Vytautas Rubavičius | ekspertai.eu
Besiklausydamas ir beskaitydamas dalies mūsų politinio elito ir jį aptarnaujančios žiniasklaidos pranešimus apie vis įvairėjančią vadinamųjų „Kremliaus agentų“ veiklą, negali nesibaisėti ir nedaryti kraupios išvados: Lietuvoje siaučia jau ne šiaip kokia otščepencų ar otmorozų grupelė – valstybė apimta epidemijos. Tų agentų su kiekviena savaite vis daugėja, jie dygsta kaip grybai veikiant „minkštajai finansinei galiai“ ir rusiškajam popsui. Lietuvoje mažai liko žmonių – gal tik konservatorių partijos vertybinėse viršūnėse, – kurie geriau į save įsižiūrėję ryto veidrodyje neišvystų prasikalusių vienokių ar kitokių agentų bruožų.
Tų bruožų tiek daug, kad juos sunku aprėpti, juolab suskirstyti į tam tikras grupes. Daug lengviau nustatyti bruožus tų, kurių niekaip nedera laikyti „Kremliaus agentais“. Kas tie žmonės? Pirmiausia buvę komunistų partijos ir šlovingojo komjaunimo organizacijos nariai, ypač žemesnio ar aukštesnio rango funkcionieriai. Išskirtini visi aukštųjų partinių ir kitokių mokyklų auklėtiniai ir absolventai, ypač mokslų ragavę aukštosiose milicijos ir KGB mokyklose. Ką jau kalbėti apie su tais diplomais dirbusius ir mokslinius darbus rašiusius – tokiems raudonas kilimas į visus aukščiausius valstybinius, politinius ir teisminius postus. Jų diplomai, buvusių mokslų kandidatų, o dabar daktarų regalijos yra patys tikriausi skiepai prieš tą baisiai plintančią „kremlinę“ epidemiją.
Įsivaizduodamas tos epidemijos apimtį, puikiai suvoki, koks sunkus ir nedėkingas yra mūsų politinio elito darbas diegti šventas europines finansinių srautų kontrolės vertybes tokiai užkratui palankiai aplinkai. Kiek beskiepytum, užkrato neišnaikinsi. Tad lieka vienintelė išeitis – marinti pensijomis, pašalpomis ir Maisto banko eilėmis, kukliai pritariant europiniams elitiniams.
Vis dėlto galima išskirti kai kuriuos esminius „Kremliaus agentų“ bruožus. Visiems jiems nelabai įtinka mūsų politinio nomenklatūrinio elito elgesys, o kai kurie ir politinėje sistemoje įžiūri tam tikrų negerovių. Šis baisus jų bruožas ypač išryškėjo bandant surengti referendumą dėl visuomenės politinio įgalinimo ir žemės išpardavimo užsieniečiams.
Referendumo rengimas politiniam nomenklatūriniam elitui pasitarnavo kaip pats tikriausias lakmuso popierėlis, kuris padėjo išryškinti „kremlinės“ epidemijos apimtį – visi organizatoriai, jų padėjėjai, didžiuma pasirašiusiųjų (kiti – apkvailinti, nes infekcija plinta ir tokiu būdu), taip pat jiems pritariantys. Infekcija veikia kaip programinis virusas – nori nenori žmogus sukąs galvą į Kremliaus pusę ir nusisukąs nuo Europos. Tik įsivaizduokite – žmonės nenori perleisti savo tautos ir visuomenės žemės užsieniečiams, tikriesiems europiečiams, kurie atvyksta su ką tik atspausdintais šlamančiais ar bedugnėmis ir bekraštėmis piniginėmis sąskaitomis. Ką čia bepridursi. Tik baisios „kremlinės“ infekcijos paveikti žmogeliai dar iki šiol nesuvokia, kad pastovėję Baltijos kely turėjo ta gražia vorele organizuotai ir tipenti lauk, kur juos kviečia didžiojo Kapitalo kuriamos naujos darbo vietos. Juk baigusieji partines mokyklas ir akademijas kuo geriausiai suvokė jiems dėstytą tiesą, kad laisvas yra tik Kapitalas, o piliečiams jau lemta tapti to Kapitalo savo nuožiūra perkama darbo jėga, kuriai geriau nusimesti visus prieraišumo prie žemės, šeimos, tautos ir kitokių atgyvenų pančius.
Nedomina kovotojų su „kremline“ infekcija, kad Lietuvos žemė labiausiai Kremliui ir rūpi. Dėl labai aiškių geopolitinių tikslų. Žemės išparceliavimas užsieniečiams tik padės kai kuriems žemvaldžiams ar jų vardu veikiančioms įmonėms suimti didžiulius žemės sklypus, o jau vėliau pasirodys tie, kuriems kaina nesvarbi. Kaip jau spėjo įsitikinti mūsų šaunieji kurortų gyventojai, tokie atvyksta ne iš Vokietijos, Olandijos ar Lenkijos, o tik iš kaimyninės Rusijos. Tad jų ir laukiama. Malta imsis pardavinėti savo pilietybę, tad niekas jau netrukdys maltiečiais tapusiems rusų geopolitiniams oligarchams priglobti ir varguolių litovcų žemes, mūsų tautos ir valstybės vedliams nepaliaujamai galvojant apie tokį supirkimą ribojančius „saugiklius“. Tiesa, pilietybę pardavinėti jau imasi ir kitos Europos Sąjungos šalys. Tik ne taip atvirai.
Galima išskirti dar vieną didelę infekuotųjų grupę – tai geidžiantys tiesioginių merų, savivaldybių tarybų ir kitokių pareigybių rinkimų ar rinkimų sistemos keitimų. Juk pastaruoju metu Rusija ėmėsi grąžinti tiesioginius gubernatorių ir merų rinkimus. Rusijoje einama dar toliau – į rinkimų biuletenius, išskyrus prezidento rinkimų, grąžinamas įrašas – „Prieš visus“. Rinkimai laikomi neįvykusiais, jei prieš visus nubalsuoja daugiau piliečių, nei gauna daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Tas įrašas buvo panaikintas 2006 metais.
Lietuva, kiek bepamenu, šitai buvo padariusi gerokai anksčiau. Galima sakyti, kad pamokėme Rusiją demokratijos. Infekcijai plintant rasis ir mūsuose užsinorėjusių tokio įrašo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, matyt, nusprendė, kad toks valstybės demokratizavimas jo valdžios nesusilpnins, o tik padės nuleisti susikaupusį nepasitenkinimo „garą“, tad atleidžia varžtus. Mūsiškiam politiniam nomenklatūriniam elitui tokios idėjos yra pats tikriausias, visom jėgom išgyvendintinas užkratas.
Neabejotini „kremlinės“ infekcijos požymiai yra ir tradicinių krikščioniškųjų ir šeimos vertybių puoselėjimas bei kritiškas požiūris į naujausias homoseksualines laisves, ypač – nusiteikimas prieš vaikų homoseksualizavimą. Tai juk kone tiesioginis viso pasaulio pažangiųjų smerkiamas Rusijos politikos bei ideologijos palaikymas. Mat Rusijoje priimtas įstatymas, draudžiantis propaguoti homoseksualumą tarp vaikų. Suaugusiųjų vienalyčių santykiai nedraudžiami. Vis dėlto pažangioji pasaulio visuomenės dalis šitai laiko didžiausiu, sveiku protu nesuvokiamu žmogaus teisių pažeidimu, o visus tokią nuostatą palaikančius – pažangiosios žmonijos priešais. Tad suprantama, kokiose atsilikėlių gretose atsiduria infekuotieji lietuviai. Ir tokie dar nori išlikti „ant žemės“…