Alfa.lt
„Jei prarasime Ukrainą, Europa pajaus, ką jautė Baltijos šalys“
„The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas ketvirtadienį „The Telegraph“ publikuotame straipsnyje savo dėmesį skiria Ukrainai ir joje vykstantiems nerimą keliantiems įvykiams. Jo teigimu, „Kijevui liepsnojant, Vakarų politikai springsta pelenais“, o visi bandymai padėti ukrainiečiams sukti į Vakarus žlugo. Tuo pačiu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas triumfuoja ne tik Sočyje, tačiau ir geopolitikoje, kur gali įtvirtinti pergalę dėl vienos svarbiausių šalies kaimynių.
Analizuodamas, kokie galimi įvykių raidos scenarijai Ukrainoje ir kaip išeiti iš susidariusios padėties, E. Lucasas pirmiausia įvardija priežastį, kodėl šiandien tūkstančiai ukrainiečių kovoja barikadose, o žuvusieji jau skaičiuojami dešimtimis.
Anot jo, nepaisant sudėtingos Ukrainos istorinės, socialinės ir ekonominės situacijos, pagrindinė priežastis yra viena.
„Be Vladimiro Putino Ukrainoje šiandien būtų taika. Tai Rusija, kuri privertė Ukrainą atsisakyti pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, pradėdama prekybos karus prieš Ukrainos eksportuotojus. Rusija pasiūlė pigias dujas ir paskolas, kai Ukrainos ekonomika svyravo. Rusija infiltravo šimtus „patarėjų“ pagrindinėse visuomeninėse įstaigose ir ministerijose, kad būtų užtikrinta „Maskvos politikos linija“. Be Rusijos tyliai vykdyto pučo, šiandien ukrainiečiams nereikėtų statyti barikadų“, – teigė E. Lucasas.
Apžvalgininko teigimu, Rusijos spaudimas sustiprėjo kaip tik tuo metu, kai Vakarų pastangos ėmė strigti. Vakarams vis tikintis, kad įmanoma situacija, kai abi pusės laimi, telieka tik jų iliuzija. „Kremliui tinka tik situacija, kai jis laimi, o Vakarai pralaimi, pageidautina, žeminančiai. Tai Putino asmeninio prestižo reikalas“, – rašė E. Lucasas.
Anot jo, šiame paveiksle mažai reikšmingas ir JAV vaidmuo, kuri nuo pirmosios Baracko Obamos dienos Baltuosiuose rūmuose ignoravo kolegas Europoje. Jis pažymėjo, kad po Edwardo Snowdeno nutekintos slaptos informacijos skandalo susilpnėjęs pasitikėjimas tarp sąjungininkų lemia, kad Vakarai neturi ką priešinti Rusijai.
Nėra gerų variantų
Analizuodamas, kas bus toliau, E. Lucasas teigė, kad visos baigtys yra blogos.
„Galbūt valdžia nuspręs, kad negali jėga susidoroti su protestuotojais, ir atsitrauks, o tai reikš mėnesius įtampos, baimės ir nepasitikėjimo. Net šiuo atveju Ukrainos teritoriniam integralumui buvo suduotas stiprus smūgis, galbūt, net lemiamas. […] Gali kilti pilietinis karas. Bus ne tik žmonių aukų (ir galimai labai didelių), bus pabėgėlių, į konfliktą gali būti įtraukti ir pašaliniais asmenys. Kas bus, jei tikri arba apsimetę sukilėliai sunaikins Rytų-Vakarų dujotiekį, – rašo E. Lucasas.
Jo teigimu, labai daug nerimo kelia Krymo regionas, kuris jau dabar yra ant slenksčio, kad skelbtų nepriklausomybę nuo Ukrainos. Kas po to? Rusijos intervencija, kad apsaugotų Krymo separatistus?
Priešingu atveju, jei spaudimas tęsis ir sukilėliai bus palaužti, E. Lucaso teigimu, Ukrainos laukia scenarijus, kuris pavers ją antrąja Baltarusija. „Represiniai įstatymai bus taikomi visa apimtimi: ne tik prieš protestuotojus, bet ir prieš nepriklausomą spaudą, pilietinę visuomenę, visuomenines institucijas. Gali būti grąžintas vizų rėžimas Vakarų šalims, nutraukti arba uždrausti įvairių organizacijų ryšiai su užsieniu“, – rašo E. Lucasas.
Jis teigia, kad tada Ukraina būtų prie Kremliaus kojų, tai vestų į dar gilesnę ekonominę ir karinę integraciją, o tai taptų tikru galvos skausmu NATO ir didelei daliai vidurio rytų Europos valstybių.
„Jei Kijevas pasuks karinės ir saugumo integracijos su Rusija link, centrinė Europa patirs tai, ką kelerius metus jautė Baltijos šalys: stingdantį saugumo pavojaus jausmą“, – teigė E. Lucasas. Anot jo, paskutinį kartą tokia situacija Europoje buvo per Jugoslavijos karus praėjusio amžiaus pabaigoje.
Negalima leisti kelti chaoso
E. Lucaso teigimu, negali būti blogiau, nei leisti Rusijai savo interesų zonoje kelti chaosą ir paskui ten diktuoti savo sąlygas. Tokia pasiųsta žinutė gali būti pražūtinga. Vietoje to jis siūlo Vakarams susitelkti rinktis ryžtingą strategiją. Pirma, remti Gruziją ir Moldovą, kurios gali imti baimintis, kad žiūrėjimas į Vakarus gali nuolat kelti chaosą jų valstybėse. Ir dar didesnį dėmesį skirti labiausiai pažeidžiamoms Baltijos valstybėms: Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Antra, imtis ryžtingos pinigų plovimo ir neskaidrių bankinių operacijų prevencijos ir kontrolės. Pinigų plovimą ir legalizavimą jis vadina Kremliaus Achilo kulnu, kuriam padeda Vakarų bankininkai ir teisininkai.
„Tai vyksta Vienoje, Niujorke ir Londone. Gėda, kad esame to dalis“, – sakė E. Lucasas.
„Ukrainiečiai kaunasi ir miršta už teisę būti europiečiais. Tai nėra jų naivus sekimas ES vertybėmis, tai gilus tikėjimas, kad laisvė, teisė ir padorumas yra geriau už sukčių kapitalizmą ir pompastišką neosovietinį Putino Kremlių. Jie tiki savo vertybėmis labiau nei mes patys. Kodėl mes juos nuviliame?“ – rašo E. Lucasas.
Visą straipsnį galite perskaityti ČIA.
