Linas Karpavičius. Baltarusijos triumfas ir kiti geopolitiniai klimato atšilimo „paraparadoksai“

Dubajuje (JAE) tęsiasi eilinė tarptautinė konferencija, skirta pasaulio klimato atšilimo suvaldymui. „Baltarusijos triumfas!“ Būtent taip Baltarusijos valstybinės televizijos laidos vedėjas pristatė A. Lukašenkos pasirodymą minėtoje konferencijoje.

Reikia pripažinti, kad Lietuvos politika oficialios Baltarusijos atžvilgiu patyrė fiasko. Eilinį kartą Lukašenka sugebėjo išversti kailį ir prisitaikyti prie pasikeitusio pasaulinio geopolitinio „klimato“. Pasaulis dar kartą po savo sparnu priėmė savo „kalės vaiką“.

Juokingai atrodo Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos prezidentų nenoras kartu pozuoti bendroje nuotraukoje. (Stovėkite kitoje kadro pusėje). Manau, tai labiau Lenkijos užgaida. Ji nemažai pinigų sukišo į litvinizmo projektą ir dabar mato, kad viskas buvo veltui. Aliaksandrui Grigorjevičiui ir šį kartą pavyko išsisukti iš paspęstų spąstų.

Nepriimkite tai kaip kažkokios panegirikos diktatoriui – tai tik šaltas faktų konstatavimas.

Lukašenkai net buvo suteikta teisė pasakyti kalbą iš konferencijos tribūnos. Ši truko 8,5 minutės.

Lapkričio 30 dieną Dubajuje prasidėjęs COP28 viršūnių susitikimas truks dvi savaites, tačiau jau pirmoji viršūnių susitikimo diena buvo paženklinta skandalų virtine.

Pirma, susitikimo vieta buvo kritikuojama dar prieš jam prasidedant, nes Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) žinomi kaip viena didžiausių pasaulyje naftos eksportuotojų ir iš esmės beveik nesidomi žaliąja darbotvarke. „Lapė buvo paskirta vištidei vadovauti“, – sako kritikai apie 28-osios JT klimato konferencijos šeimininką. Dar pasipiktinimo audra kilo, kai JAE paskelbė, kad konferencijos prezidentas bus sultonas Al Džaberis, Abu Dabio nacionalinės naftos bendrovės generalinis direktorius.

Lapkričio 27 dieną BBC paskelbė tyrimą, kuriame COP28 prezidentas kaltinamas pasinaudojęs padėtimi sudarant naujas komercines sutartis su „Emirates Oil and Gas Company“.

Tiesiog plika akimi matomas trečiųjų šalių noras iš tokių konferencijų išmelžti kaip galima daugiau naudos sau ir nieko nedaryti dėl artėjančios, anot JTO generalinio sekretoriaus Antonio Gutjerešo, „visiškos katastrofos“.

Antrąjį skandalą, tiesiogiai paliečiantį susitikimo dalyvius, sukėlė Didžiosios Britanijos karalius Charlesas III, šalies premjeras Ričis Sunakas ir užsienio reikalų ministras Deividas Kameronas. Į susitikimą jie atskrido trimis privačiais lėktuvais ir tuo supykdė klimato aktyvistus. Gindamasi Didžiosios Britanijos valdžia teigė pasisakanti ne už skrydžių mažinimą ar uždraudimą, o už investicijas į „naujas ateities technologijas“.

Pati klimato konferencija prasidėjo tylos minute pagerbiant „Izraelio aukas Gazos ruože“, bet apie tai paskelbęs Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry nė žodeliu neužsiminė apie Hamas kovotojų išpuolio aukas Izraelio teritorijoje.

Dar vieną nedidelį skandalą sukėlė Irano delegacija, demonstratyviai pasitraukusi iš viršūnių susitikimo vos tik jam prasidėjus. Taip Irano pusės atstovai protestavo prieš Izraelio atstovų buvimą konferencijoje Dubajuje.

Toliau dar gražiau.

Gruodžio 2 dieną 22 šalys iš keturių žemynų priėmė deklaraciją dėl ketinimų trigubinti branduolinę energiją. Deklaracijoje siekiama pripažinti „pagrindinį branduolinės energijos vaidmenį“ iki 2050 metų sumažinant pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki nulio.

Deklaracija skelbia bendradarbiavimą siekiant iki 2050 m. patrigubinti pasaulinius branduolinės energijos pajėgumus, taip pat raginimą tarptautinėms finansų įstaigoms įtraukti branduolinę energiją į savo skolinimo politiką. Šalių, kurios tradiciškai priešinosi branduolinei energijai, pvz.: Vokietija ir Austrija, tarp pasirašiusiųjų nebuvo. Pareiškime taip pat neminima Kinija, kuri ir taip plečia atominių elektrinių tinklą. Remiantis žurnalo „Economist“ ataskaita Kinijoje statomos 22 atominės elektrinės ir kasmet tikimasi sulaukti 6–8 naujų. Tai reiškia, kad Kinija yra pasirengusi aplenkti JAV, kuri šiuo metu turi kiek daugiau nei 90 atominių elektrinių. Bet kuriuo atveju kitos šalys raginamos prisijungti prie deklaracijos, kurią pasirašė Jungtinė Karalystė, Vengrija, Kanada, Nyderlandai, JAE, Lenkija, JAV, Ukraina, Bulgarija, Gana, Moldova, Mongolija, Marokas, Rumunija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Prancūzija, Švedija, Pietų Korėja ir Japonija.

Dabar Šolcas turėtų nusišauti. Vokietija, uždariusi visas savo atomines elektrines, turės likti „ant ledo“?

Taip būna su visais, kurie bėga „klimato“ traukinio priešaky. Pasirodo, traukinio kelias turi kelias atšakas ir bėgantys traukinio priekyje neatspėjo „teisingos“ atšakos. Nubėgo ne ten ir per toli. Suprantama, kad paskui Vokietiją nubėgo ir mūsų homjaunuoliai. Nenoriu nieko prognozuoti, bet nenustebčiau, jei po kelerių metų tie patys „ekspertai“, kurie dar neseniai skelbė išvadas apie Astravo atominės elektrinės nesaugumą, pakeis plokštelę ir ims mus įtikinėti priešingai. Keistais laikais gyvename.

Jau parengus straipsnio tekstą pasirodė dar vienas pranešimas iš Dubajaus. (Ačiū Ž. Mauricui). Pasirodo numatytas specialus nuostolių ir žalos fondas, kuriame bus kaupiamos lėšos paimant jas iš labiausiai aplinką teršiančių šalių ir perduodant ja labiausiai nukentėjusioms. Atrodo viskas kaip ir teisinga? Bet neskubėkite su išvadomis.

Lėšų paėmimui tiek buvo prikurta išimčių, kad galutiniame variante pateikti skaičiai ne tik, kad stebina, bet ir šokiruoja.

Ekonomistas sako, „kad fondas veikiau yra skirtas perskirstyti Europos Sąjungos gyventojų lėšas (taip pat ir mūsų lietuvių), amžinai skurstančių šalių klestintiems autoritariniams režimams remti. Ne veltui sprendimą sukurti ši fondą jau pasveikino didžiausia pasaulio teršėja Kinija, o Rusija ir Iranas trina rankomis, kad ES resursai, kurie galėtų būti panaudoti demokratijų ir investicijų į atsinaujinančią energetiką rėmimui, bus naudojami nuskurdintų šalių autoritariniams režimams remti (tuo sudarant paskatas šiems autoritariniams režimams dar labiau skurdinti savo šalis tam, kad galėtų „iškaulyti“ dar daugiau pinigų iš ES)“.

Taigi, kas kiek mokės?

  1. Kinija – 0
  2. Indija – 0
  3. Rusija – 0
  4. Brazilija – 0
  5. Indonezija – 0
  6. Iranas – 0
  7. Meksika – 0
  8. Saudo Arabija – 0
  9. Japonija – 10 mln. USD
  10. Kanada – 16 mln. USD
  11. JAV – 17 mln. USD
  12. Jungtinė Karalystė – 50 mln. USD
  13. JAE – 100 mln. USD

Dėmesio, ES paskirta 470 mln. USD.

Kai tuo tarpu labiausiai planetą teršiančios šalys (eilės tvarka) yra šios: Kinija, JAV, Indija, ES, Rusija, Brazilija, Indonezija, Japonija, Iranas, Meksika, Saudo Arabija.

Suprantu, kad tai metinis įnašas. Fondo tikslas sukaupti apie 300 mlrd. USD. Todėl nesunku nuspėti, kad įmokos tik didės. Viso gero Europa.

Bent jau aš, to negaliu pavadinti kitaip, kaip karu prieš Europą.

5 6 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
12 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
12
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top