Lietuvoje sveikatos apsaugos valstybinis finansavimas yra vienas mažiausių ir siekia vos 4,29 proc. BVP

respublika.lt

COVID-19 pandemija atskleidė tiesioginį ryšį tarp sveikų gyventojų ir klestinčios ekonomikos, taip pat apie būtinybę sukurti atsparią sveikatos priežiūros sistemą, paremtą tinkamu finansavimu. Rugsėjo mėn. PwC ir EFPIA paskelbtas tyrimas parodė, kad viešosios sveikatos priežiūros išlaidos Vidurio ir Rytų Europos šalyse (VRE) augo lėčiau nei bendrasis vidaus produktas (BVP) ir šiandien vienam gyventojui jos gali būti iki 5 kartų mažesnės nei ES5 šalyse. Esant dabartiniam sveikatos priežiūros finansavimo didinimo tempui kai kurioms VRE šalims prireiks daugiau nei 50 metų, kad pasiektų ES5 šalių sveikatos rezultatų lygį.

2017 m. ES5 šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje) BVP vienam gyventojui buvo vidutiniškai 50 proc. didesnis nei Vidurio ir Rytų Europos šalyse, tačiau viešosios išlaidos sveikatos priežiūrai vienam gyventojui buvo vidutiniškai 2,5 karto didesnės nei VRE šalyse. PwC tyrimas atskleidė, kad jeigu Vidurio ir Rytų Europos šalys sveikatos priežiūrai išleistų tą pačią BVP dalį kaip ir ES5, tai vidutinės viešosios išlaidos vienam gyventojui sveikatos priežiūros srityje galėtų padidėti 65 proc.

Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje sveikatos apsaugos valstybinis finansavimas yra vienas mažiausių ir siekia vos 4,29 proc. nuo BVP. Mažiau už Lietuvą sveikatos apsaugai skiria Bulgarija (4,22 proc.) ir Rumunija (4,06 proc.), o EBPO (Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos) šalių vidurkis, nuo kurio atsiliekame jau ilgus metus, yra trečdaliu didesnis ir siekia net 6,6 proc. nuo BVP dydžio.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top