Po pustrečių metų Lietuvos valdžia ir saugumo struktūros, pasitelkusios „Lietuvos ryto“ dienraštį, pagaliau ryžosi paaiškinti visuomenei, kodėl 2012 metų gegužės 17 dienos rytą privatų Garliavos piliečių namą šturmavo 240 policininkų ir iki šiol neidentifikuotų specialiųjų padalinių karių. Pasirodo, šios didžiausios per nepriklausomybės metus antiteroristinės operacijos valstybės vadovai ir saugumo struktūros ėmėsi, siekdamos užkirsti kelią Garliavoje rengtam valstybės perversmui.
Buvusi Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė buvo subūrusi nusikaltėlių gaują, kuri siekė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią ir „pradėti pati valdyti valstybę“, – praneša šiandien dienraščių lyderis „Lietuvos rytas“. Šį grėsmingą valstybės perversmą, dienraščio teigimu, teisėja su gauja norėjusi įvykdyti demokratinių rinkimų būdų.
„Lietuvos ryto“ atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidžia, kad dar likus dvejiems metams iki Seimo rinkimų „N. Venckienė ir jos garbintojai neabejojo – jie gaus daugumą balsų, todėl galės sudaryti Vyriausybę ir vadovauti ministerijoms, o pati N.Venckienė S. Daukanto aikštėje pakeis šalies vadovę Dalią Grybauskaitę“.
Dienraščio surinktomis žiniomis, „užėmus valdžią buvo planuojama atsikratyti neparankių žmonių teismuose, prokuratūrose ir policijoje“.
„Lietuvos ryto“ žurnalistams pavyko išsiaiškinti: teisėsaugos „nustatyta, kad Garliavos grupuotė turėjo savo biudžetą, jos nariai buvo pasiskirstę pareigomis ir besąlygiškai pakluso N. Venckienei ir Garliavos kirpėjai bei Klonio gatvės atstove spaudai vadintai A. Skučienei“.
Kauno apylinkės prokuratūra platų ir sudėtingą ikiteisminį tyrimą pradėjo dar 2011 metais. Treji metai įtempto prokurorų darbo davė puikių rezultatų – Lietuvos teisėtvarka atskleidė Garliavos gaujos rengtą smurtinį „Lietuvos suvereniteto pažeidimą“. Būtent Kauno apylinkės prokuratūrai paprašius, teismas šį ketvirtadienį pagaliau leido suimti seniai Seimo suimti leistą pilietę N. Venckienę.
„Leidimas suimti N. Venckienę gautas, netrukus bylą persiųsime Generalinei prokuratūrai. Tada jos vadovas turės nuspręsti, kokių veiksmų toliau imtis – sujungti visas N. Venckienės bylas ir prašyti ekstradicijos ar kreiptis į JAV tik dėl šitos bylos“, – pasak „Lietuvos ryto“, taip jam sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Poškienė.
Dienraščio duomenimis, „iš viso prieš teismą stos trylika šios gaujos veikėjų: N. Venckienė, A. Skučienė, jos sūnus Tadas Skučas, dėl N. Venckienės dėmesio trūkumo nuolat verkšlenęs [įspūdingi „Lietuvos ryto“ surinkti psichologiniai duomenys apie gaujos narius – Tiesos.lt] Renaldas Ščiglinskas, jo draugas, nekart teistas jonaviškis Andrejus Lobovas, dėl trukdymo antstolei Sonatai Vaicekauskienei atlikti savo pareigas teisiami Gediminas Aidukas ir Darius Kaminickas, taip pat Gintaras Banaitis, Violeta Banaitienė, Rimantas Rimkevičius, klaipėdietė Tatjana Borovec, V. Keršis ir Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja Raminta Baltuškienė“.
„Lietuvos rytas“ taip pat praneša, kad „visos N.Venckienės, kuri kartu su savo teta Audrone Skučiene yra įvardijama kaip organizuotos grupuotės vadeiva, padarytos nusikalstamos veikos šiame ikiteisminiame tyrime yra suskirstytos net į 22 epizodus“. Kauno prokurorų iškeltoje byloje „gaujos vadeivai“, dienraščio teigimu, yra iškelti tokie kaltinimai: „šmeižtas, mirusiojo atminimo paniekinimas, neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, neteisėtas šios informacijos panaudojimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą“.
Laikraštis taip pat praneša, kad iš viso N.Venckienei yra pareikšta įtarimų net pagal dvylika Baudžiamojo kodekso straipsnių, ir primena: „šešios jos galimai padarytos nusikalstamos veikos – teismo sprendimo nevykdymas, nepagarba teismui, trukdymas antstolei atlikti savo pareigas, pasipriešinimas policijos pareigūnams, nežymus sveikatos sutrikdymas ir piktnaudžiavimas globėjos pareigomis – yra tiriamos Šiaulių apygardos prokuratūroje“.