Netrukus baigsis tris dienas trukęs visuotinių bei tiesioginių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimų antrasis turas – preliminarūs rinkimų rezultatai, kas pakeis nuo 2009 m. LSDP vadovaujantį Algirdą Butkevičių, bus paskelbti jau šiandien, balandžio 22 d., apie 18 val.
Antrajame ture varžosi pirmajame etape daugiausiai „partijos bičiulių“ pasitikėjimo sulaukę Vilniaus miesto vicemeras ir Vilniaus socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, gavęs 4017 balsų, ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, surinkęs 3654 socialdemokratų balsus. Kiti trys kandidatai – A. Palionis, A. Skardžius ir M. Varaška – kartu paėmus gavo 2026 balsus. Iš viso pirmajame ture dalyvavo 9 732 nariai iš 20 tūkst. 388 – vos 48 proc. LSDP narių.
Nors G. Palucko rezultatas pirmajame ture gali pasirodyti pakankamas ir įtikinamas, antrajame etape, panašu, jis esmingai keisis – kad per anksti buvo nuvertinta nomenklatūrinio resurso „galia“, parodė ir penktadienį pasigirdusios kalbos apie klastotes priešininko naudai.
Kad iki pat šeštadienio pavakarės išliktų nors kokia intriga, viešajame diskurse „susidomėjimą kurstė“ ne tik pačių kandidatų pasirinktos rinkiminės strategijos ir kuriami įvaizdžiai, bet ir žiniasklaidos pastangos pateikti juos itin skambiai – tarsi bandymus ieškoti ne tik savo, bet ir visos partijos tapatybės. Kai kurie viešosios erdvės kalbėtojai jau spėjo patetiškai pareikšti, jog šie rinkimai – tai „senojo ir naujojo socialdemokratų pasaulio kova“ arba tikrų tikriausia „viršūnių“ ir „apačių“ kova.
Dar daugiau – jau kelintą dieną aptardami kandidatus žurnalistai ir politologai nė nemirktelėję, rimtu veidu kartoja tai, ką daugelis paprastai asocijuoja su permainomis į gera: jei partijos pirmininku būtų išrinktas G. Paluckas, tai jis tuoj tuoj imtųsi „radikalių“ permainų – keistų „du trečdalius bičiulių iš aukščiausio partijos ešalono naujais“, gal net trinktelėtų durimis ir pasitrauktų iš koalicijos, be to, suabejojo ir koalicijos su „valstiečiais“ nauda, ypač jei šie juos laiko „mažuoju broliu“. Tų pačių viešųjų šnekučių teigimu, nors prieš rinkimus kalbos apie apsivalymus turi galią mobilizuoti socialiai jautrius, teisingumo trokštančius bičiulius ir bendrapiliečius, vis dėlto G. Palucko kalbos ir elgesys, tų pačių šnekučių manymu, yra itin neapdairūs ir net negudrūs. Ir todėl labai tikėtina, kad jei G. Paluckas ir pralaimės nomenklatūros atstovui, kaltinti galėsiąs tik pats save
M. Sinkevičiaus, tiksliau – ne tiek jo, kiek jam kuriamas partijos „telkėjo ir vienytojo“ įvaizdis (ko verta vien replika G. Paluckui, kad nederėtų rūšiuoti bičiulių į juodas ir baltas avis…), taikantis sutapti net su LSDP (LDDP) patriarcho A. M. Brazausko šešėliu, atrodo, bent jam pačiam ir tinka, net patinka. Būdamas ūkio ministru, kas be ko, jis laikosi nuosaikesnės pozicijos ir dėl bendradarbiavimo su „valstiečiais“, be to, jam svarbu, kad „socdemai koalicijoje būtų vertinami kaip lygiateisiai“. Išties pūkuota.
Ta pati neva „takoskyra“ – tarsi karštakošis, ne itin gudrus ir dar teistas, tegul formaliai teistumas ir išnykęs G. Paluckas prieš nuoseklų, nekonfliktišką, santūrų M. Sinkevičių – nuolat pabrėžiama ir aiškinant, jog G. Paluckas naujosios tapatybės ieškotų neva „revoliuciniais“ metodais, kurie, labai tikėtina, bent jau partijos viršūnėse, „sukeltų ir konfliktų“, o štai antrasis kandidatas pristatomas kaip „evoliucinį“ kelią siūlantis politikas, vadinasi, jis vairuotų partiją „nuosekliai, tvarkingai, be didesnių sukrėtimų“.
Jei spręsime vien iš viešojoje erdvėje matomų dėlionių, dedama nemažai pastangų, kad ir socialdemokratų pirmose gretose atsidurtų partinės nomenklatūros auksinio jaunimėlio atstovas. Pirmasis, kad nesijaustų toks vienišas, griebėsi giminėje ne kartą išbandytos taktikos – replikuoti ir net viešai užstoti dėl savo teistumo kone „nekaltą“ G. Palucką ir taip jį tik dar labiau marginalizuoti – kiek socialdemokratų sutiks su tuo, kad tas, kuris labiausiai tinka konservatoriams, bus geriausias ir jų atstovas?.
Neverta dabar klausti ir kitko: ar lyderiais tapę ir į antrąjį rinkimų turą išėję jaunosios socialdemokratų kartos atstovai Gintautas Paluckas ir Mindaugas Sinkevičius apskritai pajėgūs įvykdyti naujajam pirmininkui partijos keliamą, tik kažin ar pakeliamą uždavinį – „susigrąžinti per Seimo rinkimus prarastus rinkėjus“ ir „pasukti už perdėm liberalią politiką dažnai kritikuojamą partiją socialdemokratinių vertybių link“.
Gintautas Paluckas: Ateitis – mūsų rankose!
Ateities neapibrėžtumas ir nežinomybė dažną baugina. Tačiau praeityje likti neįmanoma. Turime du pasirinkimus – drąsiai žengti į priekį ir atsiliepti į mus supančio pasaulio pokyčius arba stengtis sustabdyti laiko tėkmę ir visuomenės raidą.
Aš kviečiu pokyčiams, tačiau suprantu ir tuos, kuriuos permainų mastas ir greitis neramina. Tai kaina, kurią šiandien mokame už tai, kad leidome save įtikinti, jog nuolat keistis, nuolat ieškoti savęs, nuolat kurti idėjas – nereikia. Tačiau kito kelio nėra.
Kai kas ir vėl mus mėgina įtikinti, jog reikia neskubėti, išlaikyti „branduolį”, užtikrinti tęstinumą. Siūlomas permainas vadina skaldymu, skirstymu ir valymu.
Jų lūpomis kalba baimė. Natūrali ir suprantama, tačiau nepateisinama baimė. Ji verčia tapatintis su partija ir grėsmę savo politinėms pozicijoms vadinti partijos skaldymu.
Siūlau vienytis. Vertybėmis, ne postais. Pažiūromis, ne intrigomis. Idėjomis, ne kaltinimais.
Skyriai keičiasi. Partija keičiasi. Džiaugiuosi esąs šių permainų dalimi.
Kviečiu nebijoti ir palaikyti tikrus pokyčius antrame rinkimų ture!
Gintautas Paluckas
Mindaugas Sinkevičius:
Gerbiami bičiuliai,
pirmiausia dar kartą noriu padėkoti už išreikštą pasitikėjimą manimi per pirmąjį rinkimų turą. Kiekvienas Jūsų balsas įkvepia ryžtingai žengti toliau.
Esame finišo tiesiojoje – jau balandžio 20-22 dienomis vyks antrasis rinkimų turas, kuris lems, kokiu keliu mes eisime toliau. Aš kviečiu žengti bendro darbo, pagarbos vienas kitam ir partijos susitelkimo, o ne skaldymo keliu.
Artėjant apsisprendimo dienai, noriu Jus dar kartą patikinti, kad esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę už jau 120 metų skaičiuojančios Lietuvos socialdemokratų partijos ateitį.
Kviečiu nelikti abejingais ir dar kartą pareikšti savo valią prie balsavimo urnos. Tik kartu mes galime sutelkti stiprybę partijos viduje ir pelnyti pasitikėjimą visuomenėje. Tegul mūsų darbai, o ne skambūs žodžiai įrodo vertę. Imkimės jų!
Bičiuliškai ir solidariai
Mindaugas Sinkevičius