Taip, aš valgiau kirmėles. Gal prieš 8 metus sūnus parvežė iš Tailando. Bet tai egzotika, o egzotika negali tapti kasdieniniu maistu. Net ir tuose kraštuose, kur tai valgoma, jos nėra pagrindinis žmonių maistas. Tai maisto kryptis daugiau skirta turistams ir aštrių pojūčių mėgėjams.
————————————————————————–
Gal prieš metus, o gal ir daugiau dalinausi filmuota vieno TV kanalo žinių ištrauka apie svirplius ir kirmėles. Apie ateities maistą. Pranešėja rimta veido išraišką dėstė TV diktoriui visus tokio maisto privalumus. Diktorius pritariamai linkčiojo. Laida dvelkė „moksliškumu”. Buvo pateikiama eilė skaičių ir įrodymu kodėl žmonijai verta savo mitybos racione padaryti kardinalų posūkį link tokio maisto.
Ir tikrai. Tokio maisto šalininkų ratas sparčiai auga. Man kartais atrodo, kad televizijos pagalba šiandien galima visuomenei įteigti pačias beprotiškiausias idėjas. Žmonės pasirengę aklai klausyti ir tikėti „mokslu” besąlygiškai. Kas toliau? Jei per televiziją rimtu veidu kas nors praneš, kad valgyti ekskrementus yra gerai ir „mokslas” tai įrodys? Valgysime?
Tada tai kėlė juoką. Daugumai mūsų atrodė, kad mūsų neįmanoma priversti valgyti tą brudą. Bet viskas daug sudėtingiau. Čia kaip tame anekdote, kuriame paskelbiamos dvi žinios – viena bloga, kita gera. Bloga, kad nuo šiol visi valgysime š……, gera, kad maisto bus daug.
Girdžiu žodžius – nepriversit….Niekas ir nevers. Nebūtina naudoti prievartą, reikia tik eliminuoti pasirinkimo galimybę. Paprasčiau nei paprasta. Badas ne brolis, sako tautos išmintis. Valgysime tai ką duos.
Maisto kokybė prekybos centruose sparčiai prastėja. Gero maisto yra, bet jis tokiu pačiu tempu brangsta. Žmogus net to nenorėdamas linksta link pigesnio maisto. Toks išgyvenimo algoritmas. Taip sudėliota mūsų loginio mąstymo grandinė.
Tai neišvengiami procesai, kurie yra dirbtinai reguliuojami mažinant konkurencingumą ir tradicinio maisto gamybos apimtis. Vieną dieną natūralaus pieno litras bus tris kartus brangesnis už migdolų, sojų ar svirplių „pieną”.
Iš TV ekranų žymūs ekonomistai aiškins apie rinkos tendencijas ir žmonių savarankiškus pasirinkimus. Sakys, kad „žmonės patys taip nusprendė”, „pasirinkimus lėmė ekonominė logika, racionalus mąstymas ir sveikas protas”.
Lietuva, kažkada buvęs stiprus kokybiškos žemės ūkio produkcijos gamintojas ir prieškariu su danais konkuravęs dėl sviesto Nr.1 Europoje vardo, šiandien neapsirūpina savo poreikiams nei kiauliena, nei vištiena. Kas vyksta su pieno ūkiais stebime dabar. Tai aiškinama tendencijomis pasaulinėje pieno rinkoje. Galiu lažintis, kad pandemijos metu vyriausybė taip gausiai rėmusi verslą didžiulėmis išmokomis, pieno sektoriaus šiandien negelbės. Skęstančiųjų gelbėjimosi reikalas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Šio nuosmukio metu užsidarę pieno ūkiai jau niekada neatsikurs. Grįžti į rinką pieno gamintojui tokiomis sąlygomis, kokios šiai veiklai sudaromos, yra neįmanoma. Lietuvos gyvulininkystės sektorius nematoma ranka griaunamas. Tiesiog griaunamas nesuteikiant jokios jam pagalbos.
Svarbu pastebėti tai, kad tyli net konkurencijos tarnyba, kai visi pieno perdirbėjai vienu metu paskelbia apie pieno supirkimo kainų mažinimą. Vualia. Jokių monopolinių susitarimų čia nėra? O gal dar galvoja kaip čia pasielgti? Matomai dar nurodymų iš „centro komiteto” negavo. Ir negaus. Kaip sakoma nėra tam „politinės valios”.
Reikia pasakyti, kad ir ūkininkai turi prisiimti dalį atsakomybės. Brangieji, šiais laikais, jei neturi plano „B”, tave valgys visi kas netingi. Nežinau ką turėjo būti pasirengę tokiam atvejui pieno gamintojai, man sunku spręsti nesant gamintoju, bet bent jau būti apsirūpinus nors paprasčiausios įranga gaminti sviestui ar kitam pieno produktui, reikėjo. Pieno išpylimas tai lazda su dviem galais. Ir tai ne pirma banga, kada yra ūkiai pastatomi prie sunaikinimo ribos. Tik šis kartas gali būti paskutinis.
O kaip su mėsa? Mes valgysime mėsą, bet ne kirmėles, sakys tūlas pilietis. O štai tie, kurie mums ruošią šią „naujovę” – jie turi planą „B”. Mėsa gali dingti nuo prekystalių greičiau net nei pienas.
Sausio 31 dieną „Ūkininko patarėjas” paskelbia net du straipsnius. Pirmas apie paukščių gripo grėsmę, antras apie afrikinį kiaulių marą. Fiksuotas paukščių gripo protrūkis Rumunijoje. Su komjaunuolišku entuziazmu pranešama, kad 213 000 paukščių bus sunaikinta. Penkiuose vištų ir kalakutų paukštynuose jau vykdomas paukščių naikinimas ir į židinio zoną patenka dar 17 paukštynų, 2 skerdyklos, bei inkubatorius. Naikinimo vajus įsisuka. Konstatuojama, kad Europai didėja šio viruso spaudimas: komerciniuose paukštininkystės ūkiuose Lenkijoje užfiksuoti 32, Prancūzijoje – 27, Čekijoje – 11, Vokietijoje – 7 paukščių gripo protrūkiai.
Anot antro straipsnio, afrikinis kiaulių maras vėl grįžo į Lietuvą. Galima atspėsiu kokiu tikslu? Kad galutinai sunaikinti šalies kiaulių ūkius ir žmonių verslus, kurie nebodami jokių sunkumų dar bando jas auginti. Vien tik per sausio mėnesį afrikinis kiaulių maras nustatytas 33 vietose 47 šernams net 17 savivaldybių: Anykščių, Jurbarko, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus savivaldybėse.
Anksčiau, per devynerius metus užkratas buvo nustatytas 157 kiaulių ūkiuose, sunaikintos 77 855 kiaulės. Ūkiai patyrė didžiulius nuostolius, kadangi visos ūkiuose laikomos kiaulės yra nugaišinamos bei saugiai sunaikinamos.
2021 metai buvo ramūs, bet pernai vėl virusas pasirodė ir teko sunaikinti 2200 kiaulių.
Vasario 2, suprantama, kad visai atsitiktinai ir tai nėra joks sutapimas, pasirodo informacija apie grįžtančią galvijų kempinligę. Viename Olandijos ūkių fiksuotas kempinligės atvejis. Nugaišinta 11 galvijų.
Be abejo, visų trijų ligų plitimo atvejais efektyviausia kovos priemonė yra gyvulių ir paukščių naikinimas. Kartais atrodo, kad kovodami su ligomis greitai išnaikinsime gyvybę žemėje. Nebus gyvybės, nebus ir virusų.
Prisidengiant afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir galvijų kempinligės grėsmėmis pirmiausia bus suduotas smūgis individualiems augintojams, kaip alternatyvios maisto grandinės daliai. Maisto, vandens, elektros energijos tiekimas turi būti susistemintas ir „liberalizuotas” taip, kad be sistemos pagalbos žmonės negalėtų juo apsirūpinti patys. O svirplių miltai ir kirmėlių faršas tam kuo puikiausiai tinka. Patys jo tai neužsiauginsime. Vadinasi būsime priklausomi nuo kažkieno malonės.
Ar tai overtono langų atidarymas, ar tai tik paprasčiausias sutapimas parodys ateitis. Aš pats, jau senai nebetikiu sutapimais. Tokie sutapimai, tai tik parodo, kad egzistuoja sistema. Kaip ir sutapimas tai, kad Lietuvoje nykstant gyvulininkystės sektoriui, sparčiai kuriasi kirmėlių bei svirplių auginimo fermos. Berods jau 11 turime. Mes išgelbėti.
https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/pauksciu-gripas-ant-menciu-pagulde-susijusius-paukstynus
https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/europoje-vel-isniro-galviju-kempinlige/