Tušti plepalai apie sistemos keitimus, funkcijas ir valdininkus. Vėjų vėjai. Jei turėsi idėją, pati sistema vystysis nelyg raiščiai ir raumenys, atmesdama viską, kas nereikalinga, vėžiška.
Dabar toks dvasinių prieblandų metas – žmogeliai nebeišdrįsta pasakyti, kad bendrinanti ir telkianti mus idėja turi būti Valstybė, vienodai visiems teisinga ir gerbianti savo pilietį. Sava valstybė. Tokia turi būti Lietuva. Bet kažkokie užsileisti mankurtai, siautėjantys per visą žiniasklaidos plotą, Lietuvos idėją stumiantys į šoną kaip kažkokią etnografinę senieną ar atgyveną. Jie jau nebeskiria valstybės nuo sistemos, nes Valstybė jiems – tik didelė buhalterija, kurioje reikalai tvarkomi blogai arba labai blogai.
Toje paradigmoje jie ir drasko vieni kitiems akis dėl sistemos keitimo – dėl buhalterinių taisyklių. Todėl visiškas š. ir išeina. Ir tas tęsis, kol pilvagalviai mums protus dulkins.