Dalijamės aplinkosaugininko ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario replika iš veidaknygės, kaip skaityti Kazio Starkevičiaus – ketvirtą kartą Seimo nariu išrinkto TS-LKD frakcijos nario, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, 2008–2012 metais ėjusio žemės ūkio ministro – pasigraudenimus dėl Dirvožemio įstatyme surašytų nuostatų.
Šis DELFI.lt portale paskelbtas vieno iš naktinės mokesčių reformos vykdytojo „skundas“ „Gal apmokestinkime ir orą?“ (ČIA) visiškai dera su mainstreaminėje žiniasklaidoje vyraujančia nuostata (tiesa, pirmoji teiginio dalis nutylima): tik neįpareigokite mūsų siekiant savo tikslų atsižvelgti ir į bendrąjį interesą – juk tai varžo „rokenrolinę laisvę“… tvarkytis, kaip mums naudingiau.
Dėmesio nusipelno ir ši neva visų žemdirbių interesus ginančio Seimo nario „giliamintė“ įžvalga, „paaiškinanti“, kodėl toks įstatymas atsiradęs: „Seimo viršūnėms rūpi žemdirbio, verslininko pinigai, kad juos nukreiptų į vis labiau smunkančio autoriteto palaikymą, o kartu – ir išlikimą valdžioje.“
Starkevičius – žmogus geras ir atviras. Jis sako tiesiai: mes ir taip žinome, kad tokių reikalavimų reikia laikytis. Bet mes jų nesilaikome, nes mums per brangu jų laikytis. Ir mes nenorime, kad mus kas nors baustų už tų reikalavimų nesilaikymą. Tik ne tai. 🙂
Bet būtent dėl to ir reikia įstatymo – kad žinote ir nesilaikote 🙂
O dėl derlingo sluoksnio pararadimo urbanizuojant irgi visiškai aišku – jei negrįžtamai sunaikinamas derlingas dirvožemio sluoksnis, už tai turi būti kompensuojama. Urbanizuokitme teritorijas, kurios yra nederlingos.
Beje, kad medžius mieste iškirtus reikia kompensuoti kažkaip jau niekas nesistebi. O juk dirvožemis yra ne mažiau svarbus ekosistemos komponentas. O juk medis užauga greičiau, nei atsistato dirvožemis: kad dirvožemis atsikurtų reikia vidutiniškai 50 metų, medis brandą pasiekia per 30–40 metų. Taip kažkada seniai buvo visiems per brangu reikalavimas išvalyti išleidžiamas į vandenis nuotekas. Dabar taip „brangu“ mokėti už atliekų sutvarkymą. O čia dar kažkoks dirvožemis 🙂
O dėl oro – tai, spėju, Starkevičiui atrodo, kad jis labai gerai pašmaikštavo… 🙂
Skirtumas esminis: oro negali sunaikinti, o dirvožemį gali. Orą gali tik užteršti. Jei būtų oro sunaikinimo grėsmė, manau, Starkevičius pats pirmas balsuotų už ekonominių priemonių įvedimą orui išsaugoti 🙂
Ir dar – mokestis už aplinkos oro teršimą buvo ar tik ne pirmasis apskritai plačiu mastu pradėtas taikyti aplinkosauginis mokestis…