Markas Gilbertas | blooombergview.com | 2014 m. gruodžio 19 d.
Lietuvai turbūt jau per vėlu persvarstyti planą atsisakyti savo valiutos lito ir sausio 1-ą dieną tapti devynioliktąja eurozonos nare. Tačiau netvarka Graikijoje yra pamokoma istorija apie galimas suvereniteto monetarinėje srityje atsisakymo pasekmes. Šiurkščiai tariant, netekti galios atpiginti savo valiutą, kad būtų padidintas eksportas ir pagreitintas ekonominis augimas, gali būti labai destruktyvu.
Graikija, kuri vykdo tarp rinkėjų vis labiau nepopuliarią taupymo programą, padiktuotą jai ekonominę pagalbą suteikusių partnerių, atsidūrė tarsi užrakintame ekonominiame narve ir yra nuolatinės politinės krizės būklėje. Nors Graikijos bėdos yra visiškai jos pačios sukeltos – vien vyriausybės melas apie realų biudžeto deficitą, kad tik šalis būtų laikoma vykdanti euro įvedimui keliamus kriterijus, buvo paikas žingsnis, jų sprendimą riboja narystė bendros valiutos zonoje.
Šalis, kuri įstoja į Europos Sąjungą, privalo įsivesti bendrą valiutą, kai ima atitikti ekonominius euro įvedimo parametrus, jeigu tik ji negauna sutikimo, kad jos atveju bus daroma išimtis, kokią išsirūpino Didžioji Britanija ir Danija. Taigi, sausio 1-ą dieną Lietuva taps paskutine Baltijos šalimi, kuri įsives eurą, sekdama Latvijos ir Estijos pėdomis, kurios tai padarė, atitinkamai, prieš vienerius ir ketverius metus.
Nors lietuviai 2003 metais didžiąja balsų dauguma pritarė stojimui į Europos Sąjungą, jiems niekada nebuvo duota galimybė pasisakyti dėl euro. Pagal Europos komisijos užsakytą apklausą, atliktą rugsėjo mėnesį, lietuviai pernelyg nesidžiaugia šia perspektyva. Tik 47 procentai pasakė, kad jie pritaria šiam žingsniui, palyginti su 49 procentais, kurie buvo prieš, ir 4 procentais, kurie buvo neapsisprendę. Panaši apklausa, atlikta 2013 metų balandį, parodė, kad bendros valiutos oponentai sudaro 55 procentus, palyginti su 41 procentu tų, kurie bendrąją valiutą palaiko:
Ekonomiškai Lietuva, be abejonės, yra geresnės būklės negu eurozona. Jos ekonomika auga greičiau ir nedarbas yra mažesnis. Jos skolinimosi kaštai jau yra sulyginami su Ispanijos ir Italijos (nors aukštesni už Vokietijos – pavyzdinės bloko skolininkės), o infliacijos beveik nėra:
48 procentai respondentų pasakė, kad euro įvedimas turės šaliai neigiamų pasekmių; 44 procentai į euro įvedimą žiūrėjo pozityviai. Balandį apklausa parodė, kad 47 procentai nusiteikę negatyviai, palyginti su 41 procentu, kurie buvo nusiteikę optimistiškai:
Europos komisija mano, kad respondentams būdingas šališkumas, nuspalvinantis jų atsakymus:
Respondentai, kurie mano, kad euras turėjo ar turės pozityvių pasekmių, žymiai labiau linkę manyti, kad Lietuva euro įvedimui pasiruošusi. 76% respondentų, kurie tikisi pozityvių šaliai pasekmių, sako, kad Lietuva pasiruošusi stoti į eurozoną, palyginti su vos 30% respondentų, kurie tikisi negatyvių pasekmių.
Vienas iš rūpesčių yra kainos. Pagal Europos Komisijos užsakytą apklausą, 76 procentai lietuvių yra susirūpinę „nesąžiningu kainų keitimu“ per euro įvedimą ir 84 procentai yra įsitikinę, kad tai atves prie aukštesnių kainų. Jų susirūpinimas yra tam tikru mastu pagrįstas: kainos pradėjo kilti balandį – anksčiau negu vyriausybė įpareigojo kainų nekelti. Kaip teigia SEB banko studija, tai atspindi panašią tendenciją Latvijoje laikotarpiu prieš euro įvedimą:
Dabar nėra pats geriausias metas plėsti euro klubą. Įvykiai Graikijoje kelia pavojų, kad atsinaujins egzistencinė krizė, pastaraisiais metais grasinusi sugriauti euro projektą. Tai, kad ignoruojamas Lietuvos žmonių išgyvenamas dvilypis jausmas prisijungiant prie euro nuotykio, mano supratimu, atskleidžia Europos Sąjungai būdingą demokratijos deficitą. Tikėkimės, kad Lietuvai neteks apgailestauti dėl euro įvedimo.
Iš anglų kalbos vertė Laisvūnas Šopauskas