Lietuvos referendumų iniciatyvinė grupė kviečia visus neabejingus ir savo tėvynę mylinčius piliečius pasitarti:
liepos 22 d. 18 val. referendumo savanoriai susitinka Klaipėdoje, S.Dacho namuose (Jūros g. 7), o liepos 24 d. 19 val. – Vilniuje, Vingio parko estradoje.
Referendumo rengėjai primena, kad Lietuvos žemė – tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ar jos piliečiams. „Dabar veikiančios Konstitucijos pataisos ir tarptautiniai įsipareigojimai dėl žemės pardavimo yra abejotini, nes tam nebuvo tautos valios“, – teigia iniciatyvinė grupė, referendumu siekianti išsiaiškinti tautos nuomonę.
„Tik tuo referendumu išreikšta nuomonė galės tapti įstatymu. Visus Lietuvos piliečius telkiame šiam svarbiausiam sprendimui“, – sako iniciatyvinės grupės koordinatorius, ūkininkas ir žurnalistas Pranciškus Šliužas.
Būsimuoju referendumu siekiama:
1. sumažinti parašų, reikalingų referendumui surengti, skaičių.
2. išsiaiškinti, ar Lietuvos piliečiai nori, kad jų žemę galėtų pirkti ir užsieniečiai.
3. patvirtinti, kad Lietuvos žemė, vidaus vandenys ir miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ir jos piliečiams.
„Visi tarptautiniai įsipareigojimai turi būti suderinti su Tautos valia, kurią reiškia ji pati, o ne partinių grupių atrinkti asmenys“, – teigia referendumo rengėjai ir kviečia visus skirtingų pažiūrų bei įsitikinimų asmenims telktis ir jungtis į bendrą Lietuvos žmonių būrį, kuris bandys surinkti reikiamą parašų skaičių ir pareikalaus valdžių vykdyti nurodytą Tautos valią.
Pasiteirauti ir registruotis referendumo savanoriais:
http://www.referendumailietuvos.info
Informacija teikiama:
Kaišiadorys – Pranciškus Šliužas: 8-698-02118, el. p.: pranciskus.sliuzas@kaisiadorys.lt
Panevėžys – Elona Stasiūnaitė: 8-6466-9511, el. p.: eloniux@gmail.com
Kaunas – Romas Kaulinis 8-685-27278, el. p.: romaskaulinis@gmail.com
Klaipėda – Vytautas 8-655-13233, Laima – 8-656-44695
Vilnius– Vilius Streckis: 867838892, el. p.: vilius@rmsc.lt
Algirdas Patackas: Ar ir toliau „savanoriškai“ atsisakinėsime savo protėvių žemės?
LR Seimo narys Algirdas Patackas
Mūsų santykis su žeme yra ypatingas, ne visai toks kaip daugumos kitų tautų, nes mes esame labai sėsli tauta, galbūt pati sėsliausia Europoje, gyvename ten, kur gimėme – panašiai pasakyti galėtų nebent kokie nors baskai. Vadinamųjų didžiųjų nacijų, kaip ir klajoklių tautų, santykis su žeme yra visai kitoks. Jų etninė sudėtis yra neaiški, ją atstoja „nacijos“ terminas, o teritorijos įgytos per karus ar kitais būdais.
Mūsų ypatingą santykį su žeme rodo pati lietuvių kalba. Pavyzdžiui, dabar mes sakome „žmogus“, o senovėje buvo sakoma „žmuo“, o šitas žodis, kaip ir žodžiai „žemė“ ir „augmuo“, yra iš to paties semantinio krūmo. Vadinasi, žemė, augmenija ir žmogus mūsų tautoje suvokiama kaip vientisa ir nedaloma esamybė.
Gyvenamoji baltų teritorija kadaise buvo nepalyginti didesnė. Dabar mes turime vos 1/7 kadaise turėtos teritorijos: mūsų protėvių baltų „didžiojo ovalo“ ilgasis skersmuo buvo 2000 kilometrų, o trumpasis – apie 900 kilometrų, nuo Elbės vakaruose iki Volgos ir Okos santakos rytuose. O dabar kartu su latviais mums liko tik septintadalis tos teritorijos.
Šitą gyvenamą erdvę mes praradome dažniausiai ne per karus, o patys, atidavėme beveik „savanoriškai“, kaip rodo Liublino unijos istorinis pavyzdys. Netgi įgytas valstybingumas, atkurta valstybė nesugeba sustabdyti tolesnio praradimo. Jeigu svetimšaliams parduodame žemę, tai iš esmės jos netenkame – nors juridiškai ji vis dar priklauso Lietuvai. Juk privati nuosavybė yra neliečiama, vadinasi, Lietuvos tose parduodamose žemėse jau nebus. Pavyzdžiui, ispanai de facto prarado visą Maljorkos salą, kuri praktiškai tapo privačia vokiečių nuosavybe. Tas pats gresia ir mums.
Tokius dalykus gali sustabdyti arba Seimas, arba tauta. Seimas bandys tai daryti, nors jokių garantijų, žinoma, čia nėra. O jeigu tai nepavyks, tuomet belieka tauta, o tai reiškia – referendumas.