Paskendome aiškinimuose kas čia ne taip ir kas kaltas. Vieni kaltina ūkininkus, kad per daug gerai gyvena ir turi gerus traktorius (atrodo, kad ūkininkai turėtų atvažiuoti pasikinkę arkliuką, ir tada išdidus Vilniaus ofisinio planktono sėdmaišininkas maloniai sutiks sušelpti kaimo žmogų), kiti aiškina, kad ūkininkai nenorėdami atkurti daugiamečių pievų pasmerkia mūsų gamtą sunykimui ir nori paversti šalį ištisomis javų plantacijomis, dar kiti kaltina juos tuo, kad visos visuomenės sąskaita norima išspręsti vienos verslo grupės (žemės ūkio) rentabilumo problemą.
Deja, nuliūdinsiu visus. Problema yra daug gilesnė ir platesnė.
Pirmiausia apie Lietuvos žemės ūkį. Lietuvos žemės ūkis yra sudarytas iš dviejų dalių (sąlyginai). 40 procentų Lietuvos žemės ūkio sektoriaus sudaro šeimų individualūs ūkiai, o 60 procentų žemės ūkio bendrovės (ŽŪB). ŽŪB, tai tie patys kolūkiai, kurių pajus kažkada pusvelčiui iš kolūkiečių supirko apsukrūs miesto „berniukai“, tų pačių kolūkių pirmininkai ir kiti susigaudantys ateities perspektyvose verslūs šalies piliečiai. Sutinku, kad tarp ŽŪB yra ir tokių, kurias valdo šeimos kilusios iš kaimo. Kiek jų tokių nežinau, bet jų yra.
Darbo organizavimas ŽŪB primena sovietinį tarybinį ūkį (ne kolūkį), kuriame žemės ūkio darbus atlieka ne bendrasavininkai (pajininkai kolūkiečiai), bet samdomi žmonės iš šalies, kuriuos su ūkiu riša tik darbo sutartis.
Kitaip ūkininko individualiame ūkyje. Ten pirmiausia dirba visi šeimos nariai, tada samdomi kaimynai, tada samdomi aplinkinių kaimų gyventojai ir tik galiausiai žmonės, kurie gali būti atvykę iš kitų vietų. Žmonės dirbantys tokiame ūkyje yra tampriai surišti giminystės, bendro sugyvenimo ir kaimynystės ryšiais. Ekonominis faktorius (atlyginimai) čia taip pat svarbus, bet čia svarbu ir bendruomeniškumas.
Pats esu iš kaimo ir žinau, kaip mano gimtajame kaime ne viską lemia pinigai ir dažnai kaimynui padedi todėl, kad taip diktuoja pareigos, išgyvenimo ir sugyvenimo principai. Ūkininkas varo savo techniką į kaimyno sklypelį ir suaria jį pusvelčiui, nes net užkurti traktoriaus dėl 10 arų bulvių lauko paprasčiausiai neapsimoka. Bet ką darysi. Padėti žmogui reikia. Ir tada paprašai kompensuoti dyzeliną ir kaimynas lieka patenkintas, o kaimas toliau alsuoja gyvybe ir sutarimu.
Ir dar. Kaip jau minėjau dalis ŽŪB yra valdomos šeimų, bet dalis yra sutelktos po stambiais agrokoncernų ir latifundijų pavadinimais, kurios surenka didžiausią ES paramą ir kurių ūkininkų proteste net su žiburiu nerasite.
2019 metais atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad stambiausi žemvaldžiai Lietuvoje yra R. Karbauskio valdoma „Agrokoncerno“ įmonių grupė, tuo metu valdžiusi apie 23 000 ha žemės (Šiaulių ir Kauno miestų teritorijos kartu sudėjus).
Tarp stambiausių žemės valdytojų taip pat atsiduria lietuvių kapitalo įmonės „Linas Agro Group“, „Auga Group“, „Litagra“, su „Vičiūnų grupe“ susijusi „Groward Group“, „Lytagra“, „INVL Baltic Farmland“, verslininkas Nerijus Grušnys.
Tarp stambiausių žemvaldžių Lietuvoje esama ir užsieniečių – tai austrų kapitalo įmonių grupės „Agroforst“ ir „Agra Corporation“, taip pat danų investuotojai „Ingleby“ ir kiti. Rašo delfi.lt
Su Linas Agro Group siejamas Darius Zubas per susijusias ŽŪB valdo 7 400 ha, kas dydžiu prilygsta Panevėžio ir Utenos miestų teritorijoms.
2015 metais „Auga Group“ (tuo metu dar „Agrowill Group“) lietuvių investuotojų įmonės „Synergy Finance“ valdomam fondui „Fixed Yield Invest Fund“ perleido įmonių, turinčių 6,4 tūkst. ha žemės, akcijas, kas prilygsta Kėdainių miestui ir gyvenvietėms bei Ukmergės miesto teritorijoms kartu sudėjus. Pagal sutartis, „Auga Group“ toliau turėjo nuomotis žemę iš šių įmonių.
„Auga Group“ nuosavybės teise įmonių grupė valdo beveik 4,3 tūkst. ha. Jeigu tokį plotą prilygintume miestų teritorijoms, tai būtų Telšių, Šilutės ir Birštono miestų plotas.
Austrų kapitalo bendrovė „Agroforst GmbH“ į Lietuvos rinką įžengė 2011 metais. Įmonė Lietuvoje valdo apie 15 bendrovių, įsigijusių nuosavos žemės, akcijų. Ji valdo 5000 ha. Plotas prilygsta Alytaus ir Trakų miestams kartu sudėjus.
„Groward Group“ priklauso Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir Plungės rajono savivaldybės tarybos nario Liudo Skiero valdomai įmonių grupei „Vičiūnai Group“. Jie nuosavybės teise valdo 4,2 tūkst. hektarų.
Pagaliau priartėjame ir prie šeimos valdomo žemės ūkio verslo. Šakių rajono ūkininkai Laima ir Aleksandras Stonkai kartu su dviem savo ūkius turinčiais sūnumis Jauniumi ir Dariumi nuosavos žemės plotus išplėtė iki 3,5 tūkst. ha.
„Agra Corporation“ 3,2 tūkst. ha valdo nuosavybės teise. Įmonei dar priklauso keletas dukterinių įmonių, tad į šį skaičių papuolė visų įmonių įsigyta žemė. Vienintelis „Agra Corporation“ įmonės akcininkas – austrų kompanija „AGRA Gesellschaft für landwirtschaftliche Entwicklung und Beteiligung GmbH“.
Kiti žemvaldžiai:
Lytagra 3 120 ha
INVL Baltic Farmland 3 100 ha
Litagra 3 000 ha
Ingleby (Danija) 2 800 ha
Šiaurės vilkas 2 500 ha
Resource development group (Nerijus Grušnius) 2 000 ha
Ūkininkas R. Majeras su šeima 2 000 ha
Hans Christian Nissen (per žemės ūkio kooperatyvą „Baltas lašas“ ir kitas įmones) 1 700 ha
Ivanas Paleičikas su šeima (per įmones „Ivasta“ ir „Vaizga“) 1 600 ha
Duomenys iš Delfi 2019 metais atlikto tyrimo. Nuoroda:
Suprantama, kad žemė migruoja ir savininkai dažnai ją parduoda su jais susijusiems investiciniams fonams iš kurių žemę vėliau patys nuomoja. Dėl duomenų apsaugos įstatymo yra sunku surinkti tikslius duomenis, todėl dalis duomenų lieka neapskaityti, nes ne visų įmonių ir fondų akcininkai yra žinomi.
15 min.lt 2023 metai jau pateikia kitokius duomenis.
- R. Karbauskis ir su juo susiję asmenys 12 800 ha
- Vokietijos draudimo bendrovė Munich Re Group 9 900 ha
- Investicinis fondas Fixed Yield Investment Fund 6000 ha
- Linas Agro Group ir Darius Zubas 6000 ha
- Austrijos įmonė Agroforst GmbH 5700 ha
- Auga Group ir Kęstutis Jusčius 4800 ha
- GG Holding, V. Matijošaitis ir L. Skierus 3 600 ha
- A. Stonkus su šeima 3 500 ha
- Lytagra ir A. Balsys 3 500 ha
- Vokietijos įmonė Klasmann-Deilmann GmbH 3 100 ha
- Invalda INVL 3 000 ha
- V. Lebeda su šeima ir verslo partneriais 2 900 ha
- Ingleby Denmark 1 A/S, Švedijos milijardierių Rausingų šeima 2 300 ha
- Stichting AJ Foundation (E.Janulaičio) ir Lutum Invest, Morana Invest ir Faerun (E.Janulaičio ir V.Butkaus kartu) 2 200 ha
- Litagra su G. Kateiva 2 200 ha
- Nnter Asset management Lietuviškasis investicinis fondas per Jupiteris OU 2 000 ha
Kaip matome iš šių sąrašų, kurie skirtingu laiku vienija 16–18 stambiausių Lietuvos žemvaldžių, tik 2–3 galime priskirti šeimų verslui. Ir tai su tam tikru pritempimu.
Lietuvos žemės ūkis per 30 metų pasikeitė neatpažįstamai. Mūsų kaimas kažkada pilnas gyvybės džiaugsmo ir buvęs Lietuvos valstybingumo lopšiu, šiandien yra užimtas stambių agrokoncernų ir investicinių fondų, kuriuos šiandien drąsiai galiu pavadinti naujaisiais žemvaldžiais feodalais, o jų ūkiuose dirbančius – naujaisiais baudžiauninkais.
Tikriausiai nereikia aiškinti, kad proteste šie žemvaldžiai ir jų bendrovės nedalyvauja. O kas dalyvauja?
Protestą organizuoja Lietuvos žemės taryba, kuriai priklauso ir Lietuvos ūkininkų sąjunga vienijanti 40 rajoninių skyrių, kurie apjungia to krašto smulkius ir vidutinius ūkininkus,
http://lus.lt/…/Nariai_LUS_skyriai_2023_rugpj%C5%AB%C4…
Lietuvos žemės ūkio bendrovių (ŽŪB) asociacija ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija.
Tačiau anot iš vieno LŪS skyriaus pirmininkų, stambūs ūkininkai proteste yra daugiau atsitiktinumas nei taisyklė.
Nors niekur nepavyko rasti ūkininkų ir ŽŪ bendrovių sąrašo, kurie būtų LŪS skyrių nariais, bet sprendžiant iš „Metų ūkio – 2022“ rinkimuose paminėtų 99 ūkių sąrašo, jame nematome ne tik, kad nė vienos ŽŪB, bet tuo labiau ir didžiųjų žemvaldžių.
http://lus.lt/…/Nariai_LUS_skyriai_2023_rugpj%C5%AB%C4…
Tokiu atveju darau prielaidą, kad tai yra smulkių ir vidutinių ūkininkų protestas, kurio sėkmė yra jų išgyvenimo prielaida. O ką stambieji? Stambieji laukia pasiruošę, kad galėtų bankrutavusių smulkiųjų ir vidutinių ūkių sąskaita padidinti savo žemės plotus.
Žemės ūkio ministerija ir visa šiandieninė valdžia puikiai atlieka „varovų“ vaidmenį gindama smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų „kaimenę“ į stambiųjų agrokoncernų glėbį. R. Karbauskis (kaip beje ir kiti stambūs latifundininkai) ploja atsistojęs šiandieninei valdžiai, kuris tuo pačiu yra „didysis kovotojas“ su Lietuvą smaugiančia administracija.
Štai taip ir persidengia stambiųjų žemvaldžių ir šiandieninės Lietuvos nelaime tapusios valdžios, interesai.
Sakysite, kad yra ribojimai įsigyti didelius kiekius žemės. Deja. Jie jau apeinami išskaidant nuosavybę ir pasinaudojant spragomis įstatymuose. Apie tai šiame straipsnyje:
Ir pabaigai citata iš šiemetiniame Tarptautiniame ekonomikos forume (WEF) aktyvistės pasakytos kalbos: „Mes reikalaujame žemdirbystę ir žuvininkystę pripažinti kriminaliniais nusikaltimais“.
Būtent prie to ir einame. Pirmieji po smūgiu patenka smulkieji ir vidutiniai ūkininkai, gyvulininkystė, paukštininkystė. Ūkininkų protestai ritasi per visą Europą. Airija, Italija, Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Lietuva…
Vieną dieną šie ūkininkai bus priversti parduoti savo žemes stambiems investiciniams fondams ir tapti savo žemės nuomininkais. Suprantama – jei ponas leis.
Ir dar. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai užtikrina, kad dar sąlyginai galime valgyti pesticidais neužterštą produkciją. Paskutiniais duomenimis, Olandija (5,4 kg/ha) sunaudoja 6,75 kartus daugiau pesticidų nei Lietuva (0,8 kg/ha). Tik negalvokite, kad latifundijos nesinaudoja naujausiais „mokslo“ pasiekimais. Monsanto ir Bayer intensyviai dirba, kad jūs galėtumėte pavalgyti kaip galima pigiau.
P. S. Pateiktoje diagramoje matome žemės ūkio produkcija besiverčiančių ūkių skaičiaus mažėjimo tendenciją. Per 15 metų (2005-20202) iš rinkos pasitraukė 120 000 ūkių.
Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/…/zemes-ukis/bendroji-informacija
