Liutauras Gudžinskas. Tradicines partijas gelbėja emigracija

BNS

Ekspertai teigia, kad Lietuvoje socialinė atskirtis po truputį mažėja, bet tempai galėtų būti greitesni.

Vyriausybės nacionalinio saugumo būklės ataskaitoje socialinė atskirtis įvardinta tarp vidaus pavojų ir grėsmių.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Šiaurės Europos studijų centro vadovas Liutauras Gudžinskas teigia, kad situacija yra kontroliuojama, o pablogėtų tik smarkiai išaugus nedarbui, ypač – tarp jaunimo.

Politologas pažymėjo, jog Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, skurdo ir socialinės atskirties rizikos laipsnis krito, bet dėl krizės 2009 metais rodikliai vėl pablogėjo.

„2005–2013 metais žmonių, esančių rizikos zonoje, sumažėjo nuo 41 iki 31 proc. Visgi tai prastesnis rodiklis nei ES vidurkis – 24,5 proc. – ir dalies mūsų kaimynių. Pavyzdžiui, Estijoje žmonių, patiriančių skurdo ar socialinės atskirties grėsmę 2013 metais, buvo 23,5 proc., Lenkijoje – 25,8 proc. Reikia pažymėti, kad geriausia padėtis Lietuvoje šiuo atžvilgiu buvo 2008 metais. Vėliau smarkiai išaugo, o pastaruoju metu palaipsniui krito. Taigi, situacija yra kontroliuojama ir po truputį gerėja, tačiau ne tokia gera kaip dalyje kitų pokomunistinių ES valstybių narių“, – BNS komentavo politologas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Europos socialinio teisingumo indeksą Lietuvą iš naujųjų ES šalių lenkia čekai, slovėnai ir estai. „Turbūt pagrindinis veiksnys, galintis paaiškinti skirtumus, ypač kalbant apie Baltijos šalis, yra valdymo kokybė, struktūrinių viešojo sektoriaus reformų stoka, korupcijos kontrolė“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.

Vyriausybės pateikiamoje nacionalinės saugumo būklės 2014 metais ataskaitoje netolygi ir socialinė raida įvardijama kaip viena iš vidaus rizikos grėsmių.

Dokumente rašoma, kad šalies regionai smarkiai atsilieka nuo didžiųjų šalies miestų, o socialinės ir ekonominės raidos netolygumams įtakos turėjo dar neįveikti pasaulinės finansinės krizės socialiniai padariniai ir Europoje susiformavusi nepalanki geopolitinė padėtis.

Pasak ataskaitos, atsigaunanti ekonomika sudarė galimybę didėti gyventojų darbo pajamoms, tačiau socialinės išmokos nedidėjo, dėl to gilėjo skurdo riziką patiriančių asmenų pajamų atotrūkis nuo skurdo rizikos ribos.

Ataskaitoje pateikiami duomenys, kad skurdą patiria beveik kas trečias kaimo gyventojas, didžiuosiuose miestuose – kas devintas. Skurdo riziką patiria du trečdaliai darbo neturinčių asmenų.

Pasak L.Gudžinsko, didėjant socialinei atskirčiai bei smarkiai išaugus nedarbui, atsirastų grėsmė, kad į politinę areną iškiltų populistinės ar kraštutinės dešinės ir kairės jėgos, o tradicinės partijos prarastų vyraujantį vaidmenį.

„Tai savo ruožtu gali dar labiau susilpninti valstybę ir pasitikėjimą jos institucijomis – tiek iš gyventojų, tiek iš tarptautinių partnerių pusės. Nors vargu ar tai reikštų realios karinės grėsmės padidėjimą, tačiau, be jokios abejonės, informacinė politika, skatinanti abejones dėl ligšiolinio Lietuvos geopolitinio kurso, būtų veiksmingesnė ir galinti turėti savų politinių padarinių. Kol kas situaciją šiek tiek amortizuoja laisvas darbo jėgos judėjimas, tačiau esant dideliems emigracijos tempams, prastėja ilgalaikis šalies konkurencingumas“, – pažymėjo L.Gudžinskas.

BNS

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
komunistų partijos politika

padaryti revoliucinę situaciją – supriešinimą tarp žmonių – tai komunistų partijos strategija.
Ne veltui Lietuvos prezidentė buvo part.školos darbuotoja – komunistų partijos strategija diegiama net „patriotų” konservatorių rankomis, nekalbant apie komsomolcus liberastus.
Kad situacija „kontroliuojama” – autorius teisus. komunistiniuose teismuose teisybės nei su žiburiu nerasi.

Anikė

Partijas gelbsti finansavimas iš biudžeto ir „atkatai” už kvailus Lietuvai
pražūtingus projektus ir atsakomybės jokios už tuos nusikaltimus nebūvimas.

Tradicines partijas gelbėja emigracija?

Ir kokiu tai būdu? Aaaaaa, jie patenkinti kad gavo galimybę mesti viską Lietuvoje ir išvažiuoti ilgesnio euro ar kronos užsidirbti, todėl už šias vagių partijas ir balsuoja negalvodami, kad koks 80 procentų skursta neturėdami normalaus darbo arba gaudami minimumą turi išmaitinti šeimą. O veltėdžiai valdžiagyviai nusistatę sau nežmoniškas algas, priedus, priemokas, išmokas, rentas. Jiems nerūpi, kad gaudami seimo nario algą dar prisiduria ne vieną tūkstantėlį už vadovavimą frakcijai, komisijai, kurių prisigalvoją dėl menkiausio niekučio, nors tai jų tiesioginis seimo nario darbas. O jūs nelaimingi emigrantai ir toliau balsuokit už konservus, liberastus ir kitokius žmonių „runkelių” plėšikus.

ruta

Kai Seimas , Viriausybe , Prezedentura , nesugeba nieko pozityvaus ir konstruktyvaus sukurti , o tik paimti pinigu is ES , ar skolintis is Banku didziuliais procentais , o vienintelis pliusas prisijungime prie ES , tai galimybe nuvazioti i Europa , kad nenudvesti badu , tai ar yra apie ka kalbeti? Kasmet Lietubos emigrantai perveda i tevyne virs 4 milijardu lt , savo artimiems , o jeigu tu pinigu nebutu , ar nenusluotu Tauta ta korupcini valdyma? Kai Briuselis liepe Lietuvos politikams pamatyti kokio nenormalaus lygio pasieke socialine atskirtis , tie vagys susgrybo , dabar vietoje realiu veiksmu , kaip visada, bus pasitelkti ‘ dvaro’ klapciukai , kad girtu , kaip viskas puiku Lietuvoje .Normalus , mastantys ir turintys istorine… Skaityti daugiau »

 grumstas to

Tradicines partijas gelbėja emigracija

Ko gi keiki tuos emigrantus, juk jie ir balsuoti dorasi negali.Suverčia kokiame nors londone jų blasus į maišą ir atvežę Lietuvon išpila patvorin, nesivargindami skaičiuoti irbišsikirstyti tuos balsus . Dar pamiršai kad balsuotojams tenka išleisti dideles savo lėšų dalis, kad atvažiuoti iš kokio miestelio į kurį nors balsavimo centrą -sostinę, kuris tik vienintelis veikia toje šalyje . pats gal tingi vietoje pajudėti ir nuvykti prabalsuoti , o kitus kaltinti lengviausia. Be to autorius juk rašo.kad išvykdami emigrantaididina tradicinių partijų galimybę surinkti santykinai daugiau balsų ,lyginant už kitas protesto partijas.

Beta

Maždaug: pakaruoklį gelbėja virvė.

Hmm

O bet tačiau autorius emigraciją vertina kaip priimtiną būdą tradicinėms partijoms išlikti valdžioje, o jų buvimą valdžioje kaip gėrį.
Kas priverčia jaunus politologus bėgti į dvaro šunidę?

7
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top