Portalo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikti tyrimai rodo, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvos visuomenė įsigijo dar vieną priešą – Lenkiją, kurią 2006 metais dar laikė patikima Lietuvos drauge.
Lietuvos priešų sąrašą išvydęs politologas šokiruotas: praradome partnerę
Eglė Samoškaitė | DELFI.lt
Rusijos agresija prieš Ukrainą davė savo vaisių: Lietuvos gyventojai pradėjo aiškiai skirti, kas mūsų šaliai linki gero ir kas blogo.
DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko nuomonės apklausą, kurios duomenimis, Lietuvai priešiškiausia valstybė yra Rusija.
Tokios nuomonės apie didžiąją kaimynę laikėsi 72,5 proc. respondentų.
Draugiškomis valstybėmis Lietuvos piliečiai vadina Latviją ir Estiją bei Šiaurės šalis – Daniją, Norvegiją, Švediją ir Suomiją.
Tuo tarpu Lenkijos įvaizdis lietuvių akyse nevienareikšmiškas: ją, kaip priešišką valstybę, įvardija 26,8 proc. respondentų, bet 12,6 proc. žmonių laikosi nuostatos, jog tai draugiška valstybė.
Priešai
Pasiteiravus, kurios valstybės Lietuvai yra priešiškiausios, gyventojai buvo gana vieningi: net 72,5 proc. sakė, kad mūsų šaliai priešiška yra didžioji kaimynė Rusija, kuri neseniai iš Ukrainos atplėšė Krymo pusiasalį ir gąsdindama ilgai laikė šalia Ukrainos sienų dislokuotus savo karius.
Antra priešiška valstybe gyventojai laiko Lenkiją. Taip manė 26,8 proc. respondentų. 19,1 proc. gyventojų priešiška valstybe laiko Baltarusiją, 2,8 proc. nedraugais įvardija Šiaurės šalis, 1,2 proc. – Baltijos šalis. Dar 14,3 proc. gyventojų nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.
Rusiją priešiška valstybe dažniau įvardijo vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 36 metų) respondentai, gaunantys vidutines ar aukštesnes pajamas ir gyvenantys rajonų centruose bei kaimo vietovėse.
Lenkiją priešiška šalimi dažniau įvardijo didmiesčių gyventojai bei vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės.
Draugai
Gyventojų taip pat buvo prašoma įvardinti mūsų šaliai draugiškas valstybes. Remiantis apklausos duomenimis, absoliuti dauguma respondentų draugiškomis valstybėmis laiko Baltijos šalis – Estiją ir Latviją. Taip manė 71,4 proc. respondentų.
Antra vieta pagal draugiškumą teko Šiaurės šalims – Danijai, Norvegijai, Švedijai ir Suomijai. Šias šalis draugiškomis įvardija 46,4 proc. Lenkiją draugiška šalimi vadina 12,6 proc. respondentų, Baltarusiją – 6,5 proc., Rusiją – 3,6 proc. Dar 11,3 proc. į klausimą neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti.
Jaunesni (iki 35 metų amžiaus) bei aukštesnio išsimokslinimo respondentai draugiškomis šalimis, greta Baltijos valstybių, dažniau įvardijo Šiaurės šalis, vyresni nei 46 metų amžiaus žmonės – Baltijos šalis bei Lenkiją arba Baltarusiją.
Tyrimą atlikę sociologai pastebi tendenciją, kad jaunesni respondentai (iki 25 metų amžiaus) dažniau negalėjo įvardinti priešiškų, bet paminėjo daugiau draugiškų valstybių. Tuo tarpu vyriausi respondentai, sulaukę daugiau nei 55 metų, elgėsi priešingai: jie dažniau neįvardijo draugiškų kaimynų, bet nurodė daugiau priešiškų valstybių.
Nepasikeitė nuomonė dėl rusų tautybės žmonių
Tačiau, nepaisant krizės Ukrainoje, Lietuvos gyventojų nuomonė apie rusus nepasikeitė. Klausiami, ar Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu pakeitė jų požiūrį į rusus, 66,4 proc. gyventojų atsakė neigiamai. Dar 0,2 proc. gyventojų nuomonė apie rusų tautybės žmones pagerėjo, o 22,6 proc. – suprastėjo. 10,8 proc. respondentų neatsakė į klausimą.
Suprastėjusią nuomonę apie rusų tautybės žmones dažniau nurodė vyriausio amžiaus (virš 55 metų) moterys ir mažesnių pajamų atstovai.
Pasiteiravus, ar pasikeitė požiūris į rusus, gyvenančius Lietuvoje, rezultatai buvo panašūs. 77,2 proc. žmonių sakė, kad jų nuostatos Lietuvos rusų atžvilgiu nepasikeitė, 0,7 proc. svarstė, kad nuomonė pagerėjo, 13,7 proc. nurodė pablogėjusią nuomonę. Dar 8,4 proc. neatsakė į klausimą.
Kas kaltas dėl Ukrainos?
Lietuvos gyventojai išsakė nuomonę ir apie tai, kas kaltas dėl neramumų Ukrainoje, kur oficialusis Kijevas kovoja dėl kontrolės rytiniuose Ukrainos regionuose. Dauguma Lietuvos žmonių mano, kad šioje situacijoje kalčiausia yra Rusijos valdžia ir prezidentas Vladimiras Putinas. Tokios nuomonės laikosi 49,2 proc. respondentų.
Antroji grupė gyventojų teigė, kad kaltė turėtų kristi senajai Ukrainos valdžiai ir buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui. Taip sakė 29,1 proc. gyventojų. Naująją Ukrainos valdžią, susiformavusią po Maidano, kaltinti buvo linkę tik 4,8 proc. žmonių, pačią Maidano revoliuciją – 3 proc.
Rusijos valdžią, kaip pagrindinį kaltininką, dažniau įvardijo 46–55 metų amžiaus moterys, didesnių pajamų bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Senajai Ukrainos valdžiai atsakomybę dažniau priskiria 26–35 metų amžiaus bei vyresni nei 55 metų respondentai, gaunantys vidutines pajamas ir gyvenantys rajonų centruose.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2014 metų balandžio 23–29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje – iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Nerijus Maliukevičius: Stebina pasikeitęs lietuvių požiūris į Lenkiją ir Baltarusiją
Nerijus Maliukevičius. K.Čachovskio nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius teigia, kad apklausos duomenys jį nustebino dėl gyventojų požiūrio į Lenkiją. „Mane stebina rezultatai su Lenkija“, – sakė politologas.
2006 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ Pilietinės visuomenės instituto užsakymu irgi atliko gyventojų nuomonės apklausą, kurios rezultatai buvo kiek kitokie.
Tuomet draugiškomis šalimis buvo įvardijamos Latvija (60,8 proc.), Lenkija (53,4 proc.) ir Estija (44,9 proc.). Kad Latvija yra nedraugiška tuomet manė tik 2,6 proc. žmonių, Lenkijos nedraugiškumą pastebėjo 7,4 proc. respondentų, Estijos – 4,9 proc. gyventojų.
Nedraugiškomis šalimis gyventojai prieš septynerius metus įvardijo Rusiją (61,5 proc.) ir Baltarusiją (50,2 proc.). Kad Rusija draugiška 2006 m. manė tik 5,6 proc. žmonių, Baltarusiją draugiška valstybe laikė 5 proc.
Nors apklausos metodologija skyrėsi, tačiau N. Maliukevičius sako, kad tai rimtas skambutis politiniam elitui.
„Rezultatas dėl Lenkijos stebina labiausiai. Matyt, kad jį reiktų aptarinėti, nes viešojoje nuomonėje subyrėjo strateginės partnerystės vaizdinys tarp Lietuvos ir Lenkijos. Aš manau, kad politikai ir intelektualai tikrai turėtų susirūpinti šiuo rezultatu. Jeigu lyginsime apklausos rezultatus su 2006 m., rodiklis skiriasi beveik penkis kartus“, – pabrėžė mokslininkas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad DELFI užsakymu atliktoje apklausoje šiek tiek palankiau vertinama Baltarusija. 2006 m. Baltarusiją draugiška valstybe vadino 5 proc. gyventojų, 2014 m. – 6,5 proc. Nedraugiška šalimi Baltarusiją prieš septynerius metus įvardijo 50,2 proc., šiais metais – 19,1 proc.
Komentuodamas gyventojų požiūrį į Rusiją, N. Maliukevičius teigė, kad apklausų rezultatai skiriasi ne itin dramatiškai. Kitaip tariant, Ukrainos krizė šiek tiek padidino manančiųjų, kad Rusija yra nedraugiška, skaičių, tačiau pokytis nėra ryškus.
„Spinter tyrimų“ apklausoje Rusiją priešiška valstybe laiko 72,5 proc. gyventojų, „Vilmorus“ apklausoje didžiąją kaimynę nedraugiška šalimi įvardijo 61,5 proc. žmonių.
„Rezultatai, kurie atspindi požiūrį į Rusiją, manęs visiškai nestebina net Ukrainos krizės kontekste. Jie yra dėsningi ir nedaug svyruojantys lyginant su 2006 m. O reikšmingiausias pokytis ir paradoksaliausi rodikliai yra su Lenkija ir Baltarusija. Sakyčiau, kad požiūris į strateginį partnerį, su kuriuo turėtume krizės akivaizdoje turėtume draugauti ne tik politiniame, bet ir visuomenių lygyje, yra reikšmingai pakitęs“, – sakė N. Maliukevičius.
Klausiamas apie Lietuvos piliečių požiūrį į rusų tautybės asmenis, mokslininkas teigė, kad gyventojai situaciją vertina gana racionaliai, todėl Rusijos valdžios veiksmų nesutapatina su visa tauta. Mokslininkas sako, kad tai gana teigiamas rezultatas, nes Kremliaus tikslas supriešinti visuomenes, todėl retorikoje ir naudojama rusų ar rusakalbių korta.
Algimantas Kasparavičius: Priešų ieško politiškai nebrandžios valstybės
Žinių radijas
Algimantas Kasparavičius. K.Čachovskio nuotr.
Istorikas Algimantas Kasparavičius mano, kad Lietuvos noras ieškoti priešų yra valstybės silpnumo ženklas, kuris tik įrodo šalies nesubrendimą tiek politikoje, tiek kultūroje.
„Priešų ieškojimas nekalba apie valstybės ir visuomenės politinę ir kultūrinę brandą. Paprastai priešų ieškoti yra užsimojusios tos valdžios formos, kurioms reikia labai radikaliai mobilizuoti visuomenę. Jos neturėdamos tam tikro priešo įvaizdžio, pačios sunkiai išsilaiko valdžioje, sunkiai randa kalbą su savo piliečiais. Tai yra silpnumo ir baimės ženklas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė istorikas.
Pašnekovo nuomone, būtent taip elgėsi stalininė Rusija, vėliau Hitleris, dar vėliau mažesni autoritariniai režimai Centro ir Vidurio Europoje.
„Tai, kas paskutinį pusmetį vyksta Lietuvos viešojoje erdvėje, šalies politinėje retorikoje, žiniasklaidoje – tokiu būdu mes tiesiog stimuliuojame informacinį karą, patys jį skelbiame visai eilei savo kaimyninių valstybių. Prisiminkime 2013 m. pavasarį, vasarą, kada politinėje erdvėje buvo linksniuojama Lenkija, nuo 2013 m. pabaigos į pirmąją vietą vėl išsiveržė Rusija“, – priminė A. Kasparavičius.
Istorikas tikino, kad priešų paieškas galima įvardyti kaip tam tikrą šizofrenijos požymį, kada valstybėje nėra būdų ar formų, kurios padėtų organizuoti progresą. Būtent tuomet yra ieškoma priešų, bet tokiu būdu nėra sustiprinamas valstybės saugumas.
„Kuo mes daugiau ieškome priešų, tuo valstybės saugumo lieka mažiau. Man regis, Lietuva kur kas saugiau jautėsi kokiais 2004-aisiais, 2005-aisiais, 2006-aisiais, o ne 2013-aisiais ar 2014-aisiais“, – tikino istorikas.
Viso laidos įrašo klausykite ČIA.