Kaip jau skelbėme, dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu vasario 10–15 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa parodė, kad Lietuvoje ir toliau daugėja žiniasklaida nepasitikinčių gyventojų.
Vasario mėnesį žiniasklaida nepasitikėjo net 27 proc. gyventojų (gruodį tokių buvo 19 proc., sausį – 23 proc.), nors teigiamai ją vertinančių skaičius per tą laiką sumažėjo nedaug: vasario mėnesį tokių buvo 38 proc., o sausį – 39,5 proc.
„Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys, komentuodamas vasario mėnesio duomenis, gyventojų išsakytą nepasitikėjimą žiniasklaida pavadino rekordiškai dideliu, tačiau jis tas permainas aiškino nepasitenkinimu, kilusiu dėl beatodairiškos kritikos, nukreiptos į valdančiuosius. Tąkart jis visus ramino dar ir tuo, jog teigiamai žiniasklaidą vertinančiųjų sumažėjo nedaug, o pasitikinčiųjų ja skaičius – 38–39 proc. – jam vis dar neatrodė „mažas“ (daugiau apie tai skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje „Apklausa patvirtino: Lietuvos žiniasklaida išgyvena pasitikėjimo krizę“). Politologai tokį ryškų pasitikėjimo žiniasklaida nuosmukį buvo linkę aiškinti simpatijomis: girdi, „žmonės, kurie simpatizuoja į valdžią neseniai patekusiems politikams, nėra patenkinti tuo, kad žiniasklaida kritiškai juos pateikia“.
O kaip susiklosčiusią padėtį vertina pati žiniasklaida?
Žinių radijo žurnalistas Raigardas Musnickas, „Atviro pokalbio“ apie pasitikėjimą žiniasklaida pakvietęs Seimo narį, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narį Povilą Urbšį, portalo DELFI.lt vyr. redaktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę ir portalo lrytas.lt vyr. redaktorių Tautvydą Mikalajūną, temą suformulavo kaip klausimą: „Ką reiškia smarkiai kritęs pasitikėjimas žiniasklaida?“
Kaip jau yra įprasta, portalų vyr. vadovai smunkantį pasitikėjimą Lietuvos žiniasklaida teisino… pasauline tendencija ir fake news dezinformacijos sklaida socialiniuose tinkluose, be to, džiaugėsi augančiu skaitomumu, nors ir pripažino, kad tai joks nuopelnas – šio skaičiaus dinamikai turėję įtakos pastarojo meto rezonansiniai įvykisi.
Seimo narys P.Urbšys, pakvietęs žurnalistus kritiškai pasižiūrėti ne tik į politikus, bet ir į save pačius, savo siūlymą motyvavo tuo, kad demokratijos kokybė priklausanti ir nuo žiniasklaidos kokybės/ Ir, žinoma, sulaukė DELFI.lt vyr. redaktorės pamokymų, jog „p. Urbšiui turėtų rūpėti ne visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida, bet Valstiečių ir žaliųjų partijos reitingai“, mat politikams, skirtingai nei žiniasklaidai, „reitingai yra valiuta“. Jos teigimu, „jiems krentant jie [politikai] netenka savo galių“… Deja, iš kur, jos manymu, kildintinos „žiniasklaidos galios“ ir kas yra „jos valiuta“, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė savo noru nepasisakė, jos niekas ir nepaklausė. O gaila.
Laidai baigiantis žurnalistė nepraleido progos pokalbį pasukti ir sau įprastesne vėže – kaimyninės valstybės link. Keliais sakiniais aptarusi Rusijos propagandos įtaką, Lietuvos žiniasklaidą ji kukliai pavadino „paskutiniu tiesos bastionu, kuris gali ir ateityje galės profesionaliai patikrinti šią informaciją [Rusijos platinamas fake news]“.
Tiesa, Tautvydas Mikalajūnas, portalo lrytas.lt vyr. redaktorius, vieną akimirką tapęs netgi savikritiškas, pripažino: ir „žmonės nėra kvaili – jie žino, kas yra kas“.
Tačiau baigiamieji diskusijos akordai buvo iškalbingiausi. Galima tik spėlioti, ko siekė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, paskutinę akimirką ėmusi ir pasisakiusi: „Jūs, politikai, pasirūpinkite valstybe, o mes, žiniasklaida, jau kaip nors išgyvensime ir su tuo kritusiu pasitikėjimu“. Tik ar ji išgirdo Povilo Urbšio atsakymą: „Ir politika, ir žiniasklaida yra tas valstybės darinys. Mes visi esame toj pačioj valstybėj“?
Siūlome prisiminti ir Tiesos.lt publikaciją apie P. Urbšio paminėtą laidą „Naujas televizijos žanras – „trojka“?“.