Liudvikas Jakimavičius. Kuliai

Mėginu prisiminti.

Buvau gal ketverių. Turėjom tokią žalmargę karvutę, neprisimenu jos vardo, bet ji mus gelbėjo.
Gyvenome pusbadžiu – trys vaikai, motina, pradinių klasių mokytoja, ir už antitarybinę propagandą išmestas iš mokyklos tėvas.

Ta karvutė buvo mūsų, vaikų, didelė draugė. Mes porą kartų su broliu ir seserim net buvom įsmukę į tvartelį ir kažkiek į dubenį pasimelžėm sau pieno. Nei spardėsi, nei ką, tik žiūrėjo į mus tokiais dideliais veizolais.

Bet apie tos karvutės gerumą pasakoju ne dėl to. Kartą, parginant piemenims Kulių bandą, kelios karvės kažko susikivirčijo visai prie mūsų tvoros. Mūsiškė susikibo ragais su komunisto Skomskio karve ir nulaužė jai ragą.
Nesitvėrėm džiaugsmu, pasiėmėm tą ragą kaip mūšio trofėjų ir kitą rytą nusinešėm į darželį.
Tėvo skundiko sūnus Astrauskiokas pradėjo kliančinti, kad tą karvės ragą jam parduotume, mat jo tėvas buvo medžiotojas ir kaupė ragų kolekciją.
Ilgai derėjomės.

Visą dieną, bet į vakarą, po pokaičio miego suderėjom ir pardavėm ragą už rublį. Tada buvo labai dideli pinigai. Nusipirkom tris bulkutes Kulių parduotuvėj ir dar gavom pilną saują kapeikom grąžos. Tai buvo pirmas, nusisekęs mūsų gyvenimo biznis.

O kas jį sukūrė? Mūsų geroji karvutė, kurios vardo niekaip negaliu prisiminti.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
29 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Rublis

didelis pinigas. Kažin kaip jis atsirado pas Astrauskioką? Ar jis taip pat ėjo į darželį. Gal buvo vyresnis?

Prašalietis

” Mėginu prisiminti”… Po karo viskas buvo sugriauta, visi gyveno sunkiai. Tėvai dirbo už mažus atlyginimus ir tų pilnai negaudavo, nes reikėjo priverstinai nupirkti priklausomai nuo gaunamo atlyginimo grožinės literatūros knygų, nuotykinių romanų, išpirkinėti valstybines obligacijas. Visi šie pinigai komunistinės valdžios buvo skiriami sugriautų gamyklų atstatymui. Po karo JAV papildomų paskolų sovietams, grąžinėjusiems auksu už karo metais teiktą JAV karinę pagalbą, nedavė. Liudvikas Jakimavisčius „badavimo laikais” turėjo karvę ir „badavo”, mano tėvai gyveno mieste ir gyvendami „ant kambario” nieko neturėjo. Kaip tų laikų”skurdžius” aš ėjau į darželį, kurių kokiame Alytuje tebuvo vienas. Į darželį ėjo tik keliolika tokių pačių „skurdžių”vaikų. Darželyje vaikams ko davė valgyti, to ir pakako, nuo „bado” kaip Jakimavičius nejaučiau, kad „kenčiu”. Auklėtojos prižiūrimi šokom, dainavom, mokėmės… Skaityti daugiau »

> Prašalietis

citata: „…Taip pat prisimenu, kaip vis vėliau reikdavo keltis ryte eiti užsiimti prie parduotuvės eilės nusipirkti duonos, kaip didėjo nusipirkimo normos maisto produktams, kaip atėjo laikas, kai nebereikėjo eiti prieš parduotuvių darbo pradžią užsiimti eilių nusipirkti būtiniems maisto produktams…”

Turiu klausimą;
Pačiam turėtų būti apie 80 metų, nes aš būdamas 65-ių, to nepamenu…

Akiniai ant kaktos

Duoda daugiau reitingų nei akiniai ant nosies.

Rinkėja iš Kauno

Prašaliečiui kažkas labai prastą špargalką trolių fabrike parašė. Sumaišė į tą patį kokteilį š..dąir šermukšnius. Eilės po karo prie duonos pagal korteles, kaip byloja istorija, išnyko dar Stalinui gyvam esant. Tai jeigu tas rašeiva jose vaikystėje stovėjo, tai tuomet, kai išėjo „Oceola seminolų vadas” jis tikrai jau nebuvo tokias knygas ryjantis vaikas – skuto barzdą ir į vakaruškas ėjo. O „Juodoji tulpė” išėjo dar vėliau, ir parašė tą knygą ne Hugo, o A.Diuma. Ir klaidos jo rašliavoje labai būdingos rusakalbiams – „kaiministė”, „bogatyriai” (pirmą kartą girdžiu, kad alytiškiai dzūkai taip turtingus vadintų). Eitum jau, tamstele, į pensiją, negi stažo KGB neišsitranavai? Sulaukus 80 su viršum jau nereikėtų taip aktyviai rašinėti propagandinių paklodžių.

Apžvalgininkas

Dabartinės komunistų karvės gerokai stipresnių ragų…

T0mas J.

Kad pokary buvo daug šeimų, kurios gyveno pusbadžiu – nė kiek neabejoju, ypač jei vienas šeimos narys staiga prarasdavo darbą. Sunkūs buvo metai visiems. Okupantas – Rusija – buvo išsekintas karo, o ir okupuotieji kraštai (tame skaičiuje Lietuva) per karą ne kurorto malonumus jautė. Bet nepainiokim pokario su visai kitu laikmečiu – „pradėjęs eiti į mokyklą ir išmokęs skaityti, turėjau namuose paskaitymui įdomias nuotykių knygas – “drąsiųjų keliai”” – reiškia JAU PO 20 METŲ NUO POKARIO! 1965 – 1970 jau nebe pokaris, o būtent tada pradėta leisti serija „Drąsiųjų Keliai”. Prašalaičio pyktį matyt kursto skirtingos nei Jakimavičiaus politinės pažiūros: autorius TSKPistų pagrįstai nekenčia, nes tai valstybės priešų, okupantų partija, o Prašalietis kaip supratau šiai kruvinai organizacijai yra palankus, nes jo… Skaityti daugiau »

Ai, ai, ai prašalieti,

kaip tavę į vietą pastatė!
Tamstos vietoj mirčiau iš gėdos.
Beje ir amžiaus gražaus esi, galima ir natūralia mirtim…

> Tomas J.

Klystat, gerbiamasis.
Prašalietis yra traktorininko palikuonis (…tokiam kaip aš ligoninės sanitarės ir gamykloje traktorininku dirbusių…), kur jam lygintis su čmiliais, armonais ir grybauskais.

Plungė - Rietavas (per Kulius ir Mižuikius)

Meluoji Liudvikai, oi kaip meluoji!

Darželio Kuliuose nebuvo. Pirmas atsirado Plungėje, 1959 m. Pastatas (tamsiai žalias) stovi ir dabar, už valstybinės mokesčių inspekcijos pastato, Vytauto gatvėje.
Bandelių Kulių parduotuvėje nebuvo, atveždavo vakarykštę duoną iš Plungės kepyklos ir keturias bulkas, keptas vienoje formoje, sulipusias į vieną gaminį. Po šešias kapeikas už kiekvieną.
Bandelių buvo tik Plungės kulinarijos gaminių parduotuvėje, dabartinėje Vytauto gatvėje, ten dabar „Akmenų terapija visai šeimai“. Ir tai atveždavo tik du kartus per savaitę.
O kuliškiai visada gyveno gerai. Tiek prie Smetonos, tiek prie Tarvydo, tiek prie Lenino ordininko Juozuo Bražinsko. (Tebūnie dėdei Juozui Žemaitijos žemelė švelniu pūkeliu).
O tie, kurie nebuvo girtuokliai ir lodoriai gyveno labai gerai!!!

Prašalietis

> Prašalietis 2021-01-2 13:50 Bičiuli, kuris būdamas 65 metų mažai ką „gero ar blogo prisimeni”, nereikia turėti 80 metų, kad prisismintum, jei, aišku, nepragėriai „patriotinio” proto, nekankina alzaimeris, šiandieninis „provakarietiškas patriotizmas”, lansberginis-grybauskinis idiotizmas ir visokis kitokis „-izmas”…, jei tėvai nepriklausė tuometiniam „elitui”, jei negyvenai dideliame mieste, kuriame gal būt tuometinė valdžia pajėgė geriau pasirūpinti liaudimi.., pakanka ir 68-69 metų, kad būdamas „miestietis” prisimintum, kad turbūt iki kokių 1970 metų valdžia valstiečiams nedavė pasų, kad valstiečius kolūkio krovininės mašinos kartą į savaitę atveždavo kaimiečius į miesto Komjaunimo aikštėje esančias parduotuves apsipirkti, kaip daug vyresni nei mes kaimo bernai lipdami iš nedengtos bortinės mašinos „kūzavo” šaukdami „vyrai ladų” skubėdavo nusipirkti porciją ledų, ar kaip iki „naujų rublių” ir dar kažkiek laiko su… Skaityti daugiau »

stasys

Ko Jus čia ant to Prašaliečio batoną trupinatę ? Žmogaus vaikystės prisiminimai nepagrąžinti išmįslais ? gal ir nutylima kada jam buvo prie vaikiškos krūtinės pirma karta prisegtas spaliuko ženkliukas ir kaip šauniai jam sekėsi saliūtuoti po kaklu pasirišus raudona skarele , o tas komjaunuolio įsimintinas kelias .? Nors tik savaitgaliais gaudavo ‘pieniško-plombiro’ palaižyti bet argi juos sulyginsi su šiandieniniais maximiniais ? Dvi kapeikos gazuoto automato stiklinė tai ne šiandieninė maximinė cocola savo kaina lygi ano laikotarpio visos dienos sugrubusių ranku uždarbiui .Na negaliu aš pykti ant Prašaliečio .. juk vaikystėje jis musėt buvo labai geras fotografas ir labai mėgdavo fotografuoti paskui ilgai naktimis vakaruotį ryškinant tai kas užkliuvo jo akiai . O kas šiandiena dar naudojasi tuo sovietiniu projektoriumi ,… Skaityti daugiau »

>Prašalietis

„…Buvusiose pokarinėse išlikusiose privačiose parduotuvėse, Alytuje “pas Šneiberį” ar “pas Šapalą”, paprasti žmonės mažai ką įpirkdavo, nebent po algų darbininkai eidavo nusipirkti dektinės ir užkandos. Tiesa šios privačios parduotuvės apie 1965 – 1967 metus buvo uždarytos…”

O čia tai bent!!!
Privačios parduotuvės sovietmečiu???

Informacija stasiam

Gazuoto vandens stiklinė – 1 kapeika.
Gazuoto vandens stiklinė su sirupu – 3 kapeikos.
2 kapeikas kainavo paskambint iš telefono būdelės…

Prašalietis

T0mas J. 2021-01-2 15:59 P.S. Teisingai sakai bičiuli, rašymas „drąsiųjų keliai” ant šių knygų viršelių atsirado vėliau. bet tai yra nereikšmingos smulkmenos nekeičiančios mano pagrindinio teiginio esmės. Ant motinos parneštų, nepamenu autorių „Šarlio Bantaras,” Kapitono Blado odisėja” ant viršelių užrašo „drąsiųjų keliai ” nebuvo. Istorinis faktas yra tai, kad darbininkai vietoje, kad ir nedidelės dalies atlyginimo, gaudavo grožinės literatūros knygų. Knygomis, kaip ir valstybinėmis obligacijomis, buvo nepatenkinti beveik visi eiliniai dirantieji, bet dėka to gyveno meno darbuotojai, iš sugriautos sovietų sąjungos komunistams pavyko sukurti antrą ekonominę ir lygiavertę su JAV karinę galybę pasaulyje. „Gaila”, bet tenka palikti polemiką su tarybinių laikų „kilmingų tėvų” kaip komentuojantis „T0mas J. 2021-01-2 15:59 ar > Tomas J. 2021-01-2 16:54” „patriotiniais” palikuonimis, kaip ir „vaikystėje… Skaityti daugiau »

Prašalietis

>Prašalietis 2021-01-2 18:26 Bičiuli matomai užaugai tarybinaime kaime, todėl, kaip Liudvikas,nieko nematei tik nuosavos karvės uodegą, ir „pusbadį”, nes kaimiečiai per mėnesį uždirbdavo pinigais keliolika naujų rublių. „Švietimo pabaigai” tepasakysiu, šios parduotuvės buvo privačiuose namuose, jose prekybininkai buvo tame name gyvenantys šeimininkai. Šalia manęs buvusioje Šneiberio parduotuvėje, pardavėjas, vedėjas ir direktorius buvo senis Šneiberis su savo žmona. Visi aplinkiniai žinojo, kad Šneiberis yra žydas. Nežinau tiksliai tuo metu koks buvo parduotuvės juridinis statusas. žinau tik viena, kad į buvusią kaimynystėje Šneiberio parduotuvę, mano motina ir kaimynai apsipirkti praktiškai nėjo, visi ėjo į centre esančias parduotuves. Man teko tik kelis kartus užsukti pažiopsoti į šią parduotuvę, nes Šneiberis vaikus vydavo lauk. Kas liečia tavo kaimiškai „patriotinį” „O O O O”, žinok,… Skaityti daugiau »

klausimelis

idomu, koks gyvenimas buvo pries kara. kiek dusiu gyveno tada ir kiek dabar?

nesipykime,

juk mes kiekvienas turim to meto prisiminimus, ir jie yra skirtingi.JUk ir dabar vienas su tokia pacia pensija sugeba pragyventi o kitam po 15 dienu jau jos neliko.Labai priklauso nuo seimininkes is kirvio isvirti sriuba, o kitai ir is vistos nelabai kas gaunasi.

idomu

Gal kas zino, kaip stasi surasti? Tarka (partizanu pavyzdziu) jau turiu.

>> 19:25

stasys su prašaliečiu net tas pačias rašybos klaidas daro. Įdomu, ką tai galėtų reikšti? Gal kur nors Šneiberio kaimynystėje kas nors ką nors žinotų? 🙂

Nežinai, ką rašai?

„Nežinau tiksliai tuo metu koks buvo parduotuvės juridinis statusas.”

Ne prašalietis,

o tik užkietejęs niekšas-stribas galėjo parašyti:

– „…dzūkijos miškuose bėgiojo ir iš išsikastų bunkerių “vadovavo pokario Lietuvos valstybei” rinkėjai iš Kauno” šiandiena gerai pažįstamas ” tautinis bogatyrius”, kaip iš kitame miškelyje išsikasto būnkerio”pokario valstybei prezidentavo”kitas “tautinis bogatyrius” šiandiena skelbiamas “pakario valstybės prezidentu”…”

Arba „be karvių uodegų” dar ir gerą tėvelio-čekisto mokyklą praėjęs stribvaikis.

stasys

Informacija stasiam 2021-01-2 18:29 ..kabinejates ne prie rimto reikalo .

T0mas J.

„komunistams pavyko sukurti antrą ekonominę ir lygiavertę su JAV karinę galybę pasaulyje. “Gaila”, bet tenka palikti polemiką su tarybinių laikų “kilmingų tėvų” kaip komentuojantis “T0mas J. 2021-01-2 15:59”
(Prašalietis)

Nešmeižk mano tėvų.
Sutinku su tamsta, kad TSRS karinė galia buvo nemenka. Tačiau okupuotąjam jokia laimė, kad okupantas stiprus. Geriau tas okupantas būtų buvęs stiprus tualetinio popieriaus gamyba..
Čia nėra tinkama vieta diskutuoti apie tarybinį gyvenimą, nes autoriaus paliesta tema yra skurdas pokaryje ir aš niekada nesutiksiu, kad pokario metais gyvenimas buvo normalus, puikus – milžiniškus nuostolius patyrė visi, kas tame kare dalyvavo ir tai neigti yra taip kvaila, jog neketinu dėl to diskutuoti.

Prašalietis

Ne prašalietis, 2021-01-2 20:22
Patriotiškai paporinai lansberginis pseudo patriote, šiandiena „užuodžiantis pokario stribus” geriau nei pats V. Lansbergis. Kaip rodo šiandieninė „patriotinė uoslė”, pokario stribai dirbo gamyklose paprastais juodadarbiais darbininkais, na o „kovotojai už šiandieninę laisvę, kaip V. lansbergis, Grybauskaitė, Virgilijus Čepaitis, Čekuolis ir kiti šiandiena 75 metams užsislapstinę „patriotai” šalia tarybiniais laikais dirbto pagrindinio, tų laikų „patriotinio darbo”tuometinės kompartijos, KGB ir komunistinės propagandos struktūrose, jie mintyse „didvyriškai dar dirbo” ir „išsivaduojamajį iš okupacijos darbą” . Laiku persivertus, jų tarybiniais laikais ne gamyklose, kolūkio laukuose, mokyklose, gydymo įstaigose ir t.t. dirbtas tų laikų profesionalus „patriotinis” darbas padėjo jiems susiveikti palikuonis „ne stribvaikius”, o „tikrų tikriausius” šiandieninius „patriotus”…

štaziui

stasele, tu jau apsispręsk dėl savo orientacijos.

spėlioju

gal kokia Bunkė?

NeBunkė

prašalietį-neprašalietį čia nuleido iki gaidžio.

ah1

tai buvo seniai ir neteisybė kaip dočio skambučiai.

29
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top