Evelina Valiuškevičiūtė | lrytas.lt
Lietuvoje kone kasdien dingusiu paskelbiamas vaikas. Laimei, dauguma vaikų atsiranda sveiki ir gyvi, nors ir būna prapuolę kelioms dienoms ar savaitei. Dažnai manoma, kad pasprukę vaikai su draugais šlifuoja gatves, tačiau su bėgliais dirbančios tarnybos tikina, kad yra visiškai kitaip. Kur jie būna?
Praėjusiais metais dingusiais paskelbti 1784 žmonės. Iš jų – 769 vaikai: 416 mergaičių ir 353 berniukai. Tai reiškia, kad iš visų dingusiųjų 40 ar 50 proc. yra vaikai. Dažniausiai dingusiais skelbiami paaugliai.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, tai yra labai didelis procentas visų pradingusių žmonių. Maža to, tie vaikai, kurie dingimo metu sulaukia pilnametystės, iš dingusių vaikų kategorijos yra išbraukiami.
Jeigu vaikas negrįžta tris dienas, vadinasi, jis yra dingęs be žinios. Šiuo metu dingusiais paskelbti 12 vaikų, jie dingę jau ilgą laiką.
Sugrįžę meluoja
Dažniausiai vaikai bėga ir dingsta iš globos namų ir asocialių šeimų. Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė Natalija Kurčinskaja prisiminė kuriozišką atvejį, kai atvykus į socialinės rizikos šeimą motina pareiškė, kad vaiko, kurį mini vaiko teisių apsaugos darbuotojai, ji neturi.
Jeigu net patys tėvai nesuskaičiuoja savo vaikų, ką jau kalbėti apie tai, kad prapuolus vaikui tai bus pastebėta ir pranešta atitinkamoms institucijoms.
Vaikai dažniausiai pranyksta savaitei ar truputį ilgiau. Juk savaitė – nėra daug, galima pamanyti, kad vaikas tiesiog slėpėsi pas draugus. Tačiau dažniau būna visiškai kitaip.
„Per tą laiką vaikas gali būti nuvežtas į kitas užsienio šalis vagiliauti ar kitai nusikalstamai veikai. Nusikaltėliai turi vaikų veiksmų koordinatorius. Vaikai būna gerai primokyti, ką turi sakyti, jeigu bus sučiupti“, – sakė N.Kurčinskaja.
Ji pasakojo, kad vaikai išnaudojami masiškai. Vaikai užsienio šalyse vagiliauja, platina ir yra pratinami prie narkotikų, gabena kontrabandą.
„Jiems nustatomos dienos normos, kiek turi pavogti ši parduotuvės. Vagystės nėra didelės pagavimo rizikos veikla. Tie žmonės, su kuriais vaikai susideda, yra pavojingi, o vaikai yra vaikai. Juos galima prigąsdinti, pripratinti prie narkotikų.
Atsiradę vaikai meluoja. Vyksta tyrimai, tačiau, kaip vaikų teisių darbuotojams sako pareigūnai, tokių vaikų parodymus labai sunku gauti. Tai itin sunkūs atvejai, nes vaiko negalima daug kartų apklausti ir panašiai. „O jie sugrįžta gerai primokyti“, – aiškino N.Kurčinskaja.
Neskuba pranešti apie bėglį
Jos nuomone, negalima pro pirštus žiūrėti, jeigu vaikas žinomas kaip nuolatinis bėglys. Dešimt kartų pabėgęs, kitą kartą jis gali ir nebegrįžti.
„Pavyzdžiui, globos įstaigos nėra linkusios pranešti, kad pabėgo vaikas. Gal nenori gadinti savo įvaizdžio ar turėti nemalonumų? Vyrauja toks požiūris – pabėgo, tai atsiras. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jei pabėgęs vaikas atsiranda turėdamas pinigų“, – kalbėjo centro vadovė.
Ji prisiminė prieš dvejus metus Lietuvą pašiurpinusį atvejį, kai iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro pabėgę keturi paaugliai plėšikavo, prisigėrė degtinės ir nužudė savo draugą.
Tąkart centro darbuotojai neskubėjo pranešti apie dingusius vaikus – manė, kad greitai sugrįš.
Įrengta speciali linija
Europoje kas kelias minutes gaunamas pranešimas apie dingusį vaiką. Europos Komisija buvo įpareigojusi kiekvieną šalį narę įsteigti dingusių vaikų liniją. Lietuva buvo paskutinė iš Europos Sąjungos šalių įdiegusi telefono liniją, kuria galima pranešti apie dingusį be žinios vaiką.
„Lietuvai gresia sankcijos už tai, kad laiku neįsteigė šios linijos. Mes, kaip dingusių žmonių paramos centras, perėmėme tą liniją ir esame operatoriai Lietuvoje. Kiekviena valstybė skyrė finansavimą šiai linijai diegti ir minimalų finansavimą jai išlaikyti, išskyrus mūsų“, – kalbėjo N.Kurčinskaja.
Anot jos, palyginti su kitomis Europos šalimis, mes atrodome prastai. Mūsų šalis yra nedidelė, tačiau 43–50 proc. visų dingusiųjų būna vaikai: „Tai labai didelis skaičius. Žinoma, mes nelyginame Lietuvos su Bulgarija, Albanija ar Serbija, kuriose situacija yra labai sunki.“
Ne mokykloje ir ne namie – kur jie?
Ji paminėjo ir kitą problemą, garsiai nuskambėjusią prieš keletą metų. Lietuvoje yra 1294 vaikai, kurie niekada neapsirodė nei mokykloje, nei darželyje. Jie gimė, augo, tačiau niekur nėra užfiksuoti. Paprastai tariant, valstybė nežino, kur tie vaikai yra.
„Buvo ir įvairių komitetų sukurta, ir prokuratūra įtraukta, tačiau iki šiol niekas nežino, kur yra 1294 vaikai, nė karto nebuvę mokykloje. Jie yra dingę be žinios, nes niekas negali pasakyti, kur jie yra. Galų gale juk įmanoma suskaičiuoti, kur jie!?“ – piktinosi dingusių žmonių paramos centro vadovė.
Greičiausiai tie vaikai yra užsienyje. Kitose šalyse mokyklų nelanko ir dar daugiau vaikų, tačiau kaip nors susekama, kur jie yra. Maždaug per metus vaikas randamas gyvas ir sveikas, tik dėl kokių nors priežasčių nelankantis mokyklos.
„Kalbant apie duomenų rinkimo apie mokyklose nesimokančius vaikus problemą, yra klaidinga naudoti sąvoka „dingęs vaikas“. Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenų bazėje „nerastas vaikas“ žymima tuomet, kai savivaldybės vykdomoji institucijas ar jos įgaliotas asmuo, nerado vaiko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nesurinko apie jį daugiau jokių duomenų“, – sakė Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos specialistas Egidijus Meilus.
Jo nuomone, išvykimo iš šalies registravimo nevykdymas ir dažnas gyventojų gyvenamosios vietos keitimas, faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos neatitikimas, išryškina daug praktinių sunkumų, siekiant gauti informaciją apie nesimokančius vaikus.
Statistiniais duomenimis, vien praėjusiais metais mokyklos nelankė 14,5 tūkst. vaikų. Daugiau nei dešimt tūkst. vaikų išvykę iš šalies. Praėjusiais metais nerastais buvo laikomi 1995 vaikai. tik