Tiesos.lt kviečia susipažinti Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pareiškimu, paskelbtu minint armėnų tautos genocido šimtąsias metines.
Jo Ekscelencijai Armėnijos Respublikos Prezidentui Seržui Sargsianui
Armėnijos žmonėms
P A R E I Š K I M A S
Armėnų tautos genocidui 100 metų
Vilnius
2015 m. balandžio 15 d.
Senųjų babiloniečių istorikai Armėniją mini 3 000 metų pr. Kristaus gimimą. Tokiame ilgame istoriniame laikotarpyje armėnų tauta pergyveno daugybę pakilimo ir nuosmukio periodų. 189 m. pr. Kr. buvo įkurtos Nepriklausoma Didžioji Armėnija (šiaurėje) ir Nepriklausoma Mažoji Armėnija (pietinėje dalyje).
Romėnai, persai, arabai, Bizantija, turkmėnai, Turkija, Rusija ir kt. šalys nuolatiniuose karuose grobė ir dalinosi šią teritoriją. Kadaise siekusi Tigro upę Armėnija šiandien įsikūrusi pačioje Didžiosios Armėnijos šiaurėje, į rytus ir į vakarus nuo Sevano ežero.
Ypač sunkus ir sudėtingas Armėnijos istorinis periodas prasidėjo, kai 1514 m. Osmanų imperijos sultonas Selimas I prijungė Didžiąją Armėniją prie Turkijos. 1828 m. šiaurinę Didžiosios Armėnijos dalį iš Turkijos atėmė Rusija.
Didžiosios armėnų nelaimės Turkijos valdomoje teritorijoje atkreipė Vakarų Europos valstybių dėmesį po 1877 m. rusų–turkų karo. Pradedant 1878 m. liepos 13 d. Berlyno sutartimi pasaulio valstybės reikalavo palengvinti armėnų gyvenimą, tačiau tai iššaukdavo tik dar didesnę priespaudą. Išskirtiniais istoriniais periodais – 1894–1895 m. visoje Turkijos teritorijoje, 1909 m. balandžio mėnesį Kilikijoje, o ypač – 1915 m. balandžio 24 d. prasidėjusios žudynės tęsėsi iki 1923 m.
Turkų ir Maskvos įveikta Armėnija 1920 m. gruodžio mėn. pasirašo nelaimingą Aleksandropolio taikos susitarimą. Turkija atsigriebtose srityse atkartojo baisias armėnų žudynes. Tuo metu nužudyta mažiausia 20 .000 žmonių. Tai atsikartojo ir po Turkijos–Graikijos karo 1921 m. Per visą šį istorinį laikotarpį buvo išžudyta apie 1,5 milijono armėnų.
Pasaulio visuomenė tokį nuoseklų vienos tautos naikinimą pripažįsta kaip tautos genocidą. Armėnų genocidą oficialiai pripažino Nuolatinis Žmogaus teisių Teismas (1984 m.), JTO Žmogaus teisių pakomisė (1985 m.), Europos Parlamentas (1987 m.), daugelis pasaulio šalių. Lietuvos Respublikos Seimas rezoliuciją dėl armėnų tautos genocido pripažinimo priėmė 2005 m.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, prisimindama 100 metų senumo tragiškus Armėnijai įvykius, užjaučia armėnų tautą ir tiki, kad tokie skaudūs įvykiai daugiau nebepasikartos.
Lenkiame galvas prieš nekaltai žuvusius.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Istorinės grupės vadovas G. Adomaitis
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, A. Baranauskienė, S. Boreika, A. Budriūnas, I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, J. Jaramaitienė, J. Kaminskaitė, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, V. Nivinskienė, J. Parnarauskas, V. Ramanauskas, P. Rutkauskas, R. Simonaitis, P. Sakalauskas L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša