Liudvikas Jakimavičius. Ir avis soti, ir vilkas sveikas (ironiškas groteskas aktualia tema)

Lietuvoje jau taip nutikę, kad bet kuris kiek nors rezonansinis įvykis ar klausimas, kuriuo visuomenė turi savo nuomonę, kaip mat tampa politika. Visai nesvarbu, iš kokios tikrovės srities jis bebūtų. Politika yra viskas – nuo tarpvalstybinių santykių su JAV iki šiukšlių išmetimo į atliekų konteinerį. Bet kuris, net visai nereikšmingas mūsų gyvenimo klausimas, ypač prieš rinkimus, gali būti ištrauktas visuomenės akivaizdon ir, pasitelkiant viešųjų ryšių galią, taip suaktualintas, kad, žiūrėk, jau tampa įnirtingų batalijų objektu. Rinkimai vyksta nuolatos, o tokie dirbtinai sukelti visuomenės grupių supriešinimai yra lengvai ir pigiai įgyjama politikų duona. Filosofijos profesorius ir eseistas Algis Mickūnas teigia, kad būtent taip ir yra, kad dabartiniame pasaulyje viskas yra politika ir pastanga pabėgti nuo politikos reiškia pabėgti iš sociumo. Tai tolygu prisiimti Robinzono Kruzo vaidmenį, rolę, kurios dabarties spektaklio scenarijuje nėra.

Turėdami tai galvoje, pamėginkime aptarti vieną lietuviškos nūdienos aktualiją – kaip pasielgti su Vilniaus Žaliojo tilto skulptūromis. Ilgus metus jos liūdėdamos rūdijo, ir niekam buvo nė motais, kol kažkas neiškėlė klausimo, kad jų semantika žeidžia patriotinį sąmonės klodą, meninė vertė abejotina, o ir fizinė būklė tragiška. Kaip mat suuodė politikai, kad šis objektas yra tiesiog višta, dedanti aukso kiaušinius renkant politinius dividendus. Ir prasidėjo. Visuomenės kiršinimui numetama hamletiška dilema: griauti – negriauti. Kaunasi tremtinių ir rezistentų palikuonys su stribų ir kolaborantų palikuonimis, menotyrininkai su paveldosaugininkais, patriotai su koloradais, o patys politikai, lyg kokie kviestiniai koridos žiūrovai, stebi šias grumtynes iš užkulisių ir trina rankas. Reikiamu momentu jie paskaičiuos ir riebiu nykščiu parodys arba į žemę, arba į dangų. Štai taip visuomenė, net nenutuokdama peštynių prasmės, yra padaryta politinių žaidimų įkaite.

Pamėginkime paieškoti išeičių, kaip iš šio žaidimo būtų galima išjungti politikus, kurie tikrai nesiims atsakomybės radikaliai spręsti skulptūrų likimo ir stengsis vilkinti klausimą, kol jos taip bus sugraužtos rūdžių, kad pačios nuo tilto nugarmės į Nerį. Menininkai avangardistai siūlė įvairius projektus, kaip perkurti šiuos skulptūrinius objektus, kad semantiškai jie kalbėtų ir apie ironiškai groteskišką mūsų santykį su jomis. Buvo mėginta sužaisti veidrodinėmis konstrukcijomis, kažkas siūlė patalpinti jas į grotų narvus, tačiau akivaizdu, kad bet koks panašus sprendimas problemos nesprendžia iš esmės. Skulptūros vis viena lieka stūksoti ant Žaliojo tilto, o priešpriešų visuomenėje ne tik kad nesumažėja, bet jos dar ir paaitrinamos. Vienai pusei – kad mes iš savo tikrovės negalime išrauti okupacinio paveldo, kitai pusei – kad mes tyčiojamės iš istorijos liudijimo. Šios dvi koncepcijos yra nesutaikomos.

Dar viena iliuzija, kad demokratiškiausias būdas būtų Vilniaus piliečių referendumas. Kaip kokiame Graikijos polyje Solono laikais – kaip pasakys Atėnai, taip ir bus. Šiuo atveju demokratijos schemos panaudojimas problemos neišsprendžia taip, kad konfliktuojančios pusės būtų sutaikytos. Net jei miestelėnų dauguma nubalsuotų skulptūras nukelti, santaikos ir santarvės tarp piliečių nepadaugėtų nė per nago juodymą.

Pasigirdo ir siūlymų permesti šią kebeknę kultūrinei bendruomenei, suburti kompetenciją ir autoritetą turinčių kultūrininkų grupę, kuri ir turėtų nuspręsti, ką su skulptūrom daryti. Tai dar viena iliuzija. Kultūros žmonės, kaip jau buvau sakęs, nėra Robinzonai Kruzai, ir jų motyvacijos neišvengiamai vienaip ar kitaip turės politinių prasmių. Nuo to nepabėgsi. Kita vertus, mūsų kultūrinė bendruomenė dar nėra pajėgi spręsti, kaip elgtis su sovietiniu paveldu, nes tą laikmetį aptarinėja tik publicistiniu, o ne ontologiniu diskursu. Tylomis ji tesugebėjo nukelti Vilniuje Liudo Giros biustą, bet kai klausimai pakryps, kaip elgtis su Salomėja Nėrim, paminklu Petrui Cvirkai, pamatysim kautynes kur kas rimtesnes nei dėl tų nelemtų anonimų ant Žaliojo tilto.

Kai problemos tokios rimtos ir neišsprendžiamos, kai jų tiek daug, kad nežinai už kurio galo griebtis, paprastai būna ir vienas labai paprastas sprendimas. O jis kyla iš neįkainojamos lietuviškos patirties, kaip spręsti neišsprendžiamas problemas, kad jos išsispęstų pačios. Žiūrėkime taip. Paminklosaugininkų yra konstatuota, kad skulptūrų būklė yra avarinė. Kai kokiam nors namo balkonui ar karnizui savivaldybės tarnybos nustato, kad jų būklė yra avarinė ir kelia grėsmę žmonių sveikatai, – namo bendrijai arba prižiūrinčiai namą seniūnijai duodamas pavedimas tą būklę tvarkyti. Jau girdžiu protestuotojų balsus, kad skulptūros nesukelia grėsmės praeivių sveikatai. Sutinku, fizinei sveikatai kol kas gal ir nesukelia, bet sveikata nesusideda vien tik iš fizinės. Yra ir psichinė visuomenės sveikata. Būtent psichinei visuomenės sveikatai Žaliojo tilto skulptūros ir sukelia pačią didžiausią grėsmę, nes visuomenę skaldo ir priešina. Taigi, tai ir yra pakankama sąlyga konstatuoti, kad grėsmę sveikatai avarinės būklės skulptūros vis dėlto sukelia. Sprendimas tiesiog pats siūlosi. Jas reikia sutvarkyti, restauruoti. Čia nėra jokios politikos. Jas reikia nukelti be jokių patyčių ir orkestrų ir paprasčiausiai pagarbiai nuvežti į restauracines dirbtuves. Niekam širdies neskaudės, kad skulptūras renovuos skulptoriai su talentingiausiais pameistriais – liejikais ir kalviais.

Kada renovuos, tada ir sugrąžins gražiai blizgančias ant Žaliojo tilto.

Mes žinome, kokiu tempu yra restauruojami ir gyvenimui sugrąžinami mūsų istorinio ir kultūros paveldo objektai, kaip apskritai kultūros projektai finansuojami. O dar žinome, kad valstybės biudžetas nėra guminis, kad negrąžintos pensininkams nusavintos sunkmečiu pensijos, o žiojasi ir naujos finansinės grėsmės ir vilkduobės. Išvežkim jas restauruoti, o tuomet jau elkimės lietuviškai, ūkiškai. Atsiklauskim žmonių, kas jiems svarbiau – duonos riekė su sviestu ar blizgančios skulptūros ant Žaliojo tilto. Kaip žmonės atsakys, taip ir bus. Perfrazuojant liaudies išmintį – ir avis soti, ir vilkas sveikas.

Komentaras perskaitytas „Mažojoje studijoje“

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
42 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Deja

Receptas rodo ir gydytoją esant ne visai sveiką.

Taigi

Autoriui negražu straipsnio pabaigoje siūlyti machinacijas, tai nedora. Po tokių nuodėmingų siūlymų nežinau kiek kunigas lieptų poterių sukalbėti. Ir pasakų sekti apie sočią avį ir sveiką vilką nereikia, taip nebūna. Jeigu avis soti, tai vilkas nesveikas, nebegali mėsos valgyti, todėl priverstinai tampa žoliaėdžiu ir pievas užveisia, kurioje avys, nebijodamos būti suvalgytos, ganosi. Skulptūros turi būti laiku restauruotos ir gražintos į vietą, nes tai gražios skulptūros ir mūsų istorija. Demokratinėje visuomenėje tuo klausimu leistų pasisakyti vilniečiams, bet kadangi Lietuvoje nežinoma, kas yra demokratija, todėl ir girdisi tik visokių pamišėlių radikalų balsai, raginančių sunaikinti skulptūras, išvežti į Grūto parką (žinoma parko savininkui tai būtų labai gerai, jo vietoje dar pakurstyčiau tuos radikalus, kad padėtų už dyką tokias skulptūras gauti), kurių normalioje visuomenėje… Skaityti daugiau »

Deja -iui

Tai ir dejuok toliau į sveikatą. Matyt dar turi ką išdejuoti.

Taigisui

Nevizgink uodegos, šunyti – uodega vizgina šunį. Varai čia marazmą, paploninęs liežuvį. Pasiimk tas skulptūras į Latvių gatvę ir pasistatyk. Jūs gi patys ten kieme jas ir paauksuokit.

restauruos komunistai ir vėl žibės

bus kaip su „Meridianu” Klaipėdoje – visai supuvęs buvo, kaip ir komunistinis-kgbistinis jūrinis rusiškas kontigentas.
Kai išgirdo tokį palyginimą – komunistai metė milijonus ir „Meridianas” kaip naujas žiba ir vėl džiugina kgbistinį-komunistinę Klaipėdos gaują.
O Džeržinskio tilto statulos dabar irgi atrodo klaikiai kaip pederastinis-komunistinis-pedofilinis-kgbistinis Vilniaus elitas 🙂

Taigi tam Taigisui

Kol beretės nenusiimsite, tai tik vabalus ir gyvūnus matysite. Būtų jūsų valia, tai tiltą lenciūgų gabalais apkabintumėte, kaip dabar vienas po apačia kaba, ir surūdijusiais vamzdžiais papuoštumėte, ir viduryje gatvės tokią skulptūrą pastatytumėte
https://pbs.twimg.com/media/B0ZOjsNIAAAIsm8.jpg:large

ha ha

ebola didesne gresme uz Putina, Zaliojo tilto „balvonai” didesne gresme uz ebola, o didziausia gresme tai tai, kas sovietmecio mokykloje buvo sudeta i tokiu ponu jakimaviciu galvas. Kaip tokom gresmem nusikratyti?Ar pakaktu sudeginti visus sovietmeciu gautus atestatus ir diplomus? Man neaisku.

Bet aisku, kad tas pats zmogelis is KOMJAUNIMAS lt, kuris parase peticija del balvonu perkelimo i Malinausko biznio Gruto parka uz musu pinigus ir uzvire visa sia kose, Vilniu tame paciame komjaunimas lt siulo puosti „nuostabiu” menu – ispaisyt GRAFITI visas miestu sienas. Sako tai labai estetiskai derinsis su tuo vamzdziu ant Neries kranto, uz kuri buvo sumoketa ar tik ne 200 000?

Siaip tai reiktu balvonus susprokdinti kartu su sovietu okupantu statytu tiltu. KAm mums toks palikimas?

jahan

pritariu taigi komentarui,kai cituoja,kad tas skulptūras reikia perdažyti šiuolaikinėms realijoms…liuks idėja,darom referendumą…it Rusijai įspirsim,kas šiandien madinga,ir turistai plūste plūs..gal Vilniui ir skolas pavyks užlopyti,su sąlyga,kad bilietukus už skulptūrų eksponavimą rinks tarptautinis auditas,nes Lietuvos konkursą laimėjusi „UAB” susižers sau…

Nuomonė

Atiduokim Malinauskui, jis jas gražiai įkurdins Grūto parke. Kas norės – galės jas pamatyti ten :).

Da  nmack... ui

pashli visinach…. ui. Nosibodot

Paskutiniam komentatoriui

Jei nelaiko nervai, tai ir eik, kur kitus siuntinėji

KALVIS IGNOTAS

O kogėl patriotai nelieja krokodilo ašarų dėl pūdimuojančios Lukiškių aikštės? Jiems nepaprastai baisu, kad užsieniečiai nusifotografuoja prie Ž. TILTO SKULPTŪRŲ. o kur jiems Vilniuje filmuotis? Lukiškių aikštėje prie likusių Lenino liktarnių? Sutvarkykite šią aikštę, sukuurkitę paminklą su tautos simboliais, sutvarkykite aikštę, ir tos skulptūros liks pastebimos kaip tilto dekoratyviniai komponenrttai, tuo labiau, jeigu jas restauruotų. Tačiau Lukiškių aikštės sutvarkymas termpiamas iki bergalybės. Matyt, laikoma ji vienam nupiepusiam seniokui, kuriam norima pastatyto paminklą vietoje Lenino. Tuoj švęsime valstybingumo šimtmetį, o Tautai šventos susiburimo aikštės neturėsime. O NUGRIAUTI VISŲ PIRMA REIKĖTŲ SURUDIJUSI VAMZDĮ, PASTATYTĄ ATGAVUS VALSTRYBINGUMĄ. VAMZDIS, KABLYS IR GAVELIO KNYGA „VILNIAUS POKERIS” DARO DIDŽIAUSIĄ GĖDĄ VILNIUI IR VILNIEČIAMS.TAI RYŠKIQAUSI GĖDOS PAMINKLAI, PARODANTYS LENKAMS, KAIP MES NEBRANGINAME VILNIAUS.

Taigi

Seniokui Lukiškių aikštėje reikėtų visą skulptūrų kompoziciją pastatyti.
Paauglys rašo prašymą į komjaunimą: “Raudonoji Armija mane su mama išvadavo…”.
Dėstytojas studentams dėsto leninizmą-marksizmą. Užrašas ant paminklo: leninizmas- marksizmas plius partinė mokykla – garantuota karjera visiems laikams ir visose santvarkose.
Rymo prie tvartelio, kuris jau jam nepriklauso, simbolizuoja, kad laiku nepriimtas tvartelio perkėlimo įstatymas. Dėl žemių perkėlimo prie Vilniaus nebuvo jokių problemų.
Ant paskutinio paminklo auksinėmis raidėmis iškalta: jis tarnavo dvejoms imperijoms: SSRS ir ES. Anūkai pratęs jo darbus.

Būtina jas

išsaugoti.Tai istorija.Be to,jos dar ir meniškos.Juk jas kūrė ne Stalinas,o meninkai.

Klausimelis

Pradekim nuo pradziu,arsieji kovotojai,kur jus tunojote,kai tas skulpturas state,jei butumet ant tiek drasus,siandien ju nebutu.Visi „drasuoliai”islenda jiems patogiausiu laiku,ypac pseudopolitikieriai…Bukim biedni,bet teisingi ,kaip sako liaudies ismintis!

 kacius

Fontanų, aikščių tvarkymas ir paminklų statymas yra „NE ŠIO PASAULIO DIMENSIJA”!

Menotyrininkas

Liudviko pasiūlymas labai suktas ir geras, bet visiškai netinka Lietuvai, nes jame nėra kraujo kvapo. Gladiatorių kautynėse reikia kraujo. Kuo daugiau operetinių aistrų ir kraujo dėl šūdo nieko. Todėl tos skulptūros ir stovės, kol tauta galutinai išsipjaus, o kažkas žiūrės iš aukšto į areną ir žvengs iki numirimo. Ir nereikia čia apsimetinėti, kaišiojant argumentus apie meną, apie kažkokią jų meninę vertę. Juk ne apie tai čia kalba.

Taigi

Ne menas, tai tas lenciūgas, kuris po tiltu pakabintas. Skulptūros – tai tikras menas. Pažiūrėkite, kaip jose kiekviena net smulkiausia detalė, klostelė atsispindi, tik tikras menininkas tai gali sukurti. Garantija, kad tie skulptoriai ir iš vamzdžio meną būtų padarę, kad visi pastatytu vamzdžiu, kaip skulptūromis, grožėtųsi. Šiuolaikiniai, vadinamieji menininkai, nieko meniško nesugeba sukurti.

Menotyrininkas to Taigi

Nesuprantu, ar toks kvailas esi, ar maivaisi. Kiek esi baigęs klasių chunveibine?

Taigi

Kiekvieną dieną einu pro skulptūras – tikrus meno kūrinius ir siela iš džiaugsmo suvirpa: matau Leniną, Staliną, Putiną, Sniečkų, Grybauskaitę, Butkevičių, Oleką ir kitus įžymius Partijos veikėjus, kurie garantuotai su mūsų vyresniais broliais rusais mus nuves į komunizmo pergalę !!

Menotyrininkas Taigiui

Tavo bėda yra, kad neturi humoro jausmo. Nori pajuokauti, bet labai tiesmūkai išeina. Beje, Vamzdis ir tos grandinės yra apie tave. Todėl tau tie objektai taip labai nepatinka.

Taigi Menotyrinkui

Tai, kad pasivadinote menotyrininku, tai neįsijauskite, kad apie meną ką nors suprantate. Ir ne laipsniai išmoko skirti kur menas, kur ne. Kas yra menas? Gal norite pasakyti, kad po tiltu pakabintas lenciūgas atitinka nors vieną meno sąvokos apibrėžimą: kuri nors kūrybinio tikrovės atspindėjimo vaizdais sritis – kad tas lenciūgas ir į tikrą lenciūgą nelabai panašus, lenciūgai nebūna taip nušlifuoti, neblizga, jų paviršius nelygus, dažniausiai parūdijęs; mokėjimas dailiai, nepriekaištingai, gerai ką daryti, meistriškumas – gal ir dailiai padarytas, bet su priekaištais, kurie išdėstyti aukščiau; visuomeninės sąmonės forma, žmonijos dvasinės kultūros dalis, specifinė pasaulio praktinio ir dvasinio įvaldymo rūšis – lenciūgai žmonijos dvasinės kultūros dalis? Nieko panašaus. Tai gyvulių kultūros dalis. Ir kokia dar sąmonės forma. Tai greičiau visuomenės nesąmonės forma; meistriškumo… Skaityti daugiau »

Taigi

„0:37” komentarą parašiau ne aš, bet mano šešėlis, kuris mane persekioja.

Juozapas

Mes čia netingėdami kaip sugebam pliekiam t1 nelemt1 „taigių’, bet dar niekas taip giliai nebuvo įvertinęs to sovietinės tundos aborigeno, kaip tai padarė gerb. kolega Menotyrininkas:
:
„…Vamzdis ir tos grandinės yra apie tave”.
.
Jėga!
.
Virtuoziška replika.
Pagarba replikos Autoriui.

paminklas taigiui

lenciūgas + būda+(?)kaulas
kodėl kaulas su klaustuku?
todėl, kad jeigu neįvykdys viršininkų planų, kaulo negaus.
o kur vamzdis šioje kompozicijoje, kur vamzdis kurį pasiūlė Menoryrininkas?
o šuva čia štai kur pakastas:
bendrame kontekste ir lūkesčių-rezultato koreliacijos prasmėje-
juk jeigu Šeimininkas nebeduos kaulo, taigi bus „vamzdiec”.
„truba dielo”, bus.

Taigi Juozapui

Kadangi “0:37” komentarą pats rašei, tai, vadinasi, ir Menotyrinko „0:49” atsakymas buvo skirtas jums, ne man.

ha ha

o vat ankstesnis okupantas – caras buvo kur kas gudresnis, nei sovietiniai… Jis state tokius paminklus, kuriu niekas nedristu nugriauti ar perkelti i Malinausko Gruto parka saugojimui ir bizniui, nes tai turistu lankomiausia vieta, kaip ir KGB rusiai, kol vel sugris. Caras Nikolajus per penkiasdesimt 19 a antros puses metu pastate daugiau nei 50 sobru matomiausiose Lietuvos miestu vietose, kad dabar Putino „svietejai” Europoje galetu sakyti, kad Lietuva „nuo seno slavu gyvenamos zemes”. Ir taip ant Tauro kalno, bei Gedimino prospekto gale priesai Parlamento rumus pergalingai suzibejo auksinii cibuliai, kuriuos, aciu Dievui, kazkas susiprotejo bent perdazyti… matyt taip sviete, kad galejo apakinti lakunus… Tik Smetona, va, Kaune, Laisves alejoje isdriso ta didziule cerkve perdirbt i karininku baznyca. Kitos gi stovi… Skaityti daugiau »

pasiulymas

o kaip buvo su Kryzkalnio motina? Skulptoriui buvo uzsakyta iamzint Sovietines armijos pergale. Jis issisuko pastatydamas kareivio motina, kad neliktu jokios ideologijos, kad tiktu visiems laikams. Bet juk Malinauskui reikejo skulpturu! Ir nieks visuomenes neatsiklause, kaip kad neatsiklause rusai ir Mazojoj lietuvoj sunaikine 80 procentu mazlietuviu kulturinio paveldo, nusluodami baznyteles, koplycias, kapinaites, keisdami vietovardziu vardus, kad niekas ne nenutuoktu cia gyvenus kita tauta.

I Kryzkalnio Motinos vieta nieko nebuvo pastatyta, nes griovejai nestato. O kodel nepasiulius Malinauskui – nori skulpturu? tai valio! uzsakyk naujas i ju vieta! duok darbo skurstantiems, niekieno neremiamiems skulptoriams, kurie darbo siais laikais gauna tik kapinese statydami paminklus.

veidmainiai fariziejai

ko nevarot akcijos pries Gruto parka? Juk ten masiskai vezami turistai, masiskai fotografuojasi! Ir ne tik uzsienieciai, bet ir mokiniu ekskursijos ten vezamos! Agituokit sunaikint tas skulpturas! Kam jas ten saugoti? A?

Debilams

Paminklas pastatytas 1945 metais atminti sovietų kariams, žuvusiems mūšyje dėl Vienos. Tai va, kažkoks debilavotas mieželis australams rekomenduoja irgi niugriauti.

Laibas

„Kaip mat suuodė politikai, kad šis objektas yra tiesiog višta, dedanti aukso kiaušinius renkant politinius dividendus. Ir prasidėjo. Visuomenės kiršinimui numetama hamletiška dilema: griauti – negriauti”. Kaip pirstu y aki!

>debilams

debilai, visu pirma, tie, kurie Australijos nuo Austrijos neatskiria:)

Taigi

Pagal komentarus, akivaizdu, kad tauta nori, jog skulptūros liktų ant tilto, verslininkui Malinauskui jų neatiduos.

 kacius

gerb.Liudvikas visiškai teisus, skulptūras reikia patalpinti į inkubatorių, panašiai antivirusinė programa uždaro užkrėstas virusu bylas – „NUSIPELNĖME GYVENTI GERIAU”!

 kacius taigiui

Tamsta didžiai pagerbi portalą Tiesos.lt, besidarbuodamas čia net keliais etatais 🙂

Taigi kaciui

Keliu Tiesos portalo reitingus. Spiečius tik daug kalba, kaip komunistai, o darbų nesimato.

  kacius taigiui

kada pinigai kalba, tada tiesa tyli

nuomonė

Liaudies pritarimas – blogas ženklas. Nesikliaukime „liaudimi“.

Sta

Manyčiau, kad tas skulptūras reikia nukelti, o palikti vieną, labiausiai „nekaltą”, ją pablizginti. O ant kitų kampų pastatyti prasmingesnes, garbingesnio laikotarpio istorines skulptūras. Neabejoju, kad skulptoriai gali sukurti gražių kūrinių. Bus ir vilkas sotus ir avis ciela. O dabar, turi tą Žaliąjį tiltą okupavusi vien tik komunistinė gvardija, paremta melu apie laimingą okupacinio laikotarpio gyvenimą…

Kritikas Pikčiurna

Saliamoniškas sprendimas. Bet jo niekas nepaklausys, nes jis politikams nenaudingas.
Skaldyk ir valdyk bei iš to pasipelnyk – šiuolaikinės politikos šūkis.
O jei piliečiai susivienys, gali ir referendumas, kurį jau uždraudė, įvykti…
Labai pavojingas kelias. Geriau tegul pešasi dėl fiziškai ir morališkai surūdijusių skulptūrų… Įpykusiems šunims reikia kaulo.

Kritikui Pikčiurnai
Liudvikui Jakimavičiui

Prašom rašyti dažniau 🙂

42
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top