M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir E. Eigirdas: „Mes abu žinome, kaip tai svarbu formuojant nuomonę“

Tiesos.lt be platesnių komentarų siūlo dviejų „už valstybę atsakomybę jaučiančių“ redaktorių – Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės ir Eduardo Eigirdo – pokalbį apie jų vadovaujamų informacijos priemonių misiją prezidentės Dalios Grybauskaitės paskelbtame propagandiniame kare.

Eduardas Eigirdas | Žurnalas „Valstybė“

Ar verta Lietuvos piliečius gąsdinti karu? Šis klausimas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes dalis piliečių yra įsitikinę, jog būtina nuolat priminti, kad Rusija kelia grėsmę, nes tik tai gali priversti Lietuvos politikus veikti valstybiškai ir stiprinti šalies pamatus. Tačiau egzistuoja ir priešinga nuomonė – kad taip tik keliama nereikalinga panika, todėl didesnė tikimybė, kad piliečiai iš Lietuvos emigruos, o ne kad politikai sugebės priimti sprendimus, kurie užtikrintų šalies saugumą.

Taigi, ar verta Lietuvos piliečius per dieną bent kelis kartus informuoti apie tai, kas vyksta su Rusija? Šį klausimą nusprendėme užduoti didžiausio portalo Lietuvoje DELFI vyriausiajai redaktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei.

Esu nuolatinis jūsų portalo skaitytojas, tad tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad pastaruoju metu jame pateikiama labai įvairios informacijos apie Rusiją. Ar tai susiję su tuo, kad žmonės šia informacija labai domisi? Ar tam įtakos turi ir jūsų asmeninė pozicija, kad šią informaciją visuomenei pateikti būtina?

DELFI yra pagrindinis naujienų portalas Lietuvoje, mūsų pareiga – informuoti skaitytojus apie svarbiausius dalykus. Akivaizdu, kad Lietuva patenka į labai artimą Rusijos interesų lauką, žinome netgi iš oficialių Valstybės saugumo departamento ataskaitų, aukščiausių pareigūnų pareiškimų, kad Rusija pastaraisiais metais, ne tik šiemet, Lietuvoje vykdo mūsų valstybei priešišką veiklą. Kai Rusija atsiplėšė 20 proc. Gruzijos teritorijos, tada užgrobė Krymą ir nesustojo, tapo akivaizdu, kad Lietuvai iškilo reali grėsmė. Todėl stengiamės pateikti įvairią informaciją apie Rusijos laikyseną ir jos galimus scenarijus, apie tai, kas laukia Lietuvos, kaip mums reikėtų gintis.

Tai sutampa ir su mano asmenine pozicija – kaip didžiausio portalo redaktorė jaučiu atsakomybę skaitytojams ir valstybei. Svarbu informuoti ne tik paprastą skaitytoją, bet ir sprendimų priėmėjus, verslo elitą: jie turi suprasti, kad Rusija nejuokauja, ir jeigu tikisi, kad grėsmė valstybei kaip nors praslys pro šalį, tai labai apsirinka. Ir skaitytojams tikrai nereikia brukti tokių temų per prievartą – šios temos yra labai skaitomus, dabar jos faktiškai pačios populiariausios.

Mūsų redakcija porą savaičių stebėjo, kaip informacija šiuo klausimu pateikiama keliose kitose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų ir Estijoje. Jose Rusijos agresijai Ukrainoje skiriama gerokai mažiau dėmesio. Kodėl taip yra?

Natūralu, kad kuo labiau tos valstybės nutolusios nuo Rytų, tuo mažiau joms aktualūs Ukrainos klausimai. Kai prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą, dalis Vokietijos spaudos apskritai laikėsi prorusiškos linijos. Manau, kad tai lemia pragmatizmas – noras ir toliau gyventi sočiai bei patogiai, kad to nesutrukdytų jokios sankcijos, ir įsivaizdavimas, kad Rusijos grėsmė menama, nereali ir kad Vakarų Europos ji nepalies. Ir to kartais negali pakeisti netgi numušto keleivinio lėktuvo atvejis. Kita vertus, Vakarams Ukraina neatrodo kaip normaliai organizuota, demokratinė valstybė. Be to, Vakarų Europos spauda tradiciškai skiria dėmesio ir kitiems pasaulio įvykiams, dabar ypač aktualu Artimieji Rytai, Irako ir Levanto islamo valstybė ir pan. O dėl Estijos: man regis, kad jos žiniasklaida gana daug kalba apie Rusijos grėsmę. Estija turi didžiulę rusakalbių bendruomenę ir šių klausimų išvengti jai nepavyks.

Neslėpsiu, dažnai paskaitau ir komentarus prie straipsnių. Prie tekstų apie Rusijos agresiją nemažai tokių komentarų kaip „Kiek galima apie tą Putiną?“, „Duokite ramiai gyventi!“ ir t. t. Kaip manote, ar tai komentarai mokamų komentuotojų, kurie stengiasi sumažinti įvykių Ukrainoje reikšmę, ar vis dėlto yra dalis žmonių, kuriuos ši informacija iš tiesų jau erzina?

Manau, kad tarp jų yra ir tokių, kurie kryptingai stengiasi gesinti šią temą, ir tokių, kuriems nesinori kvaršinti galvos dėl sudėtingų dalykų ir tema atrodo pabodusi. Tačiau mes orientuojamės ne į komentarus, o į realų skaitomumą. Tekstai Rusijos tematika skaitytojus vis dar labai domina. Ko gero, daugelis suprato, kad nors daug metų skelbėmės esantys rusakalbės erdvės ekspertai, iš tiesų apie šiandienę Rusiją žinome ne taip ir daug.

Tikriausiai sutiksite, kad dalis žmonių buvo tikrai išsigandę, kad Rusija gali pulti ir Lietuvą. Ar nebijote, kad, nepaisant noro sutelkti Lietuvą svarbiausių problemų sprendimui, gali atsitikti taip, kad politikai nesugebės priimti būtinų sprendimų ir išsigandę piliečiai tik dar sparčiau emigruos?

Manau, kad svarbu problemas įvardyti ir apie jas diskutuoti atvirai, o ne kišti galvą į smėlį. Apgaulingu saugumu žmones sulaikyti galima tik trumpam. Tuo mes ir skiriamės nuo Rusijos, kur laisvos žiniasklaidos beveik nebeliko, o gyventojams pateikiamas simuliuotas iškreiptos realybės vaizdinys, jie nuolat dezinformuojami, bauginami ir nuteikinėjami prieš JAV ir Vakarus apskritai. Vis dėlto tikiuosi, kad politikai sugebės priimti būtinus sprendimus. Jau matome, kaip pergalvojamas šalies gynybos finansavimas, įvardijamos grėsmės. Taip, mūsų valstybės valdymas – ne be trūkumų, kai kurių kertinių institucijų, tokių kaip Valstybės saugumo departamentas, veikla šlubuoja, tačiau tikiuosi, kad būtent šis grėsmės kvėpavimas į nugarą ir privers politinį elitą susitelkti, o to rezultatas bus daugiau kompetencijos ir mažiau korupcijos mūsų valstybės valdyme.

Be to, svarbu suprasti, kad stiprinti reikia ne tik gynybą. Juk didžiausi emigracijos srautai iš Lietuvos prasidėjo dar seniai iki užgrobiant Krymą. Žmonės ir dabar pasigenda socialinio teisingumo, negali oriai gyventi ir išlaikyti šeimų, susiduria su menkinančiu valdininkų ir darbdavių požiūriu. Būtina spręsti šiuos klausimus – valstybė kaip organizmas privalo turėti tvirtą imunitetą, tada ji galės atsispirti įvairioms ligoms ir kenkėjams. Ir čia Ukrainos pavyzdys mums gali tapti puikia pamoka: kalbu ne tik apie tiesioginės Rusijos intervencijos pavojų, bet ir apie tai, kad paskendusi korupcijoje valstybė yra labai neatspari bet kokioms išorinėms grėsmėms.

Seime yra dalis politikų, kurie bent jau anksčiau neslėpė savo simpatijų jei ne Rusijai tiesiogiai, tai bent jos interesams atstovaujančioms verslo grupėms ir priešinosi viskam, kas stiprina Vakarų pozicijas. Tačiau šiandien susidaro įspūdis, kad šie politikai stengiasi neafišuoti savo „vertybių“. Kaip manote, ar tai ilgalaikis reiškinys? O gal jie tik laukia momento, kai dabartiniai procesai nurims ir užsimirš?

Kartais labai sveika išgirsti, ką mano vienas ar kitas parlamentaras ir verslininkas. Tikrai nesitikiu, kad seni nomenklatūrininkai susitelks dėl Lietuvos, kita vertus, pagrindinė politikų valiuta yra reitingai. Ir jei visuomenės nuomonė nepakanti prisitaikėliškumui, jei gyventojai gana gerai suvokia grėsmes valstybei ir pareikalaus iš politikų atsakomybės, tai politikai negalės tų nuotaikų ignoruoti. Visuomet bus abejingų žmonių, ir bus tokių, kurių simpatijos svyra Rusijos pusėn, tačiau svarbu, kad tai nebūtų vyraujanti nuomonė.

Kokie politikų sprendimai demonstruotų, kad Rusijos agresijos akivaizdoje iš tiesų imamasi būtinų veiksmų, kuriems anksčiau pritrūkdavo ryžto?

Gynybos finansavimo didinimas ir racionalus ginkluotės parinkimas, tolesnis nuoseklus energetinės nepriklausomybės didinimas, būtinų reformų diegimas, skaidrumo didinimas. Taip pat svarbu verslui leisti aiškiai suprasti, kad dėl labai rizikingų rinkų, tokių kaip Rusija, riziką jie privalo prisiimti patys, ir tada natūraliai jiems teks mažinti prekybos su Rusija mastą bei ieškoti naujų rinkų. Taip pat labai svarbu integruoti Lietuvos tautines mažumas ir skirti joms daugiau dėmesio, nes jei to nepadarysime patys, tai padarys kiti.

Per pastaruosius porą mėnesių informacijos iš tiesų buvo labai daug. Įdomu sužinoti, kurie faktai ar įvykiai jums įsiminė labiausiai?

Blogąja prasme pritrenkė ciniška Rusijos laikysena apskritai – tiek kitų valstybių, tiek savo piliečių atžvilgiu. Neįtikėtinas Rusijos propagandos mastas, talentingas jos parengimas ir žaibiškas plitimas. Taip pat nemaloniai nustebino, kad nemaža dalis Lietuvos rusakalbių ir lenkų vis dėlto yra nelojalūs savo tėvynei ir savęs su Lietuva neidentifikuoja. Platus kolorado juostelių paplitimas Lietuvoje, tai, kaip atrodė Rusijos dienos sostinės Vingio parke,Valdemaro Tomaševskio pergalė per Europos Parlamento rinkimus Vilniuje signalizuoja, kad mūsų tautinės mažumos, viena vertus, stokoja valdžios dėmesio, kita vertus, tikėtina, yra neatsparios rusiškai propagandai ir yra jos nuolatinis taikinys. Manau, kad laikas pagalvoti apie valdžios sprendimus, kurie sudaro galimybes tokiems politikams kaip V. Tomaševskis mobilizuoti ir kartu radikalizuoti tautinių mažumų atstovus.

Maloniai nustebino jauno Lietuvos elito laikysena – jie tiesiog būriais stoja į Šaulių sąjungą ir nori prisidėti prie šalies gynimo. Taip pat vieningai ir patriotiškai nusiteikusi Lietuvos žiniasklaida – mes abu žinome, kaip tai svarbu formuojant visuomenės nuomonę.

Dėkojome už pokalbį.

Šaltinis: delfi.lt

* * *

Kaip pašnekovų redaguojamoms informacinėms priemonėms – portalui DELFI ir žurnalui „Valstybė“ – sekasi propagandinio karo frontuose, skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:

Iš propagandos frontų: DELFI „demaskuoja“ generolą J. Kronkaitį

Iš propagandos frontų. M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Pasiduoti be mūšio? (atsakymas K. Girniui)

LT geroji patirtis ES: V.Laučiaus pamokymai Europai, kaip gėrį grįsti galia

Iš propagandos frontų: DELFI redakcija melagingai žaidžia vaizdais

E. Eigirdas: D. Grybauskaitė neturėtų diskutuoti su tokiais veikėjais kaip N. Puteikis

Iš propagandos frontų: prižiūrimą žiniasklaidą ištiko isterija (papildyta 2013-05-13)

Iš propagandos frontų. DELFI su socdemais rengia pamainą pavargusiai L.Lavastei

Iš propagandos frontų: „E.Samoškaitė. Apklausa: Grybauskaitė turėtų kandidatuoti antrai kadencijai“

Iš propagandos frontų. V.Laučius: D.Grybauskaitė vėl laimės

Iš propagandos frontų. FNTT skandalas po metų: ko vertos DELFI pateiktos sociologų įžvalgos?

Iš propagandos frontų. L.Pečeliūnienė: „FNTT istorija: užuot kūrę savo valstybę partizanaujame“

Metai po mitingo. Iš propagandos frontų

Iš propagandos frontų. Metai po mitingo. Metai po įžvalgų

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
12 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Ale

„Maloniai nustebino jauno Lietuvos elito laikysena – jie tiesiog būriais stoja į Šaulių sąjungą ir nori prisidėti prie šalies gynimo. Taip pat vieningai ir patriotiškai nusiteikusi Lietuvos žiniasklaida – mes abu žinome, kaip tai svarbu formuojant visuomenės nuomonę“. VALIO< VALIO<

Klausimėliai

Gal Monika, kuri piktinasi korupcija, galėtų paskelbti, kiek milijonų iš LT biudžeto per metus gauna DELFI? Kiek kainuoja jos „patriotizmas”?
Gal Eduardas, kuris demaskuoja sąmokslus prieš Grybauskaitę, galėtų pskelbti, kiek uždirbo iš Pakso rinkimų kampanijos ir iš kokios šalies plaukė jo uždirbti pinigai?

Irena

Dovanokite, apima keistas šleikštulys nuo šito konjaunuoliško ura-patriotizmo. Tokiais LTSR patriotais kadaise buvo A. Venclova, L. Gira, P. Cvirka.
Valdžios garbinimas, jos užsakymų vykdymas dar nėra patriotizmas, vaikučiai.

purvinas tas delfis

labai nekrikščioniškas: seksas, turtas, neapykantos ir agresijos skatinimas (kad ir okupantams) – tai velnio atributai.
Melskimės už ponią Moniką, kad velniai labai karštoje smaloje nevirtų jos.

iš tiesų

lindimas valdžiai į vieną vietą ir jos dūdelės pūtimas nėra patriotizmas.

Nieko jūs

nesuformuosit.

Nieko nepasimokė iš istorijos

ir vėl brenda į tą pačią sovietinę propagandos balą.Juk matė,kaip sovietai žlugo.Žlugs ir čia.Paskui bus gėda.

Kritikas Pikčiurna

Žiniasklaidos jėga yra jos gebėjime ne tik ir ne tiek perteikti tikrą informaciją, kiek gebėjime ją nešališkai analizuoti ir apibendrinti. Tai verčia ir mokina skaitytoją savarankiškai mąstyti.
Lietuvos žiniasklaidoje pasigendama būtent šių bruožų ir dažnai juos pakeičia „pūtimas į vieną dūdą”.
Ypač tai ryšku vidaus gyvenimo klausimuose, o pedofilijos skandalo ar korupcijos temos nušvietimas iš viso siūtas baltais siūlais. O juk patriotizmas ir gynyba prasideda nuo šalies vidaus politikos, nuo užnugario. Politinės nuovokos stoka virsta paprasčiausia propaganda. Propaganda ir reklama visada yra mažai įtikinanti ir labai greitai nusibosta, todėl tampa neveiksminga.

"gerbeja"

du s..maliai.

to> purvinas tas delfis

Jau geriau pasimelskim, kad šie du sėdėtų katile.
Čia aš dar galiu pasidžiaugti, kad tiesos.lt nenaikina komentarų, kaip gorbačovkos delfis: Šis komentaras yra ne aktualus, todėl panaikintas. Tai tik tokiems, kaip eigiordas su gorbačiovke komentarai būna ne aktualūs. Kiekvienam komentatoriui yra aktualu ką rašo kiti komentatoriai. O man ne aktuallios gorbačiovkės sapalionės „Rusai puola”.

Dzūkija

Meluoja ir neraudonuoja – „DELFI yra pagrindinis naujienų portalas Lietuvoje”…Didesnio briedo jau nebesugalvosi…

Raigerdas

Na, negerai yra užsiiminėti plagiavimu. Reikėjo sąžiningai nurodyti CK KPCC arba lietuviškai pasakius Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos Centrinio Komiteto dokumentus, kur yra kalbama apie tai, „kaip tai svarbu formuojant nuomonę“. Prasidėjus šaltajam karui su TSRS ten buvo ne vienas dokumentas apie „nuomonės formavimą”. Pagal tokius „nuomonių formuotojus” tai Malorosija yra ne Ukrainoje, o Lietuvoje. Komunizmas, matyt, yra toks užkratas, kad labai daug žmonių nebesugeba kitaip mąstyti, kaip tik komunistiškai. Parašykit geriau tiesiai šviesiai: reikia kažkur tai dėti tuos mokesčių mokėtojų pinigus. Kadangi neina paaiškinti, kur jie bus panaudoti, tai galvoti nereikia: paimame seną komunistinę formuluotę apie „nuomonės formavimą” ir viskas gerai, pinigai mūsų. O parašyti kažkokią nesąmonę apie Kremlių, čia daug proto nereikia. Svarbu vamzdis, per kurį į DELFI tekėtų… Skaityti daugiau »

12
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top