y-news.lt
Praėjusią savaitę aptariau, kaip Vakarų Europos (ypač Jungtinės Karalystės ir Vokietijos) ekonominis dominavimas ir laisvas žmonių judėjimas visoje ES sukėlė demografinę krizę rytinėje žemyno dalyje. (Jauni) Rytų europiečiai migruoja į Vakarus dėl darbo vietų ir geresnio gyvenimo galimybių, palikdami tokias šalis kaip Rumunija, Lenkija ir Lietuva nelygioje kovoje su gyventojų skaičiaus smukimu, gimstamumo mažėjimu ir darbingo amžiaus gyventojų trūkumu. Vokietija yra pagrindinė naudos gavėja iš migracijos Vakarų kryptimi (imigracija kol kas kompensuoja vokiečių itin žemų gimstamumo rodiklių poveikį bendram gyventojų skaičiui). Tačiau pačioje Vokietijoje, tarsi miniatiūrinėje Europoje, reiškinys kartojasi: šalies rytai nyksta, o vakarinė dalis laikosi stabiliai. Iš tiesų, nors Berlyno siena griuvo prieš 30 metų, demografiškai buvusios VFR ir VDR tolydžio atrodo vis labiau skirtingai.
Šaltinis: www.citypopulation.de
Pasak „Financial Times“, keli dešimtmečiai po Berlyno sienos griuvimo senajai Rytų Vokietijai buvo iššūkio metas: tiek dėl drastiško gimstamumo nuosmukio, tiek ir dėl jaunų darbuotojų išvykimo į Vakarus. Dabar didžiojoje regiono dalyje gyvena tiek mažai vaisingo amžiaus moterų, kad pagrindo tikėtis demografinio stabilumo, nekalbant jau apie atsigavimą, yra nedaug. Prognozuojama, kad iki 2035 m. 41 apskritis rytinėje Vokietijos dalyje (iš 77) neteks bent 20 proc. savo darbingo amžiaus gyventojų. Vakarų Vokietijoje tokių apskričių bus dvi. Tik penki Rytų miestai (Berlynas, Leipcigas, Dresdenas, Potsdamas ir Jena) turėtų išlaikyti savo dabartinį darbingo amžiaus gyventojų skaičių. Elbės-Elsterio apskričiai prognozės ko gero niūriausios visoje Vokietijoje: manoma, kad čia iki 2035 m. gyventojų sumažės ketvirtadaliu, o darbo jėga susitrauks 40 proc. Apibendrinant, rytinė Vokietija praranda jaunus gyventojus, kurie ne tik užsiima ekonomiškai naudinga veikla ir moka mokesčius, bet taip pat gimdo būsimąją kartą. Ironiška, kad ilgą laiką buvusioje Rytų Vokietijoje trūko darbo vietų, o dabar trūksta darbuotojų, kad būtų galima sukurti darbo vietas.
Tokios ekonominės ir demografinės sąlygos yra tarp pagrindinių Alternatyvos Vokietijai (AfD, populistinės dešiniosios partijos) populiarumo rytinėse žemėse priežasčių. Partija teigia, kad federalinės ir regioninės vyriausybės nusigręžė nuo šių regionų ir stengiasi įtikti klestintiems didiesiems Vokietijos miestams. Ir, tiesą sakant, Vokietijos valdžia dovanoja AfD keletą paveikių argumentų. Pavyzdžiui, politikos formuotojai Berlyne ketina laipsniškai nutraukti anglių kasybos ir anglimi kūrenamų elektrinių veiklą visoje šalyje, o nuo to smarkiai nukentės būtent rytinės žemės. AfD populiarumui nepakenkė ir milijardai eurų, išleisti milijonams migrantų, atvykusių į Vokietiją per pastaruosius kelerius metus. Nors daugelis migrantų buvo apgyvendinti tuštėjančiuose buvusios VDR miesteliuose, tai neišsprendė demografinės krizės rytinėje šalies dalyje. Kaip ir vietiniai gyventojai prieš juos, jauni ir ekonomiškai aktyvūs imigrantai suskubo keltis į miestus, kuriuose yra daugiau darbo vietų, ryšių su anksčiau atvykusiais giminėmis ir galbūt labiau svetinga atmosfera. Tai reiškia, kad – nepaisant masinės imigracijos – skurdesni rytų regionai ir toliau patiria demografinį nuosmukį.
Geležinė uždanga jau tampa tolima Europos istorija. Tačiau demografiniai ir ekonominiai skirtumai tarp Rytų ir Vakarų vis dar atsisako išnykti.