Roberta Tracevičiūtė | „Lietuvos žinios“ | 2017 m. balandžio 5 d.
Emigracija jau seniai peržengė pavojingą ribą ir tapo didžiule grėsme mūsų šaliai. Kol politikai kartoja dešimtmetį girdimus užkalbėjimus, ekspertai baksnoja į problemas, kurias būtina skubiai spręsti, norint sustabdyti Lietuvos nykimą.
Vakar Seime vykusioje diskusijoje dėl migracijos ir demografinės politikos savo nuomonę apie emigraciją bei pasiūlymus, kaip ją mažinti, pateikė ekspertai. Jei valdžia kaip galima greičiau nepriims reikiamų sprendimų, Lietuvai prognozuojama liūdna ateitis.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pateikė iškalbingą statistiką. Nuo 1990 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo 900 tūkstančių, arba ketvirtadaliu. Vien dėl emigracijos mūsų šalis neteko apie 680 tūkst. žmonių. „Pagal neto emigracijos rodiklius 1 tūkst. gyventojų Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES), ir taip yra daugiau kaip dešimtmetį. Dėl emigracijos sparčiai mažėja gyventojų, tačiau didžiausia problema ne tai, o emigrantų struktūra. Dominuoja jaunimas, darbingiausio amžiaus žmonės, paklausių profesijų atstovai, todėl ir pasekmės atitinkamos: visuomenė sensta, blogėja kiti demografiniai rodikliai. Darbo jėgos ima trūkti visuose sektoriuose“, – konstatavo ekspertė.
Anot A. Sipavičienės, itin daug nerimo keliančios tendencijos stebimos pastaruosius 2–3 metus. Vien pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. gyventojų. Per porą šių metų mėnesių – 14 tūkst. žmonių. „Kuo ši situacija skiriasi nuo ankstesnės? Visų pirma tuo, kad pirmąkart stebime tendenciją, kai emigracija nebekoreliuoja su ekonominiais rodikliais. Jie auga, bendrojo vidaus produkto, algų kilimas – vienas didžiausių Vidurio Europoje, mažėja nedarbas, bet kartu sparčiai didėja emigracija“, – pažymėjo ji.
Jaučiasi nereikalingi
A. Sipavičienės teigimu, ekonomikos augimas yra pasiskirstęs labai netolygiai. Gyvenimo gerėjimą jaučia tik nedidelė grupė žmonių, o kitų situacija blogėja. Tai rodo ir naujausia ES ataskaita.
„Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje – vieni didžiausių. Pajamų nelygybė mūsų šalyje auga greičiausiai, trečdalis gyventojų – ties skurdo riba. Mokesčių vengimas – irgi vienas didžiausių ES, šioje srityje pirmenybę užleidžiame tik Rumunijai. Kartu labiausiai apmokestinami tie, kurie uždirba mažiausiai. Šį sąrašą galima tęsti, tad nenuostabu, kad sparčiai mažėja gyventojų, kurie Lietuvoje jaučiasi reikalingi. Žmogaus studijų centro duomenimis, nuo 2008 metų tokių sumažėjo nuo 62 iki 42 procentų“, – kalbėjo specialistė. A. Sipavičienės įsitikinimu, reikia ne stengtis visiškai sustabdyti emigraciją, o skatinti, kad ji būtų laikina, kad tautiečiai sugrįžtų namo, ir teikti jiems būtiną pagalbą.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.