Olava Strikulienė | respublika.lt
Vilniaus universitetas parengė VU lyčiai jautrios kalbos gaires, kaip universiteto akademinė bendruomenė bei administracija turėtų bent 2020-2025 m. bendrauti tarpusavyje, rašyti dokumentus, publikacijas, kad šis bendravimas bei publikavimas būtų vienodai priimtinas kiekvienai lyčiai. Ar pavyks universitetui per 4 metus pasiekti tai, ko žmonijai per tūkstantmečius nepavyko?
Gairės iškart kirto vyrams. Tiems visiems, pasak feminisčių, mačo, dominavusiems šimtmečiais. Anot gairių, susitarimas vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenęs ir dažnai diskriminacinis.
Tai ką daryti? Jei medis, ne medė, o lietus – ne lietė, o langas – ne langė. Netgi universitetas – ne universitetė! Gal susitarti vartoti moteriškąją giminę kaip neutralią? Kad susitarimas nebūtų diskriminacinis? Tačiau gairės siūlo kai kuriuos žodžius su aiškiais gramatinės giminės, o su ja – lyties požymiais kūrybiškai apeiti. Subtiliai bei jautriai. Tarkime, vietoj žodžių „studentas”, „studentė”, rašyti „stud.” Tiesa, kūrybiški lietuviai, nepriklausantys VU bendruomenei, todėl nebijantys, ką apie juos pagalvos universiteto rektoratas, vis vien vartos vyriškąją giminę. Vadins studentiją „studais”. Ir pasiteisins, jog lyčių lygybė yra, nes studentija – moteriškos giminės žodis.
Kaip nustatyti lytį?
Gairėse kalbama, jog „tarp VU bendruomenės narių yra žmonių, kurių savęs suvokimas vyksta anapus binarinės moters/vyro lyties ir gramatinės giminės sistemos, o mūsų spėjimas, remiantis išore, gali būti klaidingas. Todėl, vadovaujantis bendru pagarbos principu, bendraujant žodžiu ir raštu, vertėtų kreiptis taip ir vartoti tokias giminės formas ar jų atitikmenis, kokias renkasi pats žmogus”.
O jei žmogus tyli ir iškart neprisipažįsta, kokios jis manosi esantis lyties?
Jei aklai stengtumės įtikti gairėms, akademinės bendruomenės nariai, matyt, turėtų tapti labai įkyrūs ir smalsūs. Netgi nemandagūs ir juolab nesubtilūs. Nekreipiant dėmesio į asmens privatumą, tektų įkyriai iškamantinėti statistinį akademinės bendruomenės vienetą/-ę, kokios ji/-jis lyties. Mergytė Petras ar berniukas Petras. Ir kuo greičiau. Kol dar neįsižeidė, jog dėstytojas ne į tą lytį kreipiasi. Jei žmogus gėdingai muistosi, kikena, Petrą vidumi būtų galima priskirti prie mergaičių, o išoriškai – vis vien Petras! Stūkso prieš akis mūru! O jei kolega nestabilus? Vieną savaitę jaučiasi moterimi, kitą savaitę – vyru, o trečią savaitę – jau anapus binarinės lyčių sistemos ir VU kolegių/-ų. Na ir kaip tada elgtis? Kad bendravimas būtų priimtas visoms trims koleg. P lytims?
Matyt, teks elgtis biurokratiškai. Jei nepasiskiepiję VU studentai kas 48 val. turi testuotis dėl COVID-19, tai lytiškai neapsisprendę koleg. turėtų kas 48 val. pranešinėti, kokios jie „einamuoju momentu” lyties. Kad kiti koleg. galėtų jautriai ir subtiliai prisiderinti. Savo kalbinėmis išraiškomis. Kitas būdas išsiaiškinti lytį – budėti prie VU tualetų.
Žalgirio mūšį laimėjo Vytautė Didysis
Gairės neslepia, jog ilgainiui vienos formos prigis, kitos išnyks, vienos paplis ir taps įprastos, netgi taps tradicinėmis, o kitos liks tik individualios raiškos erdvėje. Prognozuojama, jog atsiras ir visiškai naujų formų, kaip elgtis, kalbėti ir rašyti lyčiai jautria kalba. Tarp pagrindinių jautrumo lyčiai kalbinių strategijų minima ir lyties žymėjimo vengimo strategija. Netgi užsimenama, jog vietoj žodžio „žmogus” būtų galima vartoti naujadarą „žmoga”. Mat, kaip teigiama gairėse, vartoti vyrišką giminę, kaip neutralią, yra atgyvena.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.