Didelė dalis ES gyventojų patiria skurdą.
Eurostato duomenimis, 2022 m. Lenkijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje buvo mažiausia skurdo ar socialinės atskirties riziką patiriančių žmonių dalis tarp ES šalių. Kitoje spektro pusėje atsidūrė Rumunija, Bulgarija, Graikija ir Ispanija.
Praėjusiais metais iš viso 95,3 mln. žmonių ES, t. y. 22 proc. gyventojų, susidūrė su skurdo ar socialinės atskirties rizika. Šis skaičius išliko palyginti stabilus palyginus su 2021 m., kai ši rizika palietė 95,4 mln. žmonių.
Skurdo ar socialinės atskirties mastas atskirose ES šalyse labai skyrėsi. Didžiausias rodiklis buvo Rumunijoje – 34,4 proc. gyventojų, kuriems gresia skurdas, po jos sekė Bulgarija – 32,2 proc. ir Graikija – 26,3 proc.
Tuo tarpu Čekijoje, Slovėnijoje ir Lenkijoje šis rodiklis buvo mažiausias – atitinkamai 12, 13 ir 16 proc. ES vidurkis buvo 21,6 proc.
Duomenys taip pat parodė, kad 2022 m. moterys susidūrė su didesne skurdo ar socialinės atskirties rizika nei vyrai – atitinkamai 22,7 proc. ir 20,4 proc.
Be to, Eurostatas atskleidė, kad daugiau nei penktadaliui (22,4 proc.) ES gyventojų, gyvenančių namų ūkiuose su išlaikomais vaikais, gresia skurdas arba socialinė atskirtis.
Reikėtų pažymėti, kad skurdas ir socialinė atskirtis negali būti siejami tik su namų ūkių pajamų lygiu. Prie to gali prisidėti ir tokie veiksniai kaip nedarbas, mažas darbo intensyvumas, užimtumo statusas ir kitos socialinės bei ekonominės charakteristikos.
Užimtumo statusas yra vienas svarbiausių socialinių – ekonominių veiksnių, darančių įtaką skurdo ar socialinės atskirties rizikai. 2022 m. ši rizika dirbantiesiems sudarė 11,1 proc., o pensininkams – 19,1 proc.
Palyginimui, bedarbių rizika buvo gerokai didesnė – 65,2 proc., o kitoms ekonomiškai neaktyvioms grupėms rizika siekė 42,9 proc.
Šaltinis: Remix News