alkas.lt
Liepsnų apimtas degantis kūdikis, numestas ant grindų, kai jo motina abejingai sėdi prie kompiuterio – tai ne sadistinis vaizdas iš siaubo filmo, o nužmogėjusi būsimo referendumo dėl daugybinės pilietybės reklama.
Ja naudojasi uolūs šio referendumo lobistai, vykdantys akivaizdų politinį užsakymą – sudeginti LR Konstituciją.
Ir iš tiesų, nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nebuvo tokio pavojingo, aukščiausios politinės valdžios suplanuoto visuotinio balsavimo, kokiu žada tapti gegužės 12-osios referendumas dėl daugybinės pilietybės.
Dabartinė 12-jo straipsnio konstitucinė norma susiformavo mūsų valstybės teisės tradicijų pagrindu ir tapo pamatine nacionaline vertybe, nes pagrindinė pilietybės funkcija – pagrįsti ir išsaugoti giluminį teisinį asmens santykį su valstybe.
Tačiau gegužės 12 d. referendume piliečių balsavimui valdančioji LR Seimo dauguma teikia sveikam protui prieštaraujantį siūlymą teikti daugybinę pilietybę išskirtinai tik lietuviams, gyvenantiems „Lietuvai draugiškose šalyse“. O vadinamos draugiškos šalys – tai tik Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės.
O štai Australijos, Naujosios Zelandijos, Gruzijos, Pietų Amerikos valstybių, mūsų etninių žemių lietuviai – Lietuvos pilietybės neįgytų. Ar tai jau nėra draugiškos šalys?
Akivaizdu, kad tai yra visiškas absurdas, prieštaraujantis ne tik teisinėms normoms, bet ir sveikam protui. Sunku patikėti, tačiau referendume visuotiniam balsavimui siūloma atrankinė arba rūšinė dvigubos pilietybės apibrėžtis, kuri iš esmės neigia demokratinę konstitucinę pilietybės sąrangą.
Ir Tai yra milžiniška teisinė apgaulė. Joje slypi dar neregėtas ir negirdėtas bei lietuvybei mirtinai pavojingas politinis skaldymas ir supriešinimas, kryptingai siekiant, kad tik tam tikra, išskirtinė pasaulio lietuvių dalis, gyvenanti ribotai apibrėžtoje geopolitinėje erdvėje – ES valstybėse, JAV – galėtų būti pamaloninta šia keičiamo Konstitucijos 12-ojo straipsnio (ne)teise.
Dar daugiau, ši elitinė lietuvių kilmės asmenų grupė iš tam tikrų užsienio valstybių įgytų galimybes nemokamai mokytis, gauti socialines paslaugas, gydytis iš Lietuvos biudžeto lėšų, nors mokesčius mokėtų visai kitose valstybėse. Taip pat galėtų ramiai ignoruoti karinės tarnybos prievolę ir pareigą ginti Tėvynę, kaip tai nustato dabartinė konstitucinė norma: kiekvienas Lietuvos pilietis turi atlikti karinę tarnybą įstatymų nustatyta tvarka.
Kitaip tariant, LR Seimo daugumos politikų siūloma daugybinė pilietybė brutaliai ir įžūliai įtvirtina dviejų rūšių lietuvių kilmės piliečių statusą: vieni turi teises, bet privalo vykdyti pareigas savo valstybei, kiti gi – išvykę iš Lietuvos ir retsykiais joje apsilankantys – įgyja visas politines bei socialines teises – be jokių pareigų.
Tačiau pati svarbiausia šios brutaliai brukamos daugybinės pilietybės paskirtis – vardan kurios ir sugalvota visa ši pseudo-teisinė valstybinio masto afera – tai referendumo keliu suteikti konstitucinę galią ne mūsų valstybėje gyvenantiems asmenims formuoti aukščiausią valdžią Lietuvoje.
Daugybinė pilietybė suteiktų teisę lietuvių kilmės asmenims, prisiekusiems ir kitai valstybėje, būti renkamais Lietuvoje Seimo nariais, Prezidento pareigoms. Ir tai jau ne juokai, nes yra iš peties užsimota buldozeriu pervažiuoti per visą LR Konstituciją, po daugybinės pilietybės skraiste griaunant ir kitas iš pilietybės išplaukiančias konstitucines normas, susijusias su karine prievole, priesaika valstybei, t.y. suardant Pagrindinį įstatymą iš vidaus.
Neatsitiktinai LR Seimo dar 1996 m. gruodžio 19 d. priimtame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kuriame buvo nurodyti Lietuvai gresiantys rizikos veiksniai ir pavojai, vienu iš tokiu veiksnių ir pavojų buvo laikomos „kitų valstybių pastangos primesti Lietuvai dvigubos pilietybės principus“ (II dalis, 9 skyrius, 1 skirsnis).
Lietuvos Respublikos Konstitucija – tai Pagrindinis šalies įstatymas, kuris turi aukščiausią teisinę galią ir dėl šios priežasties priimamas bei keičiamas ypatinga referendumo tvarka.
Šis įstatymas nustato ir apibrėžia pilietybę kaip objektyviai egzistuojantį asmens teisinį ryšį su valstybe. Pagrindinis šalies įstatymas suteikia pilietybei konstitucinę galią ir tuo pačiu – fundamentinę vertę.
Pilietybė įprasmina pačią valstybę ir tampa kertiniu akmeniu, kuriant šiuolaikinę konstitucinę sąrangą. Užsimojus politiškai ardyti valstybės konstitucinės sąrangos pamatus, yra iš esmės ignoruojamas labai svarbus teisinis institutas, būtinas lietuvybės išsaugojimui visame pasaulyje ir jos pamatų stiprinimui – Lietuvio pasas.
Net ir kitų šalių pilietybes įgiję lietuvių kilmės išeiviai, turėdami Lietuvio pasą, kartu gautų ir visas mūsų valstybės piliečio teises: laisvo atvykimo, nuolatinio gyvenimo, švietimo ir mokslo, kitas socialines teises, o jų vaikai ir vaikaičiai – Lietuvos pilietybės atkūrimo teisę.
Valdančiųjų politikų proteguojama logiškai prieštaringa, neteisinga ir iš esmės iškreipta daugybinės pilietybės samprata prieštarauja kertiniams protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, būtiniems visoms naujai kuriamoms teisės normoms, visai LR Konstitucijos sąrangai. O iš neteisės teisė juk nekyla (ex injuria jus non oritur).
Ir šiai tragiškai neteisei, įvilktai į gegužės 12-osios referendumą dėl dvigubos pilietybės pasipriešinti gali tik vieninga pilietinė valia.
Nuolatinės valdančiųjų politikų iniciatyvos keisti Konstituciją, o iš esmės – ardyti jos vientisumą ir tvarumą, brukant teisiškai ydingus bei logiškai prieštaringus teisės aktus – yra labai pavojingos.
Tautą gina Konstitucija, o sumenkinus ar logiškai pažeidus jos galias, nyktų ir pačios Tautos suverenumas.
Gegužės 12-osios referendume NESUTIKIME griauti LR Konstitucijos, saugančios nuosekliai teisiškai grindžiamą pilietybės instituciją.
LIETUVIŠKOS KONSTITUCIJOS VERTĖ – NEĮKAINOJAMA, PILIETYBĖ – NEGRIAUNAMA !
Pagarbiai dr. Lilijana Astra ir Stanislovas Buškevičius