Žmonių bėda, lemianti visas didžiąsias problemas, yra intelektualinis tingumas.
Ir tipiškas Tapino sekėjas yra toks intelektualinis tinginys, kad, lyginant su juo, net makaka yra mąstytoja.
Jei tas biču iš NeLaisvės TV susižavėjęs jaunuolis ar kokia supermamytė nebūtų tokie intelektualiai nugeibę, savo sultyse verdantys, kritikus blokuojantys narcizai, jie greitai pastebėtų, kad Tapinas reprezentuoja ne ką kitą, o tą jų neva taip nekenčiamą sovietmetį.
Iš esmės pats Tapinas yra natūralus vaikščiojantis sovietmetis, kur reali situacija neturi visiškai jokio ryšio su deklaracijomis.
Ar žinojote, kad sovietmečiu taip pat galiojo Konstitucija ir formaliai buvo laiduojamos iš esmės tos pačios teisės kaip ir dabar? Bėda buvo ne tai, kad tokių teisių ant popieriaus nebuvo parašyta.
Bėda buvo tai, kad valstybė tas teises ignoravo.
Ir štai Tapinas diena iš dienos deda visas pastangas, kad pamatinės žmogaus teisės, kaip, pvz., teisė į nuomonės laisvę, būtų ignoruojamos. Pritariant tam makakų chorui.
Apie ką aš čia? Tapino polinkis siundyti ant žmonių „torpedas“ ir rašyti „zajavas“ yra lietuviška klasika, kurios negali pavadinti niekaip kitaip kaip tik sovietinio mąstymo paradoksu – iš vienos pusės jis būtų už žodžio laisvę, bet iš kitos – nebent tuo atveju, jei ta nuomonė atitinka jo nuomonę.
Ir štai tokia darželio auklėtoja Saulė Šerėnienė išdėstė nuomonę, nesutinkančią su p. Tapino nuomone. Atitinkamai P. Tapinas ėmėsi veiksmų – viešai ją išdergė, pranešė darbdaviui ir dėl solidumo visiems apie tai pasigyrė. Na, kad darbdavys nedrįstų nereaguoti.
Savivaldybės klerkai nutarė, kad su p. Tapinu pyktis nesinori, tai įvarė moteriškei nuobaudą už žodžio laisvę ir padedikavo, esą „pasirinkome atsakingesnį, bet sudėtingesnį kelią, orientuotą į jos požiūrio ir vertybių keitimą“. Pamenu, sovietmečiu mintys apie perauklėjimą ir teisingą mąstymą irgi sudarė reikšmingą viešojo gyvenimo dalį.
Tada kaip ir dabar valstybė (savivaldybė) pasakydavo, kas yra teisingas mąstymas, o mąstantys neteisingai likdavo be pajamų šaltinio.
Tiksliai! Pasijutau lyg déjà vu.
Bet vis dėlto tipiškas Tapino sekėjas, nors ir nepateisinamas intelektualinis tinginys, kuriam Piervyj Baltyskyj atstoja NeLaisvės TV, baigęs kokius nors mokslus, turi kokių nors sertifikatų ant sienų, užtat jis negali sutikti, kad čia – elementarus sovietiškas persekiojimas.
Ir prasideda…
Dauguma paaiškinimų tokie nykūs, kad nė neverti komentarų, bet štai vienas iš originalesnių – esą mušti vaikus nelegalu (BK 140 str.), vadinasi, ir skirti įspėjimą dėl to „skatinimo“ yra normalu.
Pirmiausia, absoliuti dauguma žmonių neskiria skatinimo nuo diskusijos. Ir čia jau atsiranda rizika, kad, padiskutavus apie vagystę, greitai bus keliamos baudžiamos bylos dėl skatinimo vogti.
Iš to plaukia ir antra bėda – žmonės, kurie neskiria skatinimo nuo diskusijos, nesuvokia, kad pasakymas, jog mušimas teoriškai yra tinkamas nepilnamečių auklėjimo būdas nėra nei skatinimas mušti, nei prisipažinimas mušus.
Kitu atveju visus diskutuojančius apie mirties bausmės reikalingumą reiktų bausti už skatinimą žudyti arba netgi nužudymą, nes mirties bausmė Lietuvoje taip pat nėra legali.
Sutikdami su logika, kad darbdavys gali taikyti drausminę nuobaudą už viešai išreikštą nuomonę kokiu nors teoriniu klausimu, nesutampančiu su darbdavio interesais, jūs sutinkate, kad banko tarnautojas būtų atleistas iš darbo, jei viešai pasakys, kad bankų įkainiai per dideli, o Maximos kasininkė, jei viešai pasiskųs, kad maisto produktai brangūs.
Jūs duodate valstybei ir atskiriems darbdaviams įrankį greitai ir efektyviai užgniaužti bet kokią kritiką („Kas nors nepatinka? Pažiūrėsim, ką tavo vaikai ės!“).
Sveikinu, (kom)jaunuoliai! Jūs kuriate ateities Lietuvą!
Ai, beje, Tapinai, aš tikrai manau, kad tu – tipiškas sovietinis komjaunuolis.
Paskųsk ir mane.