Dalia Grybauskaitė ir LRT Radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė
Kaip jau skelbėme, perrinkimo siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pabūgo diskutuoti su dviem Vyriausiosios rinkimų komisijos burtais parinktais kandidatais į prezidentus Broniu Rope ir Nagliu Puteikiu tiesioginėje LRT radijo laidoje ir nutarė šnekėtis pati viena su žurnaliste Agne Skamarakaite.
Naglio Puteikio rinkimų štabas kreipėsi į VRK pirmininką Zenoną Vaigauską, LRT direktorių Audrių Siaurusevičių, Pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ iniciatorių Tadą Langaitį prašydami įvertinti, ar D. Grybauskaitė nepažeidė deklaracijos dėl garbingų ir sąžiningų rinkimų, kurią ji patvirtino savo parašu.
Primename, kad vienu iš deklaracijos punktų visi kandidatai įsipareigojo „dalyvauti, išskyrus atvejus, kai dėl einamų pareigų nėra galimybių, valstybės lėšomis finansuojamuose viešuose debatuose žiniasklaidos priemonėse, siekiant proporcingai mažinti reklaminių klipų ir užsakomosios žiniasklaidos poveikį rinkėjų apsisprendimui“ (išskirta Tiesos.lt).
Tą pačią dieną gautame LRT Radijo programų direktorės Guodos Litvaitienės pasirašytame laiške, skirtame VRK, pilietinei iniciatyvai „Baltosios pirštinės“ ir Naglio Puteikio rinkimų štabui, tvirtinama, kad kandidatas, siekiantis valdyti valstybę dar penkerius metus, turi teisę vengti debatų su savo politiniais oponentais:
Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) šiuo atsakymu norime Jus informuoti, kad 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimų agitacijos kampanijos metu nacionalinis transliuotojas vadovaujasi Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 95 patvirtintomis „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų, skirtų 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimų agitacijai, rengimo taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės). Šios Taisyklės nustato 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimų agitacijai skirtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų rengimo tvarką, trukmę ir laiką. Pagal Taisyklių 17 punktą, jeigu kandidatai atsisako diskutuoti tarpusavyje, kiekvienam jų skiriama po 25 minutes radijo eterio laiko. Š. m. gegužės 7 dienos speciali radijo debatų laida buvo skirta trims kandidatams, du iš jų diskutavo tarpusavyje, trečias kandidatas pasinaudojo Taisyklėse numatyta galimybe diskutuoti su laidos vedėju ir klausytojais.
Nors prezidentė D. Grybauskaitė numatytu laiku ir neturėjo jokių kitų su jos einamomis pareigomis susijusių renginių, šį jos atsisakymą dalyvauti diskusijoje su kitais dviem pretendentais ir debatuose įrodyti Lietuvos piliečiams, jog jie ir vėl turėtų patikėti jos siūloma programa ir balsuoti būtent už ją, G. Litvaitienė įvertino taip: „[…] nemanome, kad kandidatė Dalia Grybauskaitė, dalyvaudama š. m. gegužės 7 d. radijo laidoje pažeidė 2014 m. balandžio 19 d. Kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus deklaracijoje „Dėl garbingų ir sąžiningų Respublikos Prezidento rinkimų“ numatytą įsipareigojimą „dalyvauti, išskyrus atvejus, kai dėl einamų pareigų nėra galimybių, valstybės lėšomis finansuojamuose viešuose debatuose žiniasklaidos priemonėse“.
Iš tokio atsakymo, kuris, kaip matyti, atspindi kolektyvinę visuomeninio transliuotojo nuomonę, susidaro įspūdis, kad D. Grybauskaitė pusvalandį praleidusi Lietuvos Radijo studijoje viena su žurnaliste, taip pat… debatavo.
Paliekame skaitytojams patiems vertinti, ar išties tas pokalbis vadintinas „debatais“ (jo išrašą skaitykite ČIA), ar tiesiog Dalios Grybauskaitės monologu žurnalistės pasiūlytomis temomis, ir primename, kad Vakarų pasaulyje politiniai debatai yra tapę atstovaujamosios demokratijos pagrindu. Būtent todėl piliečių atstovais tapti norintys politikai debatų nevengia, atvirkščiai, nes tik taip – skirtingų idėjų kovoje – jie gali įrodyti, kad būtent jų siūlomas kelias, kaip spręsti svarbiausius šalies politinio gyvenimo klausimus, yra pats tinkamiausias.