Veidaknygė
Panašu, kad Angela Merkel buvo pradėta nurašinėti gerokai per anksti.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės parlamento rinkimuose Krikščionys demokratai (CDU) su Merkel priešakyje sekmadienį (pirminiais duomenimis) gavo 33 proc. ir sukurdami istorinį precedentą pralenkė socialdemokratus (SPD, 31 proc.).
Tai – ne šiaip sau pergalė, o rimtas signalas mažiausiai dėl kelių priežasčių:
– Šiaurės Reinas-Vestfalija, vokiškasis ‘rust belt’ – istorinė SPD tvirtovė, kurioje kairieji valdė 45-erius iš penkiasdešimties pastarųjų metų. Praėjusiuose rinkimuose SPD pranoko CDU 13 proc. skirtumu;
– Tai – didžiausia žemė balsuotojų skaičiumi, mat teisę išreikšti savo poziciją turėjo net 13 mln. vokiečių – penktadalis federacinės valstybės elektorato;
– Iš čia kilęs ir dabartinis SPD lyderis Martinas Schulzas, kuris kiek anksčiau neatsakingai pareiškė, jog pergalė čia bus ženklas jo būsimai kanclerio karjerai;
– Šie rinkimai buvo paskutinis rimtas išbandymas prieš rugsėjį, kai vokiečiai rinks federacinį parlamentą. Jei tendencijos nesikeis, Merkel bus ryški favoritė ketvirtą kartą tapti kanclere;
– Nacionaliniu lygmeniu CDU taip pat ima vis labiau atitrūkti nuo SPD (šiuo metu – 37–27%). SPD pakilimo banga, prasidėjusi su Schulzo išrinkimu partijos lyderiu, panašu, baigėsi.
Savaime suprantama, iki rinkimų rudens pradžioje dar daug laiko, tad padėtis gali keistis. Bet CDU šiandien atrodo daug stipriau nei bet kada anksčiau per pastaruosius metus. Be to, kyla ir Laisvieji demokratai (liberalai), kurie praėjusiose federaciniuose rinkimuose neperžengė 5 proc. barjero. Jie pretenduoja būti CDU partneriu vyriausybėje, nes dar vienos koalicijos su SPD Merkel nebenori.
Taip pat bus įdomu stebėti Alternatyvą Vokietijai (Afd) – pagrindinę euroskeptikų partiją, kuri gerokai smuko dėl vidinių nesutarimų, bet taip pat pademonstravo gerą rezultatą. Nacionaliniu lygiu jie gali tikėtis 5–15 proc.