„Laisvė nėra teisė daryti, ką nori, bet galimybė daryti tai, ką turėtum.“ Abraomas Linkolnas
Praėjusį šeštadienį, rugsėjo 10 dieną, parlamentarai nusprendė, jog šalies vadovės vetuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Seime bus svarstomas toliau.
Pasiūlytas pataisas Seimas svarstys jau rytoj, rugsėjo 14 d.
Jei Seimas pritartų Prezidentės pataisoms, jis įteisintų „perteklinių“ embrionų kūrimą ir jų sunaikinimą, valstybė įsipareigotų remti gyvybę naikinančią ir pasenusią embrionų šaldymo technologiją, nors pastaraisiais metais išvystytas modernus, lygiai toks pat efektyvus ir papildomų sunkumų moteriai nesukeliantis kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikavimas). Šiomis pataisomis būtų įteisintas ir šaldytų embrionų bei kiaušialąsčių pavertimas preke, ir jų eksporto iš Lietuvos galimybė.
Jei Seimo nariai balsuotų už prezidentės siūlomas pataisas, jie ne tik pritartų tokiems eksperimentams su žmogaus embrionu, kurių metu embrionas sunaikinamas, bet ir paskatintų neturtingų Lietuvos moterų išnaudojimą, nes jos už „kompensaciją“ rizikuotų savo sveikata vartodamos milžiniškas hormonų dozes, patirdamos chirurginę intervenciją tam, kad galėtų užsidirbti parduodamos savo kiaušialąstes „donorystei“.
Nors įstatymo pataisos ir įteisintų valstybės pareigą remti embrionų technologijų vystymą, tačiau tai būtų įmanoma tik atliekant eksperimentus su jais. Laisvos visuomenės institutui nerimą kelia ir tai, kad prezidentės pataisose nėra užšaldytų embrionų saugojimo detalizavimo. Juolab kad prekyba embrionais ypač aktuali Europos biotechnologijų pramonei. Pavyzdžiui, Vokietija, kurioje eksperimentai su šalies viduje sukurtais embrionais yra neleistini, ieško embrionų importo galimybių.
Prezidentės pateiktas Pagalbinio apvaisinimo pataisas ginantieji stengiasi nuslėpti ir sumenkinti kitus nevaisingumo sprendimo būdus. Vienas iš jų – kiaušialąsčių šaldymas, kurio efektyvumas, pagal naujausius mokslinius duomenis, nenusileidžia embrionų šaldymui. Nepaisant to, naujųjų pataisų gynėjai bando įrodyti šios alternatyvos netinkamumą – tuo tikslu jie net pasitelkia senus ir šiuo metu jau nepritaikomus duomenis.
Pasisakantys už prezidentės pasiūlytas pataisas atmeta ir kitą alternatyvą – naprotechnologijas, akcentuojančias ne greitą sprendimą nevaisingumui gydyti, bet koncentravimąsi į moters (ar jos partnerio) sveikatos gerinimą, kuris leistų per 1–2 metų laikotarpį jos kūną paruošti natūraliam apvaisinimui lytiniu būdu. Deja, naujųjų pataisų šalininkai nė vieno iš šių efektyvių ir moraliai priimtinų būdų nepateikia kaip veiksmingos alternatyvos gyvybę naikinančiam embrionų šaldymui.
Daugiau informacijos apie pateiktus argumentus galite skaityti šiuose straipsniuose:
Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Šaldyti embrionai reikalingi ne apvaisinimui, bet Europos laboratorijoms
Embriologijos profesorė Angelija Valančiūtė apie Pagalbinį apvaisinimą: „Medicina neturi tapti verslu“
Ląstelių kaina – 100 tūkst. dolerių? Taip, jei jos – žmogaus
Naprotechnologijų sėkmė nėra išmatuojama tik pastojimu
Gyvybės kultūrą puoselėjančiai visuomenei kyla klausimas: kodėl taip drastiškai siekiama įteisinti „perteklinių“ embrionų kūrimą, nors tokio sprendimo moralinis pagrindas yra stipriai kvestionuotinas?
Štai kodėl kviečiame dar aktyviau paremti Laisvos visuomenės instituto iniciatyvą ir paraginti Seimo narius atmesti šalies vadovės pasiūlytas Pagalbinio apvaisinimo pataisas pasirašant peticiją bei asmeniškai siunčiant iš savo elektroninio pašto laiškus Seimo nariams.
Kad išsaugotume gyvybei draugišką Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, priminkime Seimo nariams, savo rinktiems politikams, jų įsipareigojimus ginti pamatines žmogaus teises, kurių svarbiausioji yra teisė į gyvybę.