Lietuvos NVO: dabartinė rinkimų sistema nepagrįstai riboja piliečių konstitucines rinkimų teises

Spalio 23-iąją Seime vykusios Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto III (Įvairių interesų) grupės tarptautinės konferencijos „Lietuva prie Europos integracijos vairo: naujas žvilgsnis į Europą“ dalyviams buvo išplatintas Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kreipimasis dėl Lietuvos piliečių rinkimų teisės.

* * *

EESRK Grupės III „Įvairūs interesai“ konferencijos „Lietuva prie Europos integracijos vairo – naujas žvilgsnis į Europą!“ dalyviams

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kreipimasis

2013 m. spalio 23 d.

Vilnius

Dėl Lietuvos piliečių rinkimų teisės

Žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos pareiškia, kad dabartinė juridinė bazė Lietuvoje, nepagrįstai ribodama piliečių konstitucines rinkimų teises, suteikia privilegijas politinėms partijoms ir neleidžia piliečiams tiesiogiai dalyvauti savo valstybės valdyme.

Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina išskirtinio politinių partijų atstovavimo valstybės valdyme. Tačiau šalies rinkimų įstatymai į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos Seimą ir vietos savivaldybių tarybas iš esmės sudaro sąlygas vien tik politinėms partijoms kelti savo kandidatus į šias institucijas. Pavyzdžiui, niekas, išskyrus politines partijas, negali kelti savo kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą, jokia nevyriausybinė organizacija arba vietos bendruomenė negali kelti savo kandidatų į vietos savivaldybių tarybas. Politinėms partijoms įstatymas leidžia į vietos savivaldybių tarybas kelti kandidatų sąrašus netgi tada, kai jos neturi atskiruose regionuose nė vieno partijos nario. Tokie partijų keliamų kandidatų sąrašai, vietos bendruomenių neaprobuoti, pateikiami balsavimui ir visuomenė jų įtakoti arba keisti negali.

Į šią piliečių konstitucines teises pažeidžiančią Vietos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatą Lietuvos Respublikos Prezidento dėmesį 1994 metais atkreipė Tarptautinė Helsinkio žmogaus teisių federacija. Šį pažeidimą 2007 metais pripažino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (LR KT). 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu LR KT pripažino, kad rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas taip pat prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nepaisant to, rinkimų įstatymai iš esmės nepakeisti. Į vietos savivaldybių tarybas įstatymu leista kandidatuoti tik pavieniams piliečiams, o vietos bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) rinkimuose kelti savo kandidatus į vietos savivaldą ir toliau neleidžiama.

Nepartiniai piliečiai kandidatuodami privalo sumokėti valstybei užstatą ir patys finansuoti savo rinkiminę kampaniją. Bet kokia fizinių asmenų parama kandidatuojantiems ribojama biurokratiniais kliuviniais, o juridiniams asmenims remti kandidatus apkritai uždrausta. Tuo tarpu politinėms partijoms lėšas skiria valstybė. Jomis disponuodamos politinės partijos savo kandidatų reklamai perka laiką radijo ir televizijos laidas, rengia užsakomuosius straipsnius žiniasklaidoje. Tokia išskirtinė valstybės parama politinių partijų kandidatams akivaizdžiai diskriminuoja nepartinius Lietuvos piliečius, kurių yra absoliuti dauguma. Sociologinių tyrimų duomenimis politinės partijos atstovauja vos 7 proc. Lietuvos gyventojų, o tai reiškia, kad politinių partijų keliami kandidatai į vietos savivaldos institucijas ar Europos Parlamentą realiai neatstovauja Lietuvos piliečių daugumai. Šis faktas diskredituoja ne tik demokratinių rinkimų procesą, bet ir valdžios, ypač vietos savivaldos, institucijas, prieštarauja Europos vietos savivaldos chartijos nuostatoms (3 str.) ir trukdo Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą.

Lietuvos nevyriausybinės organizacijos prašo šio forumo dalyvius įtakoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų įstatymais įtvirtinta Lietuvos piliečių galimybė siūlyti savo kandidatus rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, Europos Parlamentą ir Vietos savivaldybių tarybas betarpiškai. Tuo būdu kartu su kitų ES valstybių piliečiais jie kurtų demokratiškas Europos Sąjungos institucijas ir plėtotų vietos savivaldą.

Lietuvos Helsinkio grupės vardu Stasys Stungurys

Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas Krescencijus Stoškus

Lietuvos žmogaus teisių asociacija Vytautas Budnikas

Piliečių gynimo paramos fondas Stasys Kaušinis

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
4
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top