Linas Karpavičius. Kas išlaisvins išlaisvintą moterį?

Suprantu, kad galiu likti nesuprastas ir apspjaudytas. Moterų tema yra slidi. Apie moteris arba gerai arba nieko. Silpnosios lyties pasmerkimas gali sugriauti vyro gyvenimą, nes moterų nuomonė apie jį, jam yra labai svarbi. Tačiau turiu tai pasakyti, nes moterys mano gyvenime užėmė labai svarbią vietą. Pačią svarbiausią. Turiu apginti Moterį, nes kažkas turi prisiimti berniuko rolę ir pasakyti, kad karalius yra nuogas. Kažkas turi pasakyti, kad taip praeityje garbinamas moters skaistumas buvo iškeistas į seksualinę vergovę.

Kovo 8-a, tai diena, kurią švenčia viso pasaulio „išlaisvintos“ moterys. Pasvarstykime nuo ko buvo „išlaisvintos“ moterys.

Feminisčių judėjimo aktyvistės turi ilgą sąrašą „laimėjimų“, kuriuos per paskutinius 100 metų laimėjo moterys. O viskas prasidėjo nuo nekalto dalyko – kelnių. Tai pirmoji feminizmo pergalė. Nieko neturiu prieš kelnėmis dėvinčia moterį, bet galiu pasakyti tik tiek, kad kai horizonte pamatau sijonuką ar suknelę dėvinčia moterį aš ieškau veidrodžio, nužiūriu savo batus ir pasitempiu. Kodėl? Spręskite pačios. Ir spręskite pačios ar tuo jūs laimėjote ar pralaimėjote.

Einame toliau. Per amžius susidėliojo atsakomybės našta, kuria dalinosi vyrai su moterimis. Suprantama, kad kiekvienas save gerbiantis ir mylintis savo moterį vyras, didesnę ir sunkesnę dalį atsakomybės namuose, prisiima ant savo pečių. Taip natūraliai susiklostė, kad moteris, būdama fiziškai silpnesnė rūpinosi lengviau pakeliamais, jai tenkančiais namų ruošos rūpesčiais. Feminizmas „išlaisvino“ moterį nuo lengvesnių rūpesčių ir padalino darbus po lygiai. Moteris, dabar priversta taip pat „arti“ darbe, kad šeima galėtų išsilaikyti. Sakykite, kam reikalingas toks išlaisvinimas, jei žmogus iš karto apkraunamas darbu ir atsakomybe. Iš to laimėjo tik vyrai, kurie dabar daugiau laiko gali skirti televizoriui, varžyboms, lažyboms, žvejybai ir kitiems hobiams.

Pamenu savo kaimą. Vasaros darbuose aš truputį net pavydėjau moterims. Kol mes kraudavome šieną į priekabą, vėliau iškraudavome kieme, toliau perkraudavome į daržinę, moterys aplinkui sukinėdavosi su grėbliukais ir atlikdavo grynai pagalbinius darbus. Jos net nesuprakaituodavo, kai mes buvome šlapi nuo prakaito, aplipę šieno stagarais ir dulkėmis, kurios lįsdavo į burną, ausis ir nosį. Jei pamatydavai pievoje moterį kraunančią šieną su šakėmis žinojome, kad jos vyras matomai tuo metu kažkur voliojasi girtas.

XIX amžiuje (ir anksčiau) diduomenės, inteligentijos ir kitos prakutusios visuomenės tarpe galiojo paprotys. Įėjus į kambarį merginai ar moteriai visi vyrai atsistodavo. Tai vyrų pagarbos ženklas savo garbę tausojančiai priešingai lyčiai. Moters garbė buvo priešingybė purvinam, kruvinam ir gašliam vyrui. Vyras tokios moters glėbyje rasdavo paguodą ir šilumą. Karys, savo kruviną sielą ir dvasines žaizdas gydydavo taurios moters aplinkoje. Ir pasveikdavo, nes turėjo idealą ir mūzą į kurią galėjo atsiremti. Bučiuoti ranka priešingai lyčiai, nulenkiant vyrišką galvą, reiškė kuo didžiausią pagarbą moterims išsaugojusioms garbę. Vyrui nebuvo gėda nulenkti galvą prieš moterišką garbę. Suprantama tos pagarbos vertai asmenybei. Todėl vyrui, moteris buvo sudievinta būtybė, kuri leisdavo pamiršti žiaurią gyvenimo realybę. Šiandien moteris yra „išlaisvinta“ nuo tokios garbės. Ir kas baisiausia, pati moteris tuo džiaugiasi ir didžiuojasi. Kaip buvo lengva juodą paversti balta.

Net mano vaikystėje dar buvo prisilaikoma tam tikro etiketo, rodančio pagarbą silpnajai lyčiai. Užleisti vietą autobuse, atidaryti duris, praleisti pirmiau savęs, paduoti ranką, patarnauti, padėti, pagelbėti, apginti, užstoti, gerbti…….ir t.t. ir t.t.

Moters „išlaisvinimui“ ideologinius pamatus padėjo dar Č. Darvinas, K. Marksas ir F. Engelsas. Jie pasiūlė naują kryptį žmonijai ir žmonija ja eina. Lūžis buvo pasiektas po garsiosios 1968 metų seksualinės revoliucijos, kurios išdavoje moterišką seksualumą demonstruoti viešai, tapo priimtina. Nuo to laiko nenumaldomai moters gyvenime, vis ilgėjantis laikas skiriamas nagų lakavimui, palaipsniui trumpina laiką skiriamą knygų skaitymui. Tai procesai lėti ir sunkiai pastebimi, dažnai apimantys keletą kartų, bet neišvengiamai judantys viena kryptimi. Moteris iš Moters tampa patele.

Svarbiausiu XX amžiaus tikslu, norėdami visiškai pakeisti visuomenės modelį, mano manymu, pasaulio architektai iškėlė sau, moters ištvirkinimą. Tačiau norint ją ištvirkinti pirmiausiai ją reikia išlaisvinti iš praeities „prietarų“. Pasakyta – padaryta. Norint negrįžtamai ištvirkinti moterį būtina pašalinti nėštumo baimę. O tam tarnauja „saugaus sekso“ propagavimas, „šeimos planavimo“ doktrina, sterilizavimo propaganda, visos apsisaugojimo priemonės ir suprantama, kad abortų humanizavimas, legalizavimas ir prieinamumas. Visa ko viršūnė – medikamentinis abortas. Žudyti dar niekada nebuvo taip paprasta. Tai pasiekus, toliau jau tik propagandos reikalas. Save gerbiančiuose portaluose peržvelgiu antraštes „Oralinis seksas jam: kaip suteikti nepamirštamus pojūčius vyrui“, „Analinis seksas: ką reikia žinoti ir kaip pasiruošti pirmam kartui?“, „Atvirumas pribloškė tūkstančius: moteris dalinasi vyru su savo mama“ , „Vyras gyvena su aštuoniomis žmonomis: miega su jomis pagal tvarkaraštį“.

Moteris paverčiama lėle, kurios paskirtis eiti per vyrų rankas. Tikslas ne pati moteris, tikslas vyrai, kurių „išlaisvintiems“ instinktams turi nepritrūkti patelių ir būtų užtikrinta jų kaita. Tokie vyrai jau nebesidomės nei valstybės, nei šeimos reikalais. Jie jau apimti išlaisvintų instinktų patenkinimo rūpesčiais. Su tokia visuomene (jei dar galima būtų tai pavadinti ją visuomene), gali daryti ką tik nori.

Grįžkime prie moterų. To pasekme galime laikyti sumažėjusius santuokų skaičius. Jei santuoka bus neįdomi moterims, tai ji tuo labiau neįdomi vyrams. Gyvenimas be santuokos yra kaip niekad patogus vyrui. Tokiu būdu vyras gali sau leisti keisti moteris iki mirties. Žinant, kad moters reprodukcinis amžius yra apie 30 metų, moteris atsiduria nelygiavertėje padėtyje. Su metais, tiksint jos biologiniam laikrodžiui, jos „akcijos krenta“. Kitaip ir negali būti tokioje iškreiptų santykių visuomenėje. Todėl reikia visuomenę pripratinti gyventi be vaikų, moterims pasiūlyti krūvą plastinių operacijų ir kitų kūną žalojančių priemonių. Ir visą tai, kad įtikti patelių ieškantiems vyrams. Tokiu atveju padėtis šiek tiek išsilygina, bet tikros lygybės pasiekti neįmanoma, nes….Nes vyro galimybės turėti vyresniame amžiuje partnerę yra vis tiek didesnės. Ir visa tai vietoje ankstesnių visuomenėje priimtų normų kaip pagarbos mergaitei, žmonai, močiutei….Mergaitei už skaistumą, žmonai už ištikimybę ir padovanotus vaikus, močiutei už sugyvenimą, nueitą garbingą kelią ir išmintį. Reikia suprasti, kad pagarba Močiutei, be ankstesnių dviejų etapų, mergaitės ir žmonos, neįmanoma.

Tai yra ne kitaip, kaip sąmokslas prieš moteris. Taip vyrai keisdami gyvenimo partneres laimi visada. Nors praranda ir jie. Tik jie suvokia tai vėliau, kai juos palieka paskutinė jų partnerė. Tokioje sistemoje moteris pralaimi nepalyginamai daugiau. Nesusiklosčius santykiams su vienu partneriu, po kelių metų, mergina vėl lipa ant to paties grėblio. Ir vėl tikisi rimtų santykių, tik šį kartą siela jau randuota ir atsiveria sunkiau. Saugosi, kad nenudegtų. Vadinasi vėl santykiai užprogramuoti galimam žlugimui. Po kelių metų, kada mergina tikisi, kad santykiai peraugs į šeimą ir pati pradeda „piršlybų“ procesą, jos pakeleivis vieną dieną dingsta. Jo motyvas aiškus. Jo moto yra tas, kad jūs abu esate lygūs ir laisvi žmonės. Taip buvo tartasi. Jei vyras manytų, kad mergina yra silpnesnė ir jis turi prisiimti už ją atsakomybę, būtų kitaip. Tokia lygybė moterį pastato į nelygiavertę padėti ir verčia eiti per vyrų rankas. Taip moteris išdalina savo sielą ir kūną, ir gyvenimo saulėlydį pasitinka tuščia siela ir akistatoje su beprasmybe. Jos buvusieji tuo metu turi jau žymiai jaunesnes partneres, kurios dar nežino, kad yra tik to paties kelio į niekur pradžioje.

Moteris yra pasirengusi aukojimuisi, motinystei. Moteris yra sutverta šeimai. Ji atiduos viską gyvenime dėl savo šeimos. Gins ją ne mažiau nei jos vyras, gal net labiau. Bet jei ji bus nuo to „išlaisvinta“, sugrius visa mums pažįstama sugyvenimo sistema. Būtent dabar tą virsmą ir stebime. Šalia mūsų atsiranda kito tipo žmonės, su kuriais mes nebesusikalbame. Formuojasi du žmonių porūšiai, kurie pasmerkti konfrontacijai ir nesusitarimui. Nes abu porūšiai diametraliai skirtingi. Nugalės tas, kurio moterys bus stipresnės.

Foto asociatyvinė.

5 10 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
16 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
16
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top