Veidaknygė
Rinkimai? Ir vėl rinkimai.
Po mažiau nei dviejų savaičių parlamentą (žemuosius Bendruomenių rūmus) rinks Didžioji Britanija. Neplanuotai, mat Torių (konservatorių) premjerė Theresa May paskelbė išankstinį balsavimą, turėjusį vykti tik 2020 metais.
Tokį sprendimą lėmė kelios priežastys. Pirma, May nebuvo partijos lyderė 2015 metų rinkimuose, nes po Brexit referendumo pakeitė Davidą Cameroną. Todėl jai svarbu gauti pasitikėjimo mandatą. Antra, prasidedant Brexit deryboms vyriausybei reikia palaikymo iš visuomenės patvirtinimo bei stabilumo. Trečia, ir turbūt svarbiausia, Toriai mato, kad apklausose triuškinančiai lenkia opozicinę Leiboristų partiją, taigi tikisi, jog po šių rinkimų tik padidins daugumą parlamente.
Šiuo metu toriai 650 vietų parlamente turi 330 atstovų, leiboristai – 232.
Apklausos rodė, kad po rinkimų torių mandatų skaičius gali išaugti iki kone 400, tuo metu leiboristams prognozuotas smukimas žemiau 200 ribos. Tokia tendencija, žinoma, džiugino May, nes naujajame parlamente priimti nelengvus sprendimus būtų kur kas lengviau.
Žinoma, prognozės sąlygiškos, nes rinkimų sistema neproporcinė – kandidatai renkami vienmandatėse apygardose. Todėl, pvz., 1997 metais leiboristams pakako 43 proc. balsų tam, kad turėtų 63 proc. vietų parlamente.
Bet kuriuo atveju, iki šiol torių pranašumas nekėlė abejonių.
Vis dėlto pastaruoju metu situacija ėmė keistis. Jei neseniai toriai apklausose turėjo 20 proc. pranašumą prieš leiboristus, pastarieji skaičiai rodo skirtumo sumažėjimą kone iki 5 proc. Tiesa, agreguoti duomenys vis dar rodo >10 proc. pranašumą, tačiau akivaizdu, jog leiboristai kiek sumažino atotrūkį.
Tą pirmiausiai lėmė kontraversiška torių socialinė reforma, kurią jie pasiūlė savo partijos manifeste. Joje siūloma keisti apmokėjimo už senyvo amžiaus žmonių priežiūrą namuose sistemą. Nesigilinant į detales, tikėtina, kad daugelio vidutinės klasės senjorų situacija gali pablogėti. Tokie siūlymai ir nelabai vykusi vieša jų gynyba bei galiausiai persigalvojimas buvo pavadintas „demensijos mokesčiu“. Tai tapo lengvu taikiniu oponentams, kurie žino, kad, anot apklausų, apie 70 proc. 65+ amžiaus žmonių yra torių rinkėjai.
Mums galėtų būti aktualu ne vidaus, o užsienio politika. Brexit atžvilgiu abi didžiosios partijos deklaruoja referendumo įgyvendinimo būtinybę, bet leiboristai žadėjo ieškoti švelnesnių sprendimų, nei „kietą“ Brexit variantą pasirinkę toriai. Tuo metu Rusijos atžvilgiu, nors tai nėra aktuali rinkimų tema, torių ir leiboristų lyderių pozicijos skiriasi. Corbynas, pakankamai radikalus ir kontraversiškas kairysis, yra teigęs, kad karą Ukrainoje išprovokavo Vakarai. Be to, jis garsėja „amerikietiško imperializmo“ bei NATO kritika.
Tai nereiškia, kad viskas jau apsivertė aukštyn kojomis. Tačiau intrigos atsirado daugiau.