Neturėdamas, ką veikti užmečiau akį į broliukų latvių ir estų Delfi portalus. Ir, o siaube, jie ramūs kaip belgai – net nenujaučia kad karas ant nosies, nors dėl savo demografinės padėties tiesiog klykt turėtų, kiek ten potencialių žalių žmogeliukų. Jie nenutuokia, kad karas jau vyksta, o priešas prie apsupto miesto vartų.
Mėginu klausti savęs: kaip čia dabar yra? Ar kaimynų žiniasklaida slepia nuo savo piliečių karo ryt poryt grėsmę, o gal jiems ir negresia kaip mums dėl kokių nors skirtingų geopolitinių priežasčių? Bet juk neįmanoma įsivaizduoti, kad Rusija pultų mus vienus, latvius ir estus palikusi ramybėje. Galų gale – penktasis NATO straipsnis jiems galiotų pirmiausia, jei Rusija pultų tik mus.
Kaip ten bebūtų, apie karą mes šaukiam Europoj garsiausiai. Ir ką iš to turime? Visišką susvetimėjimą su kaimynu su negera perspektyva – diplomatinių santykių nutraukimu. Blogai pabaigai – gera pradžia.
Naivesnis žmogus gal svarsto: na dėl ko tas karas su Rusija galėtų prasidėti? Tarytum nėra jokio preteksto. Bet pretekstas labai greitai gali atsirasti ir jau ant akių atsiranda. Manau, kad ne be anos valstybės pagalbos.
Rusija turėtų ne vieną motyvą, jei, neduokdie, nutiktų blogiausia. 1. Tie lietuviai – isterikai ir rusofobai. (jei netyčia kas, o gal patys nukneckintų kokį vatnyką, būtų pakankamas pretekstas taip įkaitintoje atmosferoje ir garnizonus įvesti kaip 1939-aisiais). 2. Tie lietuviai – žydšaudžiai ir antisemitai, na, ir aišku, fašistai. Toks bukietas apibūdinimų mūsų įvaizdžiui pasaulyje mus daro labai nesimpatiškus ir kažin ar vertus apgynimo.
Ir bėda ta, kad patys tokį vaizdinį kuriame. Latviai ir estai kažkodėl to nedaro.
Kyla klausimas, kas užsakinėja tuos lietuviškus karo maršus ir kur jie nuves?