija ar niekaip nepradedama Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija. Ypač skandalinga yra Nacionalinio stadiono statybų istorija, kuri tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį ir, kol kas nepanašu, kad ji greitai baigsis.

Ministerijų miestelio projektas taip pat greičiausiai pateks į skandalingiausių amžiaus projektų kategoriją.

Ministerijų miestelio projektas taip pat greičiausiai pateks į skandalingiausių amžiaus projektų kategoriją. Šis projektas tęsiasi jau penkerius metus. Projektas netgi buvo sustabdytas dėl dvigubai išaugusios statybų kainos! Tačiau tai nebuvo kliuvinys, nes penkis kartus išbranginus projekto kainą, 2023 metais nuspręsta projektą atgaivinti.

Dar pilnai nespėjus projekto atnaujinti, buvo įsipainiota į galimai neskaidrių pirkimų verpetą. Visuomenėje kilo didelis pasipiktinimas dėl projektavimo darbų pirkimo iš Do Architects.
Ar gali Ministerijų miestelio projektas komplikuotis panašiai kaip Nacionalinio stadiono statybos?

Ministerijų miestelio projekto vykdytojas – Turto bankas ne kartą buvo papuolęs į teisėsaugos ir kitų institucijų akiratį.

Valstybės kontrolė dar 2018 metais atlikusi auditą, konstatavo, kad „turto valdymo atlygio modelis neskatina Vį Turto banko efektyvinti veiklą“. Tuomet buvo padaryta išvada, kad Turto bankas gauna atlygį ir pelną, neatsižvelgiant į VĮ Turto banko veiklos rezultatus.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat ne kartą yra fiksavusi Turto banko Viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimus, o kur dar FNTT vykdytas ikiteisminis tyrimas.

Turbūt visi atsimena istoriją, kai Turto bankas buvo priverstas nutraukti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos pirkimą po to, kai paaiškėjo padaryti viešųjų pirkimų pažeidimai ir buvo gauta FNTT informacija apie tai, kad Turto banko darbuotojas, kuris buvo vienas iš viešojo pirkimo komisijos narių, pirkimo procedūros metu dirbo ir konkursą laimėjusioje bendrovėje.

Šaltinis: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23767/valstybes-nekilnojamojo-turto-valdymas

Jeigu valdant valstybės nekilnojamąjį turtą būtų vadovaujamasi vien tik geriausiu turto panaudojimu principu ir būtų siekiama didžiausios naudos valstybei, tai niekas net nedrįstų diskutuoti dėl būtinumo valstybės nekilnojamojo turto valdymą padaryti efektyvesniu ar skaidresniu.

Tačiau, kaip galima kalbėti apie efektyvumą, jeigu Turto bankas kelis metus organizuodamas ir vykdydamas Finansų ministerijos pastato remontą iki šiol net nežino kiek kainuos Finansų ministerijos pastato remontas!

Šaltinis. https://turtas.lt/modernizavimo-projektai/

gali kilti įtarimas, kad projektas yra visiškai nevaldomas arba yra nepakankama atsakingų institucijų kontrolė.

Ką reiškia „Investicijos: tikslinama“? Net jeigu Finansų ministerijos pastato remontas buvo būtinas ir pastato remontas vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų, tai dėl tokios informacijos pateikimo gali kilti įtarimas, kad projektas yra visiškai nevaldomas arba yra nepakankama atsakingų institucijų kontrolė.

Kaip galima kalbėti apie efektyvumą, jei net nežinoma, kiek reikėjo investuoti, ar kiek dar reikės investuoti? Svarbu yra tai, kad šis „investicijų dydžio nežinojimas“ vyksta vienos iš svarbiausių finansų valdymo ir kontrolės prasme institucijos – Finansų ministerijos, koridoriuose.

Arba dar vienas atvejis – portalas „Verslo žinios“ praėjusių metų lapkritį paskelbė, kad buvusią karinę teritoriją sostinės Kalnėnuose už 14,99 mln. eurų aukcione iš Turto banko įsigijo bendrovė ,,Irec Baltic“. Praėjo tik keli mėnesiai, o Turto bankas skelbia, kad šios karinės teritorijos „vertė viršijo 12 mln. eurų“.

Tai už kiek vis tik buvo parduota karinė teritorija sostinės Kalnėnuose? O gal kažkur dingo 3 mln. eurų? Tikėkimės, kad pirkėjui ,,Irec Baltic“ nebuvo padaryta 3 mln. eurų Kalėdinė nuolaida.

Tuo tarpu grįžkime prie Ministerijų miestelio projekto. Trumpai apžvelkime keletą svarbiausių šio projekto skaičių:

Ministerijų miestelio kaina nuo planuotų 35 mln. eurų išaugo iki 168 mln. eurų (reikia turėti omenyje, kad net apie 40 proc. valdininkų planuojama priverstinai (savanoriškai) išvaryti dirbti nuotoliniu būdu. Vadinasi, darbo patalpų ploto reikia beveik per pus mažiau, tačiau statybų kaina beveik 5 kartus didesnė);

• Turto bankas galimybių studijoje nurodo, kad išlaidos ministerijoms, persikėlus dirbti į Ministerijų miestelį, didės 1,15 mln. eurų (nuo 2,85 mln. iki 4,0 mln. eurų per metus);

• vien tik pirmajam Ministerijų miestelio statybų etapui planuojama pasiskolinti apie 11 mln. eurų, o palūkanoms gali prireikti dar virš 5 mln. eurų;

• šiais metais daugiau kaip 2,2 mln. eurų planuojama padidinti išlaidas papildomam atlygiui Turto bankui mokėti (pvz., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai reikės Turto bankui mokėti daugiau net 488 tūkst. eurų, Finansų ministerijai – 410 tūkst. eurų, Aplinkos ministerijai – 323 tūkst. eurų, Sveikatos apsaugos ministerijai – 282 tūkst. eurų, Teisingumo ministerijai – 216 tūkst. eurų, Žemės ūkio ministerijai – 257 tūkst. eurų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Susisiekimo ministerijai po 102 tūkst. eurų, o Energetikos ministerijai – 30 tūkst. eurų). Kur tas žadėtas 3 mln. valstybės lėšų taupymas, jei ministerijų išlaidos tik didėja?

• Turto bankas Ministerijų miestelyje planuoja už mokesčių mokėtojų pinigus įrengti komercinės paskirties patalpas, kuriose būtų galima „planuoti grožio, sveikatinimo, ir medicininės paslaugos, smulkią prekybą“. Klausimas ar Turto bankas atstovauja valstybės interesus ar privataus verslo interesus?

Iškarpa iš Ministerijų miestelio pastato Goštauto g. 11, Vilnius, statybos darbų ir projektavimo techninės užduoties:

Šaltinis: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=747564&LID=869889&AllowPrint=1

Sugrįžkime prie klausimo, ar Lietuvoje efektyviai valdomas valstybės nekilnojamasis turtas? Taip tikriausiai nemano net 80 proc. Žemės ūkio ministerijos darbuotojų, kurie nesutiko su Turto banko siūlomu „efektyviu“ perkėlimu į Goštauto kvartalą ir spaudoje kėlė įvairius klausimus dėl projekto vykdymo.

Na ir kas, kad kelia tokius klausimus? Čia nėra nieko neįprasto ar naujo. Valstybės kontrolė dar 2018 metais buvo konstatavusi, kad „VĮ Turto banko teikiamos administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo paslaugos šio turto naudotojų netenkina“.

Išvada. Kol visi tuščiai ir be rezultatų diskutuoja apie lėšų poreikį gynybai, skurdo mažinimui, mokytojams, medikams ir kt. poreikiams, komercinių patalpų įrengimo konkursai Ministerijų miestelyje juda be jokių problemų.

Komercinėms patalpoms suprojektuoti ir pastatyti mokesčių mokėtojų pinigų tikrai užteks. Turbūt netrukus valstybė turės naujas ir „taip reikalingas“ komercines patalpas, o apie gynybos poreikius ar slėptuvių įrengimą teks diskutuoti toliau.

5 2 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top