LGBT judėjimas pralaimi viešąsias diskusijas, ir tai pastebi net BBC

Žiniasklaida, įskaitant už LGBT pasisakančią BBC, pradeda suvokti, kad jų, kaip translyčių ideologijos vykdytojų, vaidmuo smarkiai pakenkė jų patikimumui.

Pokalbis apie translytiškumą keičiasi – lėtai, bet pastebimai. Po NHS sprendimo nebeskirti lytinio brendimo blokatorių vaikams, išskyrus klinikinių tyrimų atvejus, Prancūzijos aukštieji rūmai – Senatas – taip pat rekomenduoja įstatymais uždrausti lytinio brendimo blokatorius ir translyčių operacijas nepilnamečiams. J. K. Rouling (J.K. Rowling) šią žinią paskelbė citata iš Valterio Lordo (Walter Lord) knygos „Atmintina naktis“: „Ir nutiko taip. Jokių varpų ar sirenų. Jokio visuotinio pavojaus signalo. Bet visame Titanike vienaip ar kitaip buvo perduotas žodis”.

Pagaliau žinia pasiekė net Kanadą, kur provincijų vadovai visoje šalyje ėmėsi veiksmų, kad apsaugotų tėvus ir vaikus, nors ministras pirmininkas, apsuptas klykiančių LGBT aktyvistų falangos, atrodo, kol kas nepastebėjo šios naujienos, o dėl naujausių apklausų rezultatų šiuo metu jis tikriausiai yra alergiškas Titaniko analogijoms. Translyčių ideologijos elementai, kuriuos spauda, griežtai ribojusi diskusijų ribas, kiek tik galėjo, priėmė kaip absoliutų faktą, dabar pasirodė esantys galutinai klaidingi.

Vos prieš kelerius metus buvo vadinama „dezinformacija“, „kraštutinių dešiniųjų fanatizmu“ ar „transfobija“, kai buvo teigiama, kad lytinio brendimo blokatoriai ir kiti vadinamieji translyčių „gydymo“ būdai sukelia negrįžtamą žalą. Tada New York Times pradėjo skelbti reportažus, išsamiai aprašančius tiesą, kurią anksčiau būtų pavadinę „transfobija“. Kas dabar yra „transfobiška“? Ar Times yra „transfobiškas“? O kaip dėl Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos? Tai klausimai, į kuriuos neatsakys tie, kurie atsisako pripažinti, kad Titanikas skęsta. Jie yra apsirengę geriausiais drabužiais ir pasirengę leistis į dugną kaip „transmoterys“.

Tačiau šis išskirtinis leidinys Deadline pabrėžia faktą, kad net spauda pradeda pripažinti, jog jos kaip translyčių ideologijos primetinėtojos vaidmuo smarkiai pakenkė jos patikimumui. Devynių puslapių informaciniame pranešime darbuotojams 2023 m. pabaigoje BBC pradėjo lėtą laivo apsukimo procesą:

BBC laidų vedėjams buvo liepta mesti iššūkį svečiams, kaltinantiems kitus transfobija, po to, kai transliuotojas pripažino, kad naujienos apie J. K. Rouling neatitiko jo redakcinių standartų.  Vidiniame informaciniame pranešime BBC žurnalistams ir prodiuserių komandoms patarta, kad „reikia būti atsargiems“, kai žmonės pavadinami „transfobais“, ir kad šis terminas turėtų būti kvestionuojamas per debatus eteryje… Šios gairės buvo pateiktos po to, kai BBC praėjusiais metais du kartus atsiprašė J. K. Rouling. Hario Poterio autorę translyčių aktyvistai apkaltino transfobija, tačiau laidų vedėjai, tarp jų ir Radio 4 laidos vedėjas Evanas Deivisas (Evan Davis), šio teiginio tinkamai neužginčijo.

Informacinis pranešimas buvo išleistas siekiant padėti žurnalistams susigaudyti tame, ką BBC generalinis direktorius Timas Davis (Tim Davie) šią savaitę apibūdino kaip „nesutarimų sritį“. Jis sakė įstatymų leidėjams, kad BBC menkintojai bando sukurti „labai žalingą“ pasakojimą apie korporacijos produkciją lyčių klausimais.

Tai didžiulis pripažinimas korporacijai, kuri vis dar paklusniai vadina su kita lytim besitapatinančius prievartautojus vyrus moteriškais įvardžiais. (Ar teisingai įvardyti šiuos prievartautojus vyrus yra „transfobiška“ ar yra „klaidingas lyties įvardinimas“ teisingai pavadinti šiuos vyrus grobuonimis? Galbūt BBC gali mums pasakyti! Ši istorija vystosi…) Informaciniame dokumente pažymima, kad:

Pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama, priimami teisės aktai ir vykdoma politika, susijusi su translyčių klausimais. Kai kurie iš šių klausimų yra ginčytini, vyrauja tvirtos ir kartais nesuderinamos nuomonės, o bendro sutarimo nėra. Asmenys dažnai jaučiasi labai asmeniškai suinteresuoti tuo, kaip bus pranešama apie šiuos klausimus. Dėl to BBC žurnalistams tai gali būti sudėtinga sritis. Turime apsvarstyti, kaip formuoti istorijas, kokią kalbą vartojame, koks yra reportažo tonas, kokį kontekstą pateikiame ir kokias etiketes klijuojame straipsnių autorių ir laidų dalyvių nuomonėms. Pavyzdžiui, apibūdinti žmogų kaip moterų teisių gynėją arba kaip kovotoją prieš translytiškumą, yra redakcinis pasirinkimas.

Taip pat gali tekti užginčyti autorių ir laidų dalyvių teiginius ar prielaidas. Pavyzdžiui, reikia atsargiai vartoti terminą „transfobas“ apibūdinant žmones, kurie patys nesutiktų su tokia etikete.

Tai nedidelis, bet vis dėlto rimtas žingsnis. BBC gali būti iki šiol didžiausia žiniasklaidos organizacija, pripažinusi, kad translyčių klausimais „nėra bendro sutarimo“ – tai, ką LGBT aktyvistai ir jų įgalintojai žiniasklaidoje įnirtingai neigia jau daugelį metų. Tiesą sakant, teiginiai, kad „mokslas yra nusprendęs“, kad „ekspertai sutaria“ ir t. t., buvo pagrindinis judėjimo galios šaltinis. Tai visada buvo melas, bet jį klusniai vėl ir vėl kartojo spauda.

Translyčių judėjimas pralaimi viešąsias diskusijas. Jie pralaimi lytinio brendimo blokatorių klausimu. Spauda pradeda svarstyti galimybę jų atsisakyti, kad išgelbėtų savo smarkiai pažeistą patikimumą. Įtariu, kad tai tik ledkalnio viršūnė.

Šaltinis: lifesitenews.com

***

Straipsnio autorius Džonatonas Van Marenas (Janathon Van Maren) yra viešasis kalbėtojas, rašytojas ir kovotojas už gyvybę. Jo komentarai išversti į daugiau nei aštuonias kalbas ir plačiai publikuoti internete bei spaudoje, pavyzdžiui, Jewish Independent, National Post, Hamilton Spectator ir kituose laikraščiuose. Jis yra gavęs žydų organizacijos B’nai Brith apdovanojimą už kovą su antisemitizmu spaudoje. Jo komentarai buvo rodomi per CTV Primetime, Global News, EWTN ir CBC, taip pat per dešimtis radijo stočių ir naujienų kanalų Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose.

Šiaurės Amerikoje jis pasisako įvairiomis kultūros temomis universitetuose, aukštosiose mokyklose, bažnyčiose ir kitose įstaigose. Kai kurios iš šių temų apima abortus, pornografiją, seksualinę revoliuciją ir eutanaziją. Džonatonas Simon Fraser universitete įgijo istorijos bakalauro laipsnį ir yra Kanados bioetikos reformų centro komunikacijos direktorius.

Pirmoji Džonatono knyga „Kultūros karas“ buvo išleista 2016 m.

4.6 10 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
11 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
11
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top