Danas Nagelė | ve.lt
Liberalų sąjūdis stengėsi sudaryti itin skaidrios partijos įvaizdį, kuri labai mėgdavo moralizuoti konkurentams. Deja, net ir aptikus (be abejo, galimai) pas pabėgusį iš partijos vadovo posto Eligijų Masiulį 250 tūkst. teisėsaugos žymėtų eurų, politiką aukštesnės jėgos bando parodyti kaip didvyrį.
„Vakaro žinios“ aiškinosi, į kokias drumzles ilgokai dėmesio nekreipė šią politinę partiją mėgstanti S.Daukanto aikštė, STT, FNTT, prokuratūra.
Kai liberalai užimdavo vadovaujančius postus, džiaugtis galėdavo bent jau įmonės, jų partiją rėmusios finansiškai. Dabar legaliai jos to daryti nebegali. O kai galėdavo tą daryti legaliai, sulaukdavo padėkos. Štai vien per pirmus trejus (nuo 2008-ųjų) liberalų-konservatorių Vyriausybės valdymo metus įmonės, parėmusios Liberalų sąjūdį finansiškai, per viešuosius pirkimus sudarė sutarčių už maždaug 2 mlrd. ir 200 mln. litų.
O dosniausiai užsakymais žarstėsi būtent tos įstaigos bei valstybės įmonės, kurias kontroliavo liberalai: Lietuvos automobilių kelių direkcija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ŠMM pavaldžios įstaigos ir t.t. Pavyzdžiui, vien koncerno „MG Baltic“ (kurio pinigais, įtariama, dabar susigundė E.Masiulis) bendrovė „Mitnija“ 2009-2011 m. sudarė sutarčių už maždaug 300 mln. litų, „Fegda“ – už daugiau nei 450 mln., o „Hidrostatyba“ – už 510 mln.
Itin įdomi istorija nutiko 2012-aisiais, kai buvo paskelbtas viešasis konkursas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeldinimo ir naujo kalėjimo statybos Pravieniškėse.
Mažiausią kainą pasiūlęs konkurso dalyvis buvo pašalintas iš konkurso kaip neatitinkantis sąlygų, nors, „Vakaro žinių“ ekspertų teigimu, buvo rasta formali priežastis – ne taip surašytas vienas dokumentas. Toliau derybos buvo vedamos su dviem net 40-50 mln. litų didesnę už mažiausią statybų kainą pasiūliusiomis bendrovėmis – „Hanner“ (273,2 mln. litų) ir įmonės „MG Valda“ antrine bendrove „Pilies projektai“ (289,4 mln. litų).
Deja, konkursas pernai galutinai žlugo dėl per didelių apetitų – mūsų valstybė kartu su Norvegijos skirtomis lėšomis šiam projektui buvo numačiusios per pusę mažesnę sumą. Konkursą rengė Kalėjimų departamentas, kuriam tuo metu vadovavo Artūras Norkevičius, jį į šį postą 2012 m. pradžioje paskyrė liberalų teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Štai 2012 m. Valstybės kontrolė kreipėsi į prokurorus dėl galimo turto švaistymo, piktnaudžiavimo ir kitų galimų nusikaltimų Švietimo ir mokslo ministerijoje (kuriai tuomet vadovavo Gintaras Steponavičius) bei jai pavaldžiose įstaigose. Prokurorai buvo pradėję tyrimą dėl galimo sukčiavimo, didelės vertės turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo ir pareigų neatlikimo ŠMM.
Skandalinga buvo ir Šventosios uosto atstatymo istorija, prasidėjusi 2010-aisiais, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo šių dienų STT herojus Eligijus Masiulis, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai – liberalas Eugenijus Gentvilas.
Šventosios uosto pirmojo etapo rekonstrukcijai išleisti 9 mln. litų, tačiau praėjus po atidarymo šventės vos 10 dienų, jis buvo užneštas smėliu ir tapo pajuokos objektu. Dėl netinkamo stichijai atremti projekto niekam atsakyti nereikėjo.
Nebent praradimais galima įvertinti tai, kad E.Gentvilas neteko Klaipėdos jūrų uosto vadovo posto, o Šventosios uosto direktorės vietą teko palikti Airidai Čėsnienei. E.Gentvilą išrinkus šią kadenciją į Seimą, A.Čėsnienė tapo jo padėjėja.
Povilas URBŠYS, Seimo narys, buvęs vienas iš STT vadovų:
Politologai, E.Masiulio bendraminčiai, net prezidentė bando visuomenę įtikinti, kad su E.Masiuliu įvyko kažkoks nesusipratimas, šalies vadovė net paskambino vienam iš liberalų lyderių R.Šimašiui ir išreiškė paramą. Kas vyksta? Juk paprastai į korupcijos skandalą įklimpęs ar bent galimai įklimpęs iškart negailestingai nuskalpuojamas.
Tai, kaip dabar stengiamasi išbalinti E.Masiulį (tą akivaizdžiai daro politologai ir E.Masiulio bendražygiai), yra akivaizdu. Į pirmą planą iškeliamas jo atsistatydinimas, o pats kyšio faktas tarsi lieka nebesvarbus. Tyrimas tik prasidėjęs ir mes nežinome, kokia apimtimi jis gali vystytis. Pirmą kartą pas partijos vadovą rastas galimas kyšis, kurio suma – įspūdinga. Net neabejoju, kad, jei jis tą sumą ėmė, tai ėmė ne sau, o partijos veiklai. O tai reiškia, kad ir kiti partijos nariai gali būti įvelti į šią istoriją. Gal net patys to nežinodami. Gal buvo įkalbinėjami priimti sprendimus, dėl kurių už kyšį buvo sutarta. Kaip pavyzdį paimkime įtartinas Vilniaus miesto istorijas, susijusias su Lazdynų baseinu, nes eina gandai, kad konkursą laimėjo įmonė, pasiūliusi didesnę kainą, ir iškart kyla klausimas, kodėl. Arba paimkime Nacionalinio stadiono istoriją, kur mažinamas vietų skaičius tik tam, kad būtų pagerintos sąlygos įmonei, šalia stadiono statančiai daugiabučių kvartalą. Aš nieko asmeniškai neturiu prieš sostinės merą R.Šimašių ir neturiu duomenų, kad jis gali būti įklimpęs į vienokį ar kitokį skandalą, tačiau vykstant tyrimui dėl E.Masiulio gali būti, kad įtariamasis „MG Baltic“ atstovas gali imti bendradarbiauti su teisėsauga ir duoti parodymus, nepalankius sostinės valdžiai. Kaip tada elgtis teisėsaugai, kai prezidentė iš anksto pasakė remianti R.Šimašių? O tai reiškia, kad jis yra neliečiamas. O ir paties E.Masiulio elgesys atrodo įtartinai.
Ką turite mintyje?
Jis dabar rodomas kaip kultūros pavyzdys, nes atsisako Seimo nario mandato. Tačiau man atrodo, kad jis turi elementarų išskaičiavimą. E.Masiulis teigia esantis nekaltas ir pasisako už kuo didesnį skaidrumą šioje istorijoje. Jei taip yra iš tikrųjų, tai kodėl jis atsisako Seimo nario mandato? Tokiu būdu jis pats užkerta visuomenei galimybę sužinoti apie šią bylą. Nes atsisakęs mandato jis užkerta kelią prokurorui kreiptis į Seimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo. O visi žinome, kad kreipiantis dėl neliečiamybės viskas labai smulkiai išdėstoma, kam to reikia. O kai sudaroma Seimo laikinoji komisija, ji išsiaiškina dar daugiau, paaiškėja ir garso įrašai bei kita medžiaga. Niekas netrukdo Seimo nariui, laikančiam save nekaltu, paprašyti sudaryti komisiją dėl neliečiamybės panaikinimo. O jei komisija neliečiamybės nenaikina, niekas Seimo nariui netrukdo būtent tada padėti mandatą. O dabar gudraujama: pasako, kad yra už kuo didesnį skaidrumą, o po to prisidengia ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių negali garsinti. Bet pinigai rasti, kyla gandas, kad jie – pažymėti, o pinigų davėjas atsisako bendradarbiauti su teisėsauga. Ir mes niekas nežinome, kokia apimtimi tyrimas gali išplisti. Todėl politikų „palaikymai“ vieno ar kito asmens, kuris gali figūruoti tyrime, yra tiesioginis kišimasis.
Manote, kad jūsų minėtos istorijos su Lazdynų baseinų, Nacionaliniu stadionu gali sudominti teisėsaugą. O ar ji neturėtų pasidomėti senesnėmis įtartinomis istorijomis – dėl Šventosios uosto, įtarto pinigų švaistymo ŠMM, Lukiškių kalėjimo iškėlimo konkurso, įmonių, finansiškai rėmusių liberalus, sėkmės liberalų organizuotuose konkursuose ir pan.?
Tyrimas turi vykti kuo platesne apimtimi, kad galėtume išsiaiškinti korupcijos mastus. Tačiau daug kas priklauso, ar asmenys, figūruojantys tyrime, bendradarbiaus. Antanas Guoga kviečia E.Masiulį būti kuo atviresnį, nes nuo to priklauso, ar Lietuva išsilaisvins iš korupcijos gniaužtų. Bet man atrodo, kad to nebus, nes kuo daugiau E.Masiulis kalbės, tuo didės galimo laisvės atėmimo metų skaičius. Tačiau Liberalų sąjūdžio atstovų per ilgą laiką priimti sprendimai rodo, kad tie santykiai gali būti nevienkartiniai. Todėl būtina kuo nuodugniau viską ištirti. Mes turime jau kelias partijas, kurių lyderių pavardės figūruoja tam tikrose bylose. Tačiau matau siekimą iš viso to E.Masiulį „išoperuoti“.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“