Neseniai Lietuvos vardo atsisakiusi, „Lietuvos radiją ir televiziją“ oficialiai trimis raidėmis „LRT“ pervadinusi LRT Taryba antradienį, kovo 25-ąją, kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę prašydama didesnio biudžetinio finansavimo vadinamajam „visuomeniniam transliuotojui“ bei žadėdama už padidintą finansavimą „atsilaikyti prieš propagandinius išpuolius ir sutelkti visus Lietuvos gyventojus“.
Pilietinis Tiesos.lt portalas drįsta abejoti, ar primityvios propagandos nevengiantis, nomenklatūrai ir slaptosioms tarnyboms perdėtai paslaugus, nuo visuomenės užsisklendęs LRT yra pajėgus prieš ką nors „atsilaikyti“ ir ką nors „sutelkti“.
Kita vertus, ar tikrai visi Lietuvos gyventojai pageidauja būti sutelkti aplink Audrių Siaurusevičių ir Ritą Miliūtę? Ir dar už papildomas mokesčių mokėtojų lėšas?
Skelbiame LRT tarybos kreipimąsi.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba kreipėsi į LR Seimą ir LR Vyriausybę, reikšdama susirūpinimą dėl Seime svarstomo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6,7, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo NR. XII-736 3 straipsnio pakeitimo įstatymo.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai kelia susirūpinimą situacija, susiklosčiusi priėmus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6, 7, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą.
Svarbiausias šių įstatymo pataisų tikslas buvo iš esmės pagerinti visuomeninio transliuotojo finansavimą, kuris yra mažiausias iš visų Europos visuomeninių transliuotojų. Siekta sukurti naują skaidrų LRT finansavimo modelį, kartu atsisakant komercinės reklamos LRT eteryje.
Šiandien galima konstatuoti, kad įstatymo pataisomis pasiektas vienintelis tikslas – LRT eteryje nuo 2015 m. uždrausta komercinė reklama, ir paaiškėjo, kad nėra užtikrintas skaidrus ir aiškus finansavimo modelis. Lietuvos radijas ir televizija lieka priklausomi nuo vienintelio finansavimo šaltinio – valstybės biudžeto, o skirtingai interpretuojant, numatomas LRT biudžeto dydis skiriasi beveik trečdaliu (apie 30 mln. litų). Tai prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1996-09-11 rekomendacijai Nr. R (96) 10 dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo garantijos, kurioje numatyta, kad valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti, o jeigu reikia – sukurti atitinkamą finansavimo mechanizmą, kuris užtikrintų, jog visuomeninis transliuotojas sugebės tinkamai vykdyti savo pagrindines funkcijas. LR Konstitucinis Teismas 2006-12-21 nutarime byloje Nr. 30/03 konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti tokį reguliavimą, kuriuo būtų ribojamas arba net apskritai uždraustas reklamos transliavimas LRT. Tačiau LR Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad reklamos transliavimo LRT ribojimas arba uždraudimas gali būti teisėtas tik tuo atveju, jeigu visuomenės ištekliai, finansinės galimybės tai leidžia ir jeigu tai nepakenks nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinei misijai. Be to, tokiu ypatingu atveju įstatymų leidėjas privalo užtikrinti LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, deramą finansavimą kitais būdais. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti LR Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, galėtų būti paneigtos tam tikros konstitucinės vertybės, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti kaip tik ir yra skirtas visuomeninio transliuotojo institutas.
Šiuo metu Seime svarstomos įstatymo pataisos užtikrintų didesnį LRT finansavimą, kuris kompensuotų reklamos įplaukų praradimą, leistų iš esmės pagerinti visuomeninio transliuotojo darbą ir įgyvendinti LRT tarybos parengtą LRT veiklos strategiją. Tai ypač aktualu šiandien, sustiprėjusių informacinių karų kontekste. Mūsų nuomone, esminis LRT finansavimo padidinimas būtų vienas efektyviausių ir pigiausių būdų atsilaikyti prieš propagandinius išpuolius ir sutelkti visus Lietuvos gyventojus.
Neatmestina, kad 2015 m. LRT gali turėti trečdaliu mažesnį biudžetą, nei buvo planuota, o atsisakius reklamos, negalėtų gauti jokių papildomų pajamų. Remdamasi išdėstytais argumentais, LRT taryba pareiškia, kad reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų LRT programose atsisakymas, neužtikrinant deramo finansavimo, negarantuos visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo, t. y. šio įstatymo projekto pagrindinio uždavinio, ir ragina visas suinteresuotas institucijas imtis reikiamų priemonių, kad būtų priimtas šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuris užtikrintų nacionalinio transliuotojo savarankiškumą ir konstitucinės misijos vykdymą.
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis
Primename, kad LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ją sudaro 12 asmenų – žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.