Mūsų vaikais pasirūpins Gyvenimo įgūdžių programa, o štai ką daryti su tais, kurie jos neišėjo, o ypač su merginomis?
Ne bėda – nusimesti paskutinius padorumo drabužius padės įvairios „tverko“ mokytojos, kurių paskirtis ir yra išlaisvinti moters seksualumą. Kitaip sakant, sprendžiama problema, kaip kuklias merginas paversti k…mis, kurių laukia apsiseilėjusių ir spuoguotų jaunuolių minia.
Naujoji gender ideologija neturėtų pasisekimo, jei nebūtų iš moralės varžtų „išlaisvintos“ moters. Suprantama, kad ateinančia karta pasirūpins GĮP, o štai bėdelė su dabartinėmis kukliomis ir padoriomis moterimis.
Jie nenori ieškoti kitos pusės naudodami seksualinius dirgiklius žadinančius pigius triukus. Jie padorūs, išsilavinę, intelektualūs… tačiau vieniši.
Bėda tikrai yra. Ir pačiam tenka matyti, kaip šeimos, užauginusios padorius jaunuolius ir merginas, išleidžia juos dorus į jau pasikeitusį pasaulį, kuriame šie jaučiasi svetimi ir neįvertinti. Jie nenori ieškoti kitos pusės naudodami seksualinius dirgiklius žadinančius pigius triukus. Jie padorūs, išsilavinę, intelektualūs… tačiau vieniši.
Pripažinkime, kad šiandien lengviausias kelias jaunam žmogui (ypač merginai) susirasti antrąją pusę – tai puikiai įvaldytas „kabinimo“ menas vartant ir kraipant ne tik akis ir galvą, bet ir kitas kūno vietas ir siunčiant priešingai lyčiai aiškius pasirengimo poravimuisi signalus. Todėl merginos ir jaunuoliai iš padorių šeimų ilgai klajoja po šį jiems svetimą pasaulį, kol galų gale būna priversti arba paklūsti šio seksualizuoto pasaulio taisyklėms ir tapti daiktu, kuriuo naudosis kas netingi, arba likti vienišam, ar vienišai.
Štai čia ir praverčia vadinamosios „tverko“ mokytojos. Šokio „mokytoja“ nori, kad merginos šiame šokyje įžvelgtų aristokratiją. Hm… Šiame šokyje galėčiau įžvelgti tik gyvuliukų fermos gyvenimo epizodą iš ritualinio šokio prieš lytinę sueitį, ir nieko daugiau.
Šokio „mokytoja“ nesikuklindama šiam „šokiui“ prilipdo ir kultūros terminą, vadindama jį „tverko kultūra“. Dabar viskas tampa aiškiau. Tai štai kas turi pakeisti mums įprastą kultūrą – meną, dailę, poeziją, šokį, muziką… Kitaip sakant, gašlus su…nės judinimas.
„Mokytoja“ giriasi, kad ji „veda ne tik „tverko“ pamokas, bet ir organizuoja renginius, kuria choreografiją šokėjams ir pati šoka įvairiuose projektuose bei pasirodymuose kartu su tokiais Lietuvos talentais kaip Asmik Grigorian, Vaidas Baumila, Jessica Shy, Monique, Kristina Radžiukynaitė ir kt.
O varge… Belieka sulaukti pasirodymo su Nacionaliniu simfoniniu orkestru.
„Mokytoja“ prisipažįsta, kad tiki „tverko kultūra“, kuri jai atnešė „laisvę, pasitikėjimą savimi ir meilę savo kūnui“. Toliau tęsia, kad norinti padėti „merginoms atrasti save, savo moteriškumą ir seksualumą. Tai – apie kultūrą, bendruomenę, palaikymą, gražų judesį. Noriu, kad žmonės šiame šokyje pagaliau pamatytų aristokratiją ir meną“.
Nežinau, ką šiame šokyje mato kiti, bet aš jame matau bandymą uždarų erdvių (striptizo klubų ir pan.) kultūrą įvesti į visuomenės sąmonę ir per tam tikrą laiką juo pakeisti tai, ką mes įsivaizduojame kaip šokį. Panašiai kaip humoro kultūra buvo sudarkyta šurajevščinos ir į jį panašių artistų, taip šokis bus nužemintas iki… na, patys suprantate iki ko.
Nesu kažkoks šventeiva ir neraginu užsiimti raganų medžiokle ar draudimais. Jei yra norinčių užsiimti tokia „chaltūra“, oi atsiprašau „kultūra“ – prašom. Bet reklamuoti tai, kaip tai daro padorus (?) tinklalapis, man yra – nepabijokim to žodžio – žemiau „plintuso“.
Tas ir liūdniausia, kad masinės informavimo priemonės, kurios turėtų jausti moralinę atsakomybę prieš visuomenę, pastaruoju metu lyg būdamos laukinio kapitalizmo ir pašėlusio 9-ojo dešimtmečio dvasios nusirita iki „20 kapeikų“ laikraštėlio lygio, o gal net ir žemiau, tokį informacinį surogatą pateikdamos visuomenei ir taip jį jaunimo akyse legitimizuodamos.
Ištrauka iš „tverko kultūros“ šokio.