Tiesos.lt siūlo susipažinti su Tėvynės sąjungos Vilniaus sueigos pirmininko Manto Adomėno laišku, spalio 17-ąją paskelbtu partijos draugams.
ATSISTATYDINIMO LAIŠKAS
Mantas Adomėnas | Veidaknygė
Kadangi visi jau cituoja, tai štai, skelbiu visų dėmesiui ir džiaugsmui: mano atsisakymo kandidatuoti laiškas in extenso. Jis šiandien buvo perskaitytas Vilniaus Sueigos tarybai. Ir beje, NB, reaguojant į kai kurių informacijos organų antraštes – rinkimų lyderio poziciją man kainavo ne susitikimas su Zuoku, o isterija ir marazmas partijos viduje. Jeigu kyla klausimų dėl iliustracijos – o ką jūs elgtumėtės, pamatę prieš save tokį padarą?
__________________________
Brangūs Bendražygiai ir Bičiuliai,
pastarosiomis dienomis Vilniaus klausimas buvo ne kartą minimas nacionalinėje žiniasklaidoje. Pretekstas tam buvo mano susitikimas su Artūru Zuoku, kuris mane pakvietė aptarti kritiškos Vilniaus finansinės būklės.
Iki šiol tebesu įsitikinęs, kad toks susitikimas buvo teisingas ėjimas – tai buvo vienas iš būdų bandyti sužinoti tikrąją Vilniaus finansinę situaciją, kuri beveik niekam, išskyrus merą, nežinoma. Noriu dar sykį pabrėžti, kad susitikimo metu nevyko jokie pokalbiai dėl galimos koalicijos po savivaldybės rinkimų, nebuvo išreikšta jokios paramos susikompromitavusiam Vilniaus merui. Jis parodė mūsų stiprumą – viešai prašydamas susitikimo ir kreipdamasis paramos, Artūras Zuokas parodė, kad nebepajėgus suvaldyti situacijos mieste. O pasiūlydami partinius skirtumus pranokstantį „Vilniaus gelbėjimo planą“ mes galėjome išeiti į priekį kaip konstruktyvi, vienijančią lyderystę rodanti politinė jėga, gebanti ne tik kritikuoti, bet ir siūlyti kūrybingus, nestandartinius sprendimus bei spręsti opias problemas. Tai mums būtų suteikę papildomos jėgos dabartinio Vilniaus mero pelnytai kritikai ir galimai interpeliacijai.
Galima diskutuoti ir turėti skirtingas nuomones dėl tokio ėjimo tikslingumo. Su partijos parama šį žingsnį buvo galima parodyti kaip mūsų politinės jėgos laimėjimą. Tačiau tokioje atmosferoje, kai siekiama sužlugdyti, kai vietoje paramos sulaukiama tik užsipuolimų ir dūrių į nugarą, žymiai sunkiau nepadaryti klaidų – o nestandartinius žingsnius, primetus purvo ir šlykščių insinuacijų, lengva pavaizduoti kaip neatleistinas klaidas.
Mieli bendražygiai – jau metus rūpinausi mūsų politinės jėgos kampanija ir ateitimi Vilniaus mieste. Partijos Vilniaus skyrių narių man patikėtą mandatą stengiausi įvykdyti kaip pajėgdamas geriau. Toli gražu ne viskas pavyko. Ingridos Šimonybės atėjimas būtų mūsų perspektyvas padaręs žymiai geresnes – ir kartu su Jumis giliai apgailestauju dėl jos apsisprendimo nekandidatuoti. Tačiau manau, kad nepaisant šių peripetijų, tegu ir stabdomi kai kurių partijos vadovų nekonstruktyvaus elgesio, trumparegiškų veiksmų ir paramos stygiaus, tvirtai žengėme į dominuojančią poziciją Vilniaus miesto taryboje – o be Tarybos daugumos mero postas, kaip žinia, yra bereikšmis.
Daug metų skyriau tam, kad mūsų partija Vilniuje augtų kaip demokratinė organizacija. Todėl manau, kad Sueiga yra pirminė demokratinė Vilniaus organizacija mūsų partijoje, ir ji pirma turi sužinoti situaciją bei priimti sprendimus.
Todėl Jums, ilgamečiai Bendražygiai ir Bičiuliai, ir noriu pirmiesiems pranešti apie savo sprendimą atsistatydinti iš kandidatų į merus ir sąrašo lyderio pozicijos. Šioje susipriešinimo ir nenumaldomo asmeninio puolimo situacijoje svarbu išsaugoti mūsų partijos perspektyvas ir galimybes vykdyti kampaniją Vilniuje. Nenoriu, kad Vilnius būtų paaukotas dėl partijoje išsikerojusių intrigų ir galios žaidimų.
Linkiu Jums visiems kuo geriausios kloties artėjančiuose rinkimuose. Tikiuosi, kad pradėti darbai bus tęsiami Jūsų išsirinkto štabo vadovo, ir kad pradėtas mūsų partijos atsigręžimas į mąstančius ir savarankiškus žmones, į profesionalus ir dinamišką jaunąją kartą bus tęsiamas. Pagrindinis visų mūsų siekis turi būti mūsų miesto bendrasis gėris, kad ir kaip banaliai tai skambėtų.
Vilniuje dar niekas nėra pralaimėta – bet pirmiausia turime laimėti prieš isteriją, negatyvumą ir marazmą mūsų pačių partijos viduje. Linkiu Jums niekada nepamiršti, kad politika nėra vien intrigos ir susidorojimai su kitaip mąstančiais, vien šmeižtai ir galios manipuliacijos.
Kai 1999 metų žiemą, juodžiausiu mūsų politinei jėgai metu, parašiau prašymą stoti į Tėvynės Sąjungą, taip apsisprendžiau todėl, kad joje mačiau politinę jėgą, kuriai politika, kaip ir man, pirmiausia reiškė vertybes ir idėjas, regėjau žmones, kurie turi tikėjimą. Turiu viltį, kad mes ir vėl tokiais tapsime – nes tik tokio tikėjimo ženklu mes būsime stiprūs ir laimėsime.
Pagarbiai,
Mantas Adomėnas
Vilniaus Sueigos pirmininkas