Kas vyksta JAV su valstybės skola, kaip tai veikia JAV biudžetą ir kuo tai gali atsirūgti mums ir visam pasauliui. Paprastais žodžiais analizuojame situaciją apie JAV valstybės skolą. Suprantama, kad vyšnaitė ant torto pačiame gale.
Pinigai JAV biudžete gali baigtis jau birželio 1 d. Iždo sekretorė Janet Yellen apie tai perspėjo ne kartą. Ji teigė, kad greitai nebeliks lėšų socialinėms išmokoms kaupti, sveikatos draudimo programų finansavimui ir kitoms išlaidoms. Tokiu atveju iždas taip pat negalės aptarnauti JAV vyriausybės skolos, tai yra mokėti palūkanų už JAV vyriausybės obligacijas jų turėtojams ir laiku išpirkti jas nominalia verte.
Kodėl JAV pritrūksta pinigų?
Situacija paradoksali: JAV, vienoje turtingiausių pasaulio valstybių, biudžete nėra pinigų. Tačiau viskas nėra taip paprasta. Faktas yra tas, kad nuo 2023 m. sausio Kongresas neleido vyriausybei didinti valstybės skolos. Tačiau skolintis Amerikos iždui labai reikia – JAV biudžetas yra deficitinis. Tai reiškia, kad vyriausybė išleidžia daugiau, nei gauna iš mokesčių ir rinkliavų. Pinigų trūkumas daugelį metų buvo pildomas leidžiant valstybės obligacijas, tai yra skolinantis rinkoje. Taigi, JAV nacionalinė skola kaupiasi ir nuolat didėja. Valstybė neturi problemų su pinigų pritraukimu: Amerikos skolos vertybinių popierių paklausa yra didelė.
Tuo pačiu metu JAV turi skolinimosi lubas. Skolos viršutinė riba yra teisiškai nustatyta bendros skolos sumos, kurią JAV vyriausybė gali pasiekti, riba. Paskutinį kartą ji buvo nustatyta 2021 metais ir siekė 31,4 trilijono USD. JAV nacionalinė skola šią ribą pasiekė 2023 metų sausį. Pati situacija nėra išskirtinė: paprastai Kongresas tiesiog patvirtina kitą limito padidinimą ir istorija tęsiasi.
Tačiau šį kartą sprendimas buvo atidėtas dėl demokratų ir respublikonų ginčų. Pirmieji, įskaitant prezidentą Joe Bideną ir iždo sekretorę Janet Yellen, ragina kongresmenus pakelti lubas be jokių sąlygų. Respublikonai mano, kad didinant valstybės skolos limitą turėtų būti mažinamos ir biudžeto išlaidos. J. Baidenas griežtai priešinasi: jis sakė vetuosiantis bet kokį taupymo planą.
JAV iždo nepaprastosios padėties priemonės
2023 metų sausio 19 dieną JAV valstybės skolai pasiekus 31,4 trilijono dolerių lubas, JAV iždas paskelbė apie skubių priemonių įvedimą: pavyzdžiui, buvo sustabdytos įmokos į valstybinius pensijų fondus. Tiesą sakant, dabar JAV iždas padengia biudžeto išlaidas iš einamųjų mokesčių pajamų ir likučių savo balanse. Balandžio pabaigoje, kaip rašo laikraštis „New York Times“, valstybė dar turėjo apie 300 mlrd. dolerių.
Kas yra JAV vyriausybės skola?
JAV nacionalinė skola yra suma, kurią federalinė vyriausybė skolinga kreditoriams. Be to, kreditoriais gali būti tiek privatūs asmenys, kaip Amerikos piliečiai ar užsienio investuotojai, tiek valstybės ir dideli fondai.
Nominaliąja verte JAV turi didžiausią nacionalinę skolą pasaulyje – 31,4 trilijono dolerių. Palyginimui, JK vyriausybės skola 2022 m. pabaigoje buvo daugiau nei 3 trilijonai USD, o Kinijos – apie 2,5 trilijono USD.
Tačiau pagal valstybės skolos ir BVP santykį Pietų Europos šalys ir Japonija aplenkia Ameriką. 2022 m. gruodžio mėn. šis skaičius siekė 123,4%.
Šalys, turinčios didžiausią valstybės skolą, % BVP (naujausiais turimais duomenimis):
Japonija – 256%;
Graikija – 192%;
Italija – 173 %;
JAV – 144 %;
Ispanija – 143 proc.
Šaltinis: https://data.oecd.org/gga/general-government-debt.htm
Kodėl JAV nacionalinė skola nuolat auga?
Jungtinės Valstijos skolinasi pinigų, kad sumažintų biudžeto deficitą. Vyriausybės išlaidos viršijo pajamas daugiau nei 20 metų. Paskutinį kartą JAV biudžetas buvo perteklinis 2001 m.
Ką JAV vyriausybė daro, kad sumažintų valstybės skolą?
Savaime valstybės skolos buvimas nerodo problemų šalies ekonomikoje tol, kol valdžia gali už tai sumokėti. Kol kas JAV tai nesudarė jokių sunkumų. Tačiau valstybės skolos aptarnavimas pamažu tampa rimta biudžeto išlaidų dalimi. 2022 metais JAV vyriausybės obligacijų turėtojams buvo sumokėtos 475 mlrd. Tai sudarė 8,1 procento viso biudžeto išlaidų. 2023 metais ši suma gali išaugti iki 700 mlrd.
Joe Bidenas sakė, kad per pastaruosius dvejus metus jis jau sumažino biudžeto deficitą 1,7 trilijono dolerių ir toliau dirbs šia kryptimi. Tačiau apie perteklinį biudžetą kol kas nekalbama.
JAV valstybės skolos struktūra
Valdžia gali skolintis pinigų įvairiais būdais. Tačiau dažniausiai kalbame apie vyriausybės obligacijų išleidimą. Obligacijas išleidžia JAV iždo departamentas.
JAV iždo obligacijos yra skirtingų tipų, atsižvelgiant į terminą ir išperkamųjų mokėjimų apskaičiavimo būdą. Trumpiausi popieriai (vekseliai) tiražuojami keturias savaites, ilgiausi – 30 metų.
JAV nacionalinė skola susideda iš dviejų dalių: vidaus valstybės (intagovernment holdings) ir viešos (public debt). Jų dydis 2023 m. sausio mėn. siekė atitinkamai 6,9 trilijono ir 31,4 trilijono dolerių. Kongresas riboja valstybės viešos skolos dydį.
Vidaus skola. Įvairios JAV vyriausybinės agentūros, pavyzdžiui, valstybiniai pensijų fondai, investuoja nepanaudotus pinigus į iždo obligacijas. Taigi, jie taip pat yra JAV vyriausybės skolos turėtojai.
Vieša skola. Tai vertybiniai popieriai, kurie priklauso fiziniams asmenims, korporacijoms, investiciniams fondams, taip pat užsienio valstybėms. Didelę visų iždo obligacijų dalį turi JAV Federalinis rezervų bankas. Tačiau taip buvo ne visada: FRB pradėjo supirkti iždo obligacijas 2008 m., kai reikėjo likviduoti krizės pasekmes.
Užsienio šalys turi 7,4 trilijono USD vertės JAV obligacijų, ty apie 23% visos JAV vyriausybės skolos. Didžiausi kreditoriai yra Japonija ir Kinija.
Didžiausi JAV vyriausybės iždo oblikacijų turėtojai, 2023 m. sausio mėn. (mlrd. USD):
Japonija – 1104;
Kinija – 859;
Didžioji Britanija – 668;
Belgija – 331;
Liuksemburgas – 318;
Šaltinis: https://ticdata.treasury.gov/Publish/mfh.txt
Rusija taip pat laikė pinigus Amerikos iždo popieriuose. Rusijos investicijos į JAV valstybės skolą maksimumą pasiekė 2010 metų spalį – 176,3 milijardo JAV dolerių. Įvedus Vakarų sankcijas ši apimtis ėmė mažėti ir 2022 metų rudenį siekė apie 2 mlrd. JAV dolerių.
JAV skolos lubos
JAV skolos lubos yra didžiausias įstatymų nustatytas valstybės skolos lygis. Pirmą kartą skolos riba buvo nustatyta 1939 metais ir ji siekė 45 mlrd. USD. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos lubos buvo padidintos daugiau nei 100 kartų.
Nors skolos lubų kėlimas Kongrese buvo įprastas įvykis, pastaraisiais metais šį procesą lydėjo aršios politinės diskusijos. Blogiausia situacija susiklostė 2011 m. Tada dėl delsimo buvo sutikęs valstybės tarnybų darbas ir pirmą kartą istorijoje buvo sumažintas šalies ilgalaikio skolinimosi reitingas.
Kas nutiks, jei JAV nevykdys įsipareigojimų?
Įsipareigojimų nevykdymas – tai valstybės įsipareigojimų išmokant skolas ir palūkanas už jas, nevykdymas. Bet verta atskirti realų įsipareigojimų nevykdymą, kai valdžia neturi pinigų atsiskaityti su kreditoriais, ir techninį įsipareigojimų neįvykdymą, kai lėšų yra, bet kyla problemų dėl jų pervedimo. Jei JAV ir gresia įsipareigojimų nevykdymas, tai tik techninis.
Bet pasvarstykime ir blogiausią scenarijų, kurio tikimybei duočiau ne daugiau nei kokį 1 procentą. Suprantama tik šiam kartui. Su kiekvienu nauju skolos kėlimu, tikimybę didinčiau.
Šiandieninis pasaulis kaip niekada neramus. Sugriuvus pasaulinei finansų sistemai, kurios pagrindinis ramstis ir yra JAV finansų sistema ir JAV doleris, pasekmes pajustume visi. Staiga nuvertėtų visas turtas. Net sunku įsivaizduoti kaip viskas pasikeistų. Bet kokiam turtui įvertinti reikalingas visų pripažintas ekvivalentas. Šiandien tai yra pagrindinės pasaulio valiutos ir nusistovėjęs kursas tarp jų. Visas jas jungianti grandis yra JAV doleris.
Gerai pamenu tėčio pasakojimus apie tremtį. Vienu metu tremtyje vertės mato ekvivalentu buvo….. kibiras bulvių. Nes nebuvo kitos, tvirtesnės „valiutos“. Gerai pamename 9-tą dešimtmetį kai tvirčiausia „valiuta“ buvo degtinės butelis. Arba iš karto po nepriklausomybės paskelbimo, kai kurį laiką geriausia „valiuta“ buvo įvairios buities prekės. Jomis net algas išmokėdavo. Manau niekam nepatiktų jei staiga turtas taptų vertinamas bulvių maišais, degtinės buteliais ar cemento pakais. Įsivyrautų chaosas ir neaiškumas dėl rytdienos. Ekonomika sustotų. Tačiau….
Negalvokime, kad šiandien tai visiškai neįmanoma. Visi šiandien matome beprecedentinius pokyčius pasaulio tautų gyvenime, beprotiškus komunistinius eksperimentus su žmonėmis, siekiant priversti juos pakeisti gyvenimo įpročius ir būda. Pasitelkiant išgalvotą „klimato kaitos“ grėsmę, iškreipiant asmens laisvės idealus, tyčiojantis iš demokratijos ir nacionalinių valstybių, bandoma priversti žmones priimti naująją pasaulio tvarką. Kaip palaužti žmonių pasipriešinimą? Galimi tik du scenarijai.
Pirmas – kerzo batai, ginklas įremtas į krūtinę ir brutali prievarta. Manau to tikrai neatsitiks, nes žmonės visada prievartai priešinasi.
Antras – gelbėjimo scenarijus. Kada žmonija „gelbėjama” nuo pavojingų ligų, chaoso, krizių, nepriteklių ir bado. Kitaip sakant, jei norite, kad žmonės priimtų tai ko geruoju nepriima, sudarykite tokias sąlygas, kad tai atrodytų kaip išgelbėjimas. Problemų išvargintas, nuskurdintas ir badaujantis žmogus sutiks su viskuo. Nes svarbiausias žmogaus instinktas yra savisaugos instinktas.
Taigi, chaosas gali būti ir naudingas.