Jūratė Važgauskaitė | „Lietuvos žinios“
Kunigas Kęstutis Dvareckas kasdien susiduria su alkoholio ir narkotikų priklausomybę turinčiais žmonėmis. Pasak jo, kiekvienas priklausomas žmogus kažkada gerti pradėjo nuo taurės vyno ar bokalo alaus, todėl visuomenė neturėtų įsižeisti, kuomet bandoma tramdyti alkoholio prieinamumą. „Nesuprantu kilusios isterijos“, – prisipažįsta K. Dvareckas 2009-aisiais įkūręs priklausomų asmenų bendruomenę „Aš esu“, kuri teikia pagalbą nuo alkoholio ir kvaišalų priklausomiems asmenims, padeda grįžti į kasdienį gyvenimą po reabilitacijos.
Seime, žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje vyksta mūšiai dėl alkoholio prieinamumo mažinimo. Girdisi pačių įvairiausių pozicijų. Kaip Jūs tai vertinate? Ar stebite, sekate debatus?
Daug kalbama apie draudimus, bet nieko negirdime apie kompleksinį gydymą. Suprantu, kad uždrausti yra lengviausia, bet svarbu kalbėti ir apie kitas priemones. Taip pat nesuprantu visuomenėje kilusios isterijos, gerti juk niekas neuždraus, tiesiog bus sunkiau nusipirkti alkoholio. Tikiu, kad draudimais galima pasiekti tam tikrų rezultatų, bet jei sustosime tik ties draudimais – daug nepasieksime. Tarkime, Lietuvoje legalių narkotikų nėra, bet narkomanų netrūksta. Taigi, draudimai neišsprendžia visų problemų.
Savo bendruomenėje pastebime, kad narkomanai – jaunėja. Kreipiasi jauni žmonės, turintys ilgą vartojimo stažą, todėl galiu pasakyti, kad jaunimas turi daugiau problemų su narkotikais, bet ne su alkoholiu.
Šie draudimai taip pat neveiks tų, kurie jau serga alkoholizmu. Nes jei jiems reikia alkoholio, jie padarys bet ką ir ribojimai nepadės. Turime būti pasiruošę, kad, jei kaimynas serga alkoholizmu, negalėdamas nusipirkti alkoholio belsis į kaimynų duris, kils konfliktų. Stiprią priklausomybę turinčių žmonių draudimai nepaveiks.
Manyčiau, kad dabar svarstomi ribojimai skirti sveikai visuomenės daliai, tai, kuri kasdien yra gundoma pirkti alkoholį. Reklama yra paveiki, susijusi su emocijomis. Kalbama apie emocijų pokyčius, o kai alkoholiu gydome savo emocijas – klimpstame vis giliau.
Alkoholio prieinamumo mažinimui itin aktyviai priešinamasi. Kaip manote, kodėl tai vyksta? Kodėl visuomenė taip reaguoja? Kodėl lietuviai mėgsta svaigintis?
Alkoholikais tampama pamažu, visi geriantys kažkada pradėjo nuo taurės vyno ar bokalo alaus. Degraduojama taip pat pamažu. Retas sergantis alkoholizmu kreipiasi į specialistus laiku, retas pripažįsta, kad jam reikia pagalbos. Ši priklausomybė susijusi su ligotu neigimu.
Visuomenės teiginys, kad mes turime teisę gerti – neguodžia. Mes turime daug teisių, bet ne visomis jomis naudojamės. Taip pat svarbu kalbėti apie solidarumą, kad visuomenė galėtų ir turėtų solidarizuotis su tais, kurie serga, yra ant pavojingos ribos.
Lietuvoje nėra šeimos plačiąja prasme, kurios nebūtų paveikęs alkoholis. Žinoma, tai kiekvieno reikalas, bet…
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.