Liudvikas Jakimavičius. Chunveibinai

Viskas prasidėjo labai kasdieniškai, galima sakyti – buitine užuomazga.

Iš pradžių sugedo televizorius. Buvo senas „Filipsas“. – Daiktai ne amžini. Atitarnavo, – pasakiau pats sau. Kviestis meistrą, vežti į taisyklą? Rūpesčiai, išlaidos… Bala nematė, – pamaniau, pakentėsiu, palauksiu riebesnių karvių metų. Ne per dažnai juk ir įsijungdavau, kokią nors diskusijų ar žinių laidą pažiūrėdavau, pasispjaudydavau, kraują kiek pagadindavau, kad nebūtų per sveikas.

Pirmą, antrą dieną visai ramu, net linksma. Panašiai, kaip metus gerti alkoholį. Net imi džiaugtis savimi, kad dar nesi galutinai žlugęs. Galima gyvent ir be televizoriaus, bet po savaitės kitos matau, kad vis sunkiau suprantu niuansus, apie ką šneka sutikti žmonės. Turiu tokį gerą pašnekovą, dirbantį Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tai jis, kaip koks Imanuelis Kantas Karaliaučiuje, punktualiai 12 val. per pietų pertrauką praeina pro mano vartus Literatų gatvėje. Susitikę valandėlę apšnekėdavome, kas vyksta propagandinio karo frontuose, ko galima tikėtis iš nenuspėjamo klastingo priešo, kokių provokacijų laukti. Sutinku andai jį, matau, akys įtartinai žiba, trūkčioja kalbos intonacija, susijaudinęs.

Kalba apie visai realias grėsmes, kažkokius makabriškus nekonvencinio karo scenarijus. Suprantu, kad jau nebegaliu įsiterpti į pokalbį, diskutuoti kaip lygus su lygiu. Nesekiau įvykių, esu nebe to konteksto žmogus ir pats dėl to kaltas – nesikviečiau televizoriaus meistro, nenaršiau po internetinius žinių portalus. Žodžiu, praradau gyvą tikrovės pojūtį. Negerai.

O dar negeriau, kad sumaniau dar labiau atitrūkti – pakeliauti po Šiaurės Italiją, po šventas vietas. Nusipirkau lėktuvo bilietus ir užsisakiau nakvynės namus. Pavojingai rizikuoju galutinai sutraukyti saitus su realybe, kaip yra atsitikę su mūsų naująja emigrantų karta. Negerai. Labai negerai. Kaip bus, kai sugrįšiu, ar įstengsiu vėl įsigyventi į greit besikeičiančią Lietuvos tikrovę, ar neliksiu gyvenimo paraštėje autsaideriu, nevykėliu, nepataikančiu į žingsnio ritmą? Štai tau ir rodo grimasas sugedęs tavo televizorius, broleli.

Bilieto nebeatšauksi – oro uostas, išskridimo vartai tarytum į kitą pasaulį, kuriuos kertant reikalauja išsijuosti diržą ir nusiauti batus. Tai tarytum toks naujas perėjimo iš vienos izotopijos į kitą ritualas, iniciacija, perkeitimas, kaip pagonių mitologijoje buvo metamos myruolio kepenys į vandenį, pereinant į mirusiųjų pasaulį, ar vanduo ant galvos per krikštą, įjungiantis žmogų į krikščionių bendruomenę.

Tame naujame oro uostų įvesdinimo rituale tikrai yra kažkas labai simboliška. Keliauninkui batai ir diržas nėra tik šiaip rūbai. Tai svarbiausi kelionės atributai – kaip luošiui lazda. Per pasaulį nepakeliausi su smunkančiom kelnėm ar kojas trinančiais batais. Per oro uosto vartus turi praeiti be jų. Tikrai simboliška.

Lėktuvas atsiplėšia nuo pakilimo tako, ir tu jauti, kad kažkas su tavim atsitiko, iš esmės pasikeitė. Mano draugas rašytojas Valdas Papievis yra labai gražiai aprašęs tą egzistencinę būseną savo romane „Eiti“, kur pats ėjimas be jokio konkretaus tikslo tampa tikslu ir priemone ištrūkti iš savo lukšto ir nerimo. Potekstėje aiškiai gali nujausti Sizifo mitą.

Dabar tu sėsi už vairo į išsinuomotą automobilį ir važiuosi iš miestelio miestelin, iš miesto į miestą, važiuosi ir eisi iki nukritimo, varstysi bažnyčių ir bažnytėlių duris, žegnosies ir visose kalbėsi vieną ir tą patį „Tėve mūsų“. Eisi vidun tik į tuos Dievo namus, kuriuose nereikia pirkti bilieto, nes tu mėginsi įtikinti save, kad esi ne turistas, ne pacientas, išsipirkęs vizito valandą pas gydytoją privačioj klinikoj, ir ne nusifotografuoti ar meno kūrinių pažiūrėti atėjęs, kad grįžęs galėtum pasigirti: „ Ir aš ten buvau“.

Tu vis lyginsi vietas ir klausi savęs, ar jau atradai, ar tai ta vieta, kur galėtum sustoti, pasilikti ir būti? Vėl važiuosi ir eisi: gera vieta, bet dar ne ta. Ornitologai galėtų patyrinėti vienmečių paukščių fenomeną, kaip jie renkasi vietą pirmajam lizdui. Ar lekia į pirmą pasitaikiusį tuščią inkilą, į kurį gal už dienos kitos sugrįš tikrieji šeimininkai? Tau reikalingas peizažas, kuris tavo sielai savas ir tam peizažui tu būtum ne svetimas, ne nomadas, įsibrovęs, kur niekas tavęs nekvietė ir nelaukė. Bergamas, Florencija, Siena, Perudža ir – bingo – Asyžius: geltona šv. Pranciškaus katedra, žemutinė ir viršutinė aikštės, kur tasai keistuolis kalbėdavosi su paukščiais. Stovi nuščiuvęs, persmelktas iki sielos gelmių dar niekur nepatirto tokio netikėtai gilaus Dievo artumos jausmo. Nei Jeruzalėj, liesdamas ranka olos kapo marmurinę plokštę, nei Vatikane šv. Petro Bazilikoj, nei Paryžiuje, apšviestas Notre Dame vitražų spalvų, juo labiau ne Barselonoje prie Gaudi sufantazuotos Familia Sagrada katedros.

Asyžius yra ta vieta, kur galėtum likti, iš kur nebesinori ieškoti dar kažko kito. Nors sako, kad Dievas yra visur, bet man atrodo, kad ten jis yra arčiausiai ir gal ten, stovėdamas ilgėliau prisimerkęs, galėtum išvysti Jo veidą.

Kažkas įvyko, ir tuo kartesnis apmaudas persmelks, kai keliausi toliau, bet jau nieko gilesnio ir tikresnio nebeieškodamas ir suvokęs, kad vis dėlto esi ne piligrimas, o tik turistas, mėginęs pats save apgauti, kad juo nesi.

Kaip ten bebūtų, namo sugrįžti jau kitoks – kažkas nekasdieniška įsispaudė, gyva ir tikra, ko nebuvai patyręs anksčiau.

Stoviu prie sugedusio televizoriaus, ironiškai šypsausi. Juokiuos iš savęs – kaip galėjau gyventi tokiame mizeriškame triukšme? Ir staiga, tarytum perkūnas iš giedro dangaus – pats naujausias Kultūros tarybos pranešimas apie mano pragyvenimo šaltinį:

Lietuvos kultūros taryba išreiškė nuomonę dėl kultūrinės žiniasklaidos projektų finansavimo

Lietuvos kultūros taryba tvirtai įsitikinusi, kad stipri kultūrinė žiniasklaida yra gyvybingos kultūros raidos ir jos brandos sąlyga. LKT nuomone, Lietuvoje susidariusi kultūrinės žiniasklaidos rėmimo sistema yra ydinga, nes neužtikrina normalių kultūros sklaidos ir refleksijos galimybių bei sudaro sąlygas finansavimo painiavai; taip kyla įtampų, formuojasi nepasitikėjimo ir susipriešinimo atmosfera.

Siekdama keisti susidariusią situaciją ir vengdama akivaizdaus Spaudos, radijo ir televizijos fondo ir LKT suteikiamos paramos dubliavimosi, LKT priėmė sprendimą neremti SRTF remiamos kultūrinės žiniasklaidos projektų. LKT siūlo visoms suinteresuotoms šalims pradėti konstruktyvią diskusiją ir pagaliau išspręsti šio kultūros laukui labai svarbaus finansavimo fondo sistemos klausimą.

Vamzdis. Būtent vamzdis yra pats tikriausias ir iškalbingiausias mūsų dvasios ir kultūros politikos simbolis. Ir kokių velnių čia sugrįžau iš vietos, kurią atradau kaip tinkamiausią man baigti gyventi?

„Mažoji studija“

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
26 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
parasyta, kaip pirstu i

Dievo aki. Chalturos taryba man primena rusiska chastuska: ,,Ach, kultura ty kultura, do chego ty dovela …” ir t.t. Beje, del emigrantu autorius neteisus – didesne dalis emigravusiuju gyvena Lietuva daugiau, nei kokie Lietuvos socdemai ar liberastai, jau dabar norintys viska isparduoti, isnaikinti lietuviu kalba ir t.t. Emigrantai, nors dauguma sunkiai dirba, ne milijonus kala, bet finansiskai remia artimuosius Lietuvoje ir gyvena mintimis, kad reikes anksciau ar veliau sugrizti namolio. Uzdirbtos pensijos leistu pragyventi be pasalpu, suduriant gala su galu oriau. Sugrizimo problema atitolina dvigubos pilietybes neissprendimas – cia svarbus ir pensiju klausimas, jaunesniems – mokslo cenzo uzskaitymas ir t.t. Griztant prie autoriaus pastebejimu – ar del tokios valdzios ir poziurio i kultura, svietima, sveikatos apsauga buvo iskovota ir atstatyta… Skaityti daugiau »

Ką čia ir bepridėsi:

„Pirmą, antrą dieną visai ramu, net linksma. Panašiai, kaip metUs gerti alkoholį.” Ne kiekvienam duota pagauti gilumines prasmes …

tiesą sakant

taip ir nesupratau šio ese pabaigos.
Tai geras ar blogas tas LKT sprendimas?
kaip suprantu, vieni gaudavo finansavimą iš abejų fondų, kiti nieko.

tiesą sakant to parašyta

dvigubos pilietybės nori ir į Izraelį migravę piliečiai, kartu su dviguba pensija. Bet kažin ar jie nori mokėti mokesčius ir atlikt kitokias prievoles… gint šalį, pavyzdžiui.

vasia

vamzdis,lenkiskai-rura…

Laikraštis

Čia yra realizuojama matrioškos mintis suraityti kultūrinę spaudą. Kol ta buvo finansuojama iš dviejų šaltinių, galėjo nors kažkiek laisviau atlaikyti galimą spaudimą. Meno taryba aiškiai transliuoja (naikinkit SRTF, tada tikėkitės iš mūsų paramos). Jokiais ten dvigubais pinigais net nekvepėjo, nes visi projektai ir jų finansavimas yra vieši ir kaip ant delno matomi.
Štai kur šuo pakastas – kultūrinės žiniasklaidos terorizavime ir užvaldyme, nes ta dar į vieną kumštį nebuvo paimta, kaip kokios nors Lietuvos žinios ir kt. Veikimo būdai aišku įvairūs. Čia panaudotas pats paprasčiausias – finansavimas per vieną kanalą.

Juozapas---Liudvikui

Sveikas, Tamsta. Šimtas metų! O a6 galvojau- ir kur gi tas Liudvikas pražuvo. Na, aišku lietuviškų chunveibinų tema yra opi ir aktuali. Tamstai, kaip žmogui valgančiam duoną iš rašymo, reikalas yra aktualus dvigubai. Man patiko Tamstos prisimintas „vamzdžio” simbolis. Matai, mielas Bičiuli, viskas musyse yra paremta tvirta logika. Kanalizacijos vamzdis nukreiptas į Upę yra tiesioginis įspėjimas Tautai, kad nebandytų į tą Laisvės Upę bristi antrą kartą. Čia tokia mūsų valdžios filosofija. Todėl ji ir investuoja ne į pegasus, ne į mūzas ir poetus. Valdžia investuoja į fekalijas. Nes tai kas plaukia paviršiumi yra gerai matoma. O Menas , Kultūra aplamai nors yra auksas, tačiau jis tik pelenuose žiba. Upėje, Hado vandenyse skęsta visi auksai ir sidabrai. O kas iš skenduolių?… Skaityti daugiau »

Joachimas

ačiū Liudvikai. Ačiū. NHegaliu rašyt, kad pasaldinai šeštadienio pavakarę, bet tikrai pagyvinai, Vėl sutikau save.

nėr pinigų kultūrai, nėr...

visus pinigus surijo šildymo sąskaitos.
(o iš tų pinigų reikia sumokėti gazpromo pedofilams ir prokurorams, ir komunistų partijai, vyriausybei, prezidentūrai ir dar daug kam…)

tiksliau nepasakysi

aciu Liudvikui uz puikius apmastymus, o taip pat Juozapui uz tikslu komentara.

pinigėliai

Ar kas pasidomėjo, kiek pinigų praryja matrioškos propaganda, ir kokias ji ten kuria propagandistų struktūras su armija beviltiškų analitikų, seklių Morkų ir propagandonų. O kur tie jų darbo rezultatai. Tikrai „trubiecas”.

Jurga

Labai gražiai parašyta. Buvau Asyžiuj. Pajaučiau kažką panašaus, nemoku tik pasakyti.

Liepa-Juozapui

Paskutiniai du Jūsų komentaro sakiniai,Juozapai,tiesiog pritrenkė//Ko Jūs čia karščiuojatės?Valdžia kaip sugeba,taip mumis ir pasirūpina: apie kiekvieną pagalvota, kiekvienam po kažkokį vamzdį paskirta: tie,kas apsukresni patys savais kanalais į anglijas,norvegijas,ispanijas prasiveržė, o vietiniams kadangi neužtenka pinigų dvivamzdžiams kaip Šveicarijoj,tai statomos ekonomiškesnės, kolektyvinės, masinio naudojimo „triūbos”,pro kurias liaudis čiuoš tiesiu taikymu pas Vandenų Dievus. Nereiks ir eutanazijos.//

jie nenusipelnė gyventi geriau

pastebėta, kad skaitantys žmonės papildo violetenių kedofilų (rusų šnipų) gretas.
todėl Vyriausybė teisingai nusprendė sustabdyti violetinių kedofilų gretų augimą.

Liepai Tranas

Liepa, tikrai ne iš gero gyvenimo, kaip sakote „prasiveržė” žmogeliai į anglijas, norvegijas, ispanijas.
Čia darosi nebeįmanoma gyventi. Ir ne dėl tų nelemtų šiltinimo kainų, apie kurias čia kažkuris komentatorius vaptelėjo. Kuo toliau, tuo labiau žmogus nebejaučia teisingumo jausmo. Su juo visiškai nebesiskaitoma, varžomos jo laisvės ir teisės, jis nebelaikomas už žmogų. O jau jei turi kitokią nuomonę negu daukantyno podchalujai, tai ir išvis toks yra liaudies ir Lietuvos priešas, kurį reikia tiesiogine to žodžio prasme sutrypti.
Dabar va atėjo eilė kultūrinei žiniasklaidai „susiaurusevinčinti”, ir bus padaryta be priekaištų. tą jie gerai išmokę.

Juozapas---Liepai

Sveika, labas vakaras : )
Dėkui už šmaikščią repliką, bet aš kad ir nejaunuolis, bet va- vis bandau spardytis ir nenoriu leistis grūdamas nuotekų triūbą.
Tiesiog toks jau mano senas antisovietinis pripratimas.
Priešintis naikinimui, nesileisti žeminant.
Kadangi einu nebe jaunyn, matyt vilčių kad tapsiu kitokiu labai nedaug.
O dėl eutonazijos- nors esu jos priešininku, ale misliju kad galėčiau šitoj vietoje sugriešyti.
Jeigu tik kas nors padėtų tą eutonaziją pritaikyti tiems kurie žada tą smagumą įteisinti musyse.
Mielai padirbėčiau ir viršvalandžius: )

to Tranui

slovinkite gribauskaite kaip tai daro ponas „Raigaidys” ir givensite kaip inkstas taukuose. kas taip daro givena ir vargo nemato.

palanga Sąjūis1988

Pilietiškumas ir dar kartą – pilietiškumas: aktyvus, kritiškas ir savikritiškas – kaip buvo Sąjūdžio gimimo pradžioje ir augimo metais 1988 -1990 metais. Sąmonės šviesos, drąsos, kuo daugiau pasitikėjimo Piliečių komitetais( Judėjimais ). Lietuvių tauta neturi išnykti, prapulti ir ištirpti pasaulio margulia
vimuose.

gili užuojauta Liudvikui

praradus savo mylimą draugą ir mūzą TELEVIZORIŲ.
juk tik po Janutienės ar Klivečkos laidų užverda kraujas, gimsta kriksčioniškai įkvėptas straipsnis Bernardinams, ateina Dievo palaiminimas pinigais iš Spaudos rėmimo fondo.
..
Priklausomybė nuo alkoholio palyginus su priklausomybe nuo teleekrano yra niekis. Va juk ir didysis mūsų filosofas Šliogeris semiasi idėjų iš ekrano ir deda po to į Literatūrą ir meną savo iš to kilusias genealias nihilistines mintis. Paskaitykit paskutinį numerį. Tiesiog šedevras.
Štai kur KULTŪRA. Verta paskiškų pinigų.
🙂

cha cha

Vamzdis ant Neries krantinės simbolizuoja visą valdišką pinigų švaistymą – Urbonavičiui suplota 100000, ir valdiškų projektų rezultatus: pinigai švaistomi neadekvačiai dideli, o rezultatai gaunasi neadekvačiai šūdini. Mūsų pinigai nuteka šūdų vamzdžiu kanalizacijon. Tai puikiai žinoma ir nėra čia ką kalbėt.
Tas pat vyksta ir su neva kultūros portalų finansavimu. Gauna pinigus, o turinys lieka šūdinas, nes nebereikia nei skaitytojų prisitraukti nei kaip kitaip pasisengti. Už ką turim mokėti iš savo kišenės tokiems Jakimavičiams ir Navickams ‘Bernardinų išlaikymui, jei straipsnius skaitome tik Tiesos lt. Tai gal finansavimą geriau iškart nukreipt į Tiesos lt?

žymus poetas

Vamzdis.Tai iškalbinga.Ne tai genialu!Kodel be skarutes.Ten kur buvote-ju daug ir gražiu.Kas atsiftiko?

Balys

Taip,dideli kontrastai tarp Asyžiaus ir Vilniaus.Gerb. L.Jakimavičiaus straipsnis sukėlė daug minčių.Dėkoju…

vilnietis

šalia chunveibinų darbuojasi ir kitokių rūšių „cha”-chučiai:
chameleonai
chimeros
choleros..
Ant Lietuvos tvenkiasi chroniški chaoso debesys…
Kodėl?
Ką ne taip darom?

Daukanto a.poete

Gerb.rašytojau,gal žinote kas iškviete policija,17d.,minint Garliavos mergaites pagrobimo metines?Kiek pamenu pats anksčiau buvai išprašes susipratusius kauniečius iš aikštes?

to"vilniečiui"

Nepaminejote”pindu”…

ko taip skambiai?

Chunveibinai? Paprasčiausi biurokratai 🙂

26
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top