Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
Lietuvos visuomenei ir žiniasklaidai
PAREIŠKIMAS
Vilnius
Artėjant birželio 17 d. Vilniaus mieste nacionalinės LGBT teisių organizacijos rengiamoms „Baltic Pride“ eitynėms, šalies socialinėje erdvėje išsakomos įvairios, neretai priešingos piliečių nuomonės dėl minėtų eitynių pagrindo ir LGBT organizacijos keliamų reikalavimų Lietuvos valdžiai pagrįstumo.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos nesiima spręsti dėl žiniasklaidoje skleidžiamų šiurkščių komentarų apie minėtas eitynes, t. y. kas ir kokiu tikslu inicijuoja ir skelbia žmonių nesantaiką kurstančio turinio komentarus, nes tai yra valstybės teisėtvarkos institucijų kompetencija.
Tačiau Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kelia susirūpinimą pastarosiomis dienomis išryškėjęs siekis prisidengiant tariamomis žmogaus teisėmis suvaržyti konstitucines piliečių saviraiškos, minties, įsitikinimų ir žodžio laisves (LR Konstitucijos 25, 26 ir 29 str.).
Žiniasklaidai paviešinus apie Lietuvos tautininkų sąjungos vicepirmininko Juliaus Pankos ketinimą protestuoti prieš minėtas eitynes vilkint marškinėlius su užrašu „Aš homofobas“, pilietis D. Pancerovas jį apskundė „Lidl Lietuva“ (J.Pankos darbovietė) administracijai. Taip minėtas pilietis neabejotinai siekė paveikti „Lidl Lietuva“ administraciją, kad pastaroji pritaikytų sankcijas J.Pankai už pažiūras ir įsitikinimus.
Ypač nerimą kelia tas faktas, kad prie piliečių persekiojimo už pažiūras ir įsitikinimus prisideda ir Lietuvos valstybės tarnautojai. D.Pancerovo skundą „Lidl Lietuva“ administracijai palaikė LSDP narys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patarėjas Sergejus Tichomirovas.
Nors pastarojo, kaip valstybės tarnautojo, tiesioginė pareiga yra saugoti ir ginti konstitucines piliečių teises ir laisves, be kitų – ir žodžio, pažiūrų bei įsitikinimų laisvę, minimų piliečių elgesys negali būti vertinamas kitaip, kaip žmonių priešpriešos ir nesantaikos kurstymas.
Dėl to Lietuvos žmogaus teisių organizacijos pareiškia:
1. Nacionalinė LGBT teisių organizacija, rengdama birželio 17 d. „Baltic Pride“ eitynes Vilniaus mieste, realizuoja savo konstitucinę teisę rinktis be ginklo į taikius susirinkimus (LR Konstitucijos 36 str.).
2. Lietuvos tautininkų sąjungos vicepirmininkas J.Panka ir kiti Lietuvos piliečiai, taikiai protestuodami prieš minėtas LGBT eitynes, realizuoja savo konstitucinę teisę į minties, sąžinės, įsitikinimų ir žodžio laisvę (LR Konstitucijos 25, 26 str.).
3. LR Konstitucijos 29 str. laiduoja, jog „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Bet kuris pilietis ir ypač pareigūnas, įskaitant ir Teisingumo ministerijos tarnautojus, negali varžyti kitų piliečių teisės reikšti savo įsitikinimus, jeigu nepažeidžiami valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtinti dorovės principai, kitos asmens teisės ir laisvės (LR Susirinkimų įstatymo 1 str.).
Teisę reikšti savo mintis ir įsitikinimus laiduoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 bei 10 straipsniai. Todėl piliečių persekiojimas už pažiūras ir įsitikinimus turi būti laikomas šiurkščiu Konstitucijos ir tarptautinių žmogaus teisių normų pažeidimu.
Primename, kad piliečiai privalo paisyti ir gerbti vieni kitų teises bei laisves. Tai yra esminis demokratinės valstybės, kuri privalo užtikrinti teisę išreikšti pažiūras, principas. Šios nuostatos yra įtvirtintos Konstitucijoje, įstatymuose ir jas akylai saugotiįpareigotos valstybės institucijos.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys
Saulius Arlauskas – teisės filosofijos profesoriaus
Ryšardas Burda – teisės mokslų daktaras, profesorius;
Bronius Genzelis – habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius,
Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras;
Alvydas Pauliukevičius – medicinos mokslų daktaras, profesorius;
Krescencijus Stoškus – Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas,
filosofas, humanitarinių mokslų daktaras;