Vankuveris iš dalies legalizavo heroiną ir kokainą. Valdžia mano, kad tai padės žmonėms, turintiems priklausomybę nuo narkotikų.
Kanados Britų Kolumbijos provincija, esanti šalies pietvakariuose, įteisino kai kurių stipriųjų narkotikų nedidelių dozių laikymą asmeniniam naudojimui.
Trejus metus – iki 2026 m. sausio 31 d. – Britų Kolumbijos policija nebaus už opioidų (pavyzdžiui, heroino, morfino ir fentanilio), kokaino, metamfetamino laikymą tiems, kurie neviršija daugiau nei 2 ,5 gramo šių medžiagų. Narkotikai net nebus konfiskuoti. Vietoj to, asmeniui bus pasakyta, kur jis gali gauti pagalbą, kad įveiktų savo priklausomybę. Tačiau dekriminalizacija nereiškia legalizavimo (kol kas?): Kanadoje vis dar draudžiama turėti daugiau nei 2,5 gramo arba parduoti stipriuosius narkotikus.
Kanadoje, kur marihuana buvo legalizuota prieš penkerius metus, jau seniai diskutuojama apie mažų stipriųjų narkotikų dozių dekriminalizavimą.
JAV Oregono valstija panašų eksperimentą pradėjo 2020 metais – ir kol kas jį vargu ar galima pavadinti sėkmingu. Oregone radus pas žmones nedidelį kiekį stipriųjų narkotikų, gresia didžiausia 100 USD bauda, tačiau juos nuo baudos mokėjimo galima atleisti, jei asmuo paskambins priklausomybės nuo narkotikų karštąja linija.
Pirmaisiais metais po dekriminalizavimo policija užfiksavo apie du tūkstančius disponavimo stipriaisiais narkotikais atvejų, tačiau tik 92 iš juos aptiktų paskambino pasitikėjimo telefonu ir tik 19 paprašė tolesnės pagalbos.
2003 m. Vankuveryje buvo atidaryta pirmoji Šiaurės Amerikoje vadinamoji prižiūrima injekcijos vieta. Ten žmonės, turintys priklausomybę nuo narkotikų, galėjo susileisti dozę prižiūrint sveikatos priežiūros darbuotojams ir gauti medicininę priežiūrą, bet ne įsigyti kvaišalų.
Kanados vyriausybė paskelbė, kad Vankuveryje atliktas 10 metų „kontroliuojamo narkomanų vartojimo“ eksperimentas yra sėkmingas. Dabar centrai, kuriuose žmonės, prižiūrimi gydytojų, švirkščia narkotikus į veną, atsiras kituose Kanados miestuose (video).
Eksperimento esmė buvo tokia. Medicinos centro patalpose narkomanas yra aprūpinamas nemokamais švirkštais, adatomis, turniketais, steriliais kompresais ir kitais narkomano gyvenimą palengvinančiais „aksesuarais“. Tame pačiame centre narkomanas, prižiūrimas gydytojų, galėjo paruošti heroino tirpalą ir pats susileisti. Medikas netgi galėjo padėti surasti veną ir gydyti pūlinius bei kitas žaizdas. Vietoje buvo suteikta galimybė nemokamai atlikti tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju. (Tačiau lankytojas turi atsinešti savo narkotikų.)
Šį projektą šiandien palaiko 76 proc. Vankuverio gyventojų ir 63 proc. žmonių visoje Kanadoje. Dabar Kanados vyriausybė artimiausiais metais planuoja atidaryti panašius centrus Monrealyje, Toronte ir Otavoje.
O dabar kaip Kanados (ir ne tik) sveikatos apsaugos sistema iš sveiko žmogaus jus gali padaryti narkomanu.
Žmogus turintis sveikatos draudimą susilaužo koją. Kadangi medicinos paslaugos Kanadoje yra brangios, sveikatos apsaugos įstaiga visais įmanomais būdais stengiasi kuo greičiau žmogų išgydyti ir pastatyti jį ant kojų.
Taip ir nutiko vienam studentui, kuris turėdamas visapusišką sveikatos draudimą susilaužė koją ir per 8 dienas buvo „išgydytas“ ir išrašytas namo. Jo gydymas draudimo bendrovei atsiėjo 27 000 CAD.
Štai čia ir prasideda įdomumai. Antrą dieną po operacijos jūs jau stojatės ant kojų, trečią jau vaikštote, aštuntą važiuojate namo.
Opiatų skausmą malšinančių vaistų stebuklai! Siekiant tokio sveikimo greičio, jam buvo duotas neblogas kiekis opiatų skystu pavidalu (lašelinės pagalba jis gaudavau kas 4 valandas naujas talpas nuskausminamųjų, kurių bendra lašinimo trukmė buvo apie 20-28 val.). Per 3 dienas buvo suvartota tabletėmis apie 20 mg hidromorfono (pusiau sintetinė morfino versija tabletėmis), kad galėtų užmigti ir atsistoti bei judėti su vaikštyne.
Su nuskausminamųjų sukeltu šalutiniu poveikiu kova prasideda vėliau. Šis vyrukas nutarė nebetęsti nuskausminamųjų kurso ir išmesti tablečių likutį. Bendras vartotų nuskausminamųjų terminas 4 dienos. Kai atsisakė opiatų (antrą pusę buvimo ligoninėje) jam prasidėjo panikos priepuoliai, negalėjo miegoti ilgiau nei 2 valandas, stiprus prakaitavimas miego metu, klaustrofobija, paranoja periodiškai pereinanti į isteriją ir negalėjimas užmigti be ledo. Tik praėjus savaitei po to, kai atsisakė šių šiukšlių, pajuto palengvėjimą.
Taigi, po operacijos, norint sėkmingai pasveikti pagal Kanados standartus, reikia dviejų privalomų dalykų – opiatų anestezijos ir kraują skystinančių preparatų. Vaistas nuo kraujo krešėjimo kainavo 97 CAD ir draudimas nekompensavo nė cento, o hidromorfono tablečių buteliuką su 40 tablečių (gerkite kiek norite nuo 1 iki 4 tablečių priklausomai nuo skausmo stiprumo ) kainavo 16 dolerių, iš kurių 13 padengė draudimas!
Tablečių pakuotėje yra didelis lapas su krūva įspėjimų ir visko, kas susiję su opioidais. Daugelis kanadiečių, kurie nėra patekę į ligonines, buvo pasibaisėję tuo, ką gali žmogus gauti ligoninėje, kad tik greitai būtų pastatytas ant kojų. Daugelis nežino apie nemokamas dozes ir kokius kiekius jie gali skirti pacientams po lūžio. Bet kokiu būdu ligoninei ir draudimo bendrovei „gydymas“ nuskausminamaisiais labai apsimoka.
Todėl, jei jus stebina narkomanų skaičius didžiųjų JAV ir Kanados miestų centruose, greičiausiai tai yra žemo skausmo slenksčio ir didžiulio opiatų kiekio aukos. Dabar jie bando su tuo kovoti, JAV ir Kanados valdžia iš dalies jau pripažįsta opioidų krizę savo šalyse, bet neatrodo, kad problemą galima taip lengvai išspręsti.